Long and soft vintage rug in some warm hotel, long corridor decorated with lovely little Christmas trees, funny garlands, little glowing balls and silver stars. Bare feet, long cream color sleeping dress, silently sneaking into the bathroom that smells like mango with raspberries and vanilla. The mood that gives you freedom, gives you forgiveness. That was my first morning in Italy when I realized that from now on everything will change.

Before work we have holidays that now allows us to travel, get lost, sleep in photo booth in some unknown train station at 3 am. Get acquainted with different people from all over the world, sketch, draw, film, feel so family-alike with other sleepy people in petite cafeteria of small train station in the morning, slowly biting some brioche con la crema.

Daugiau…

A thick fog slowly touches the backyard and clambers upon the houses. Empty streets are longing for lonely passengers and it looks like soon is going to rain. In my thoughts I am already mixing watercolors to paint this picture. I look at my own reflection on the silver teapot and my blueish bath robe with little bears. I open the cupboards, take a big bucket of sugar and using this teeny tiny silver teaspoon, I scoop some sweetness. Then, I start imagining how I will take some huge bag from linen fabric for these Lithuanian bread-cookies with poppy seeds we are making every Christmas. How I will search for cookies wrapping ideas, light up many candles, listen to The National, dance, and be. And then, once again, I will realize that a blessed person is not the one who has a lot, but the one who is joyful no matter how much he has.

Daugiau…

I wake up around half past five. No need to rush and hurry, whole day belongs to me. All I need is the creativity to spend it joyfully. I can hear birds making some meeting outside in the , I can see thick fog covering fields. Now it would be the best time to film some horror movie or some oppressive drama, like Jane Eyre we saw recently with some friends. But I’d rather sneak into the kitchen and plan on baking some cookies. How sad life would be without cookies baking. How it would be sad without that cinnamon smell in the kitchen, without those cute cookies cutters, without pleasant warmth coming from the oven, without all those nice ribbons for cookies packaging. Yes, it would be really sad, indeed.

Daugiau…

Aš visada pavydėjau tiem žmonėm, kurie jau vaikystėje žinojo kuo nori būti užaugę. Arba suprasdavo dar būdami mokykloje, užsibrėždavo tikslus ir atkakliai jų siekdavo. Aš niekada nežinojau, ir nenustebsiu jei ir po 20 metų, toliau pildysiu Tasty Art, taip ir neatradusi savo kelio. Kita vertus, galbūt ir nėra taip bogai, tiesą sakant, anot Mary Schmich, patys įdomiausi žmonės, būdami 40-ties nežino ką nori veikti gyvenime. Nežinau kiek tame yra tiesos, bet nė neabejoju visų kitų žodžių išmintimi.

Daugiau…

What I love about home food the most, is that it makes me feel somehow peaceful within. When you hear all those pots bubbling, feel the oven, giving you warm on the cold autumn day, when you wear a silly apron and dance, listening to that vintage song on the radio. I love cooking, when it is raining outside — at that moment I feel so grateful that I have tiny kitchen where I can spend hours after hours.

Daugiau…

Dienos lekia ir aš nenustoju save klausinėti, kodėl o kodėl, nepasiemiau savo stebuklingos knygelės medžiaginiais viršeliais ir rausvais kaspinėliais. Ją gavau praėjusio gimtadienio proga nuo bendradarbės, kuri sakė vos tik pamačiusi knygelę nė neabejojo, kad ji man be galo patiks. Ir man iš tiesų taip patiko, kad dabar saugau ir tausoju ją ypatingiems sausainėlių, keksiukų ir kitų pyragėlių, mergaitiškiems receptams. Tačiau dabar, kai viena koja buvau Milane, kita Veronoje, jaučiausi iš ties nusivylusi, kad neturėjau jokios panašios knygutės, kurioje galėčiau kolekcionuoti geriausių ledainių, kepyklų ir kavinukių adresus, kur lankiausi. Žinoma, dar įtraukčiau ir paslėptus sodus Ligurijoje, kur atradau obelis ir kriaušes, kabančius kivi sodus, valgomų kaštonų ir graikiškų riešutų medžus. Kai grįžinėdavome namo, kartais akis į akį susidurdavome su kabančia alyvuogių keke arba prinokusia citrina. Kartais net juokaudavau, jog galėčiau čia taip įsikurti keliems mėnesiams kalnuose, su palapine, ir maitintis vien rastomis gėrybėmis.

Days go by and I keep questioning myself why oh why I forgot my pink beloved notebook with a canvas covers and pinkish ribbons. I got that cutie on my last birthday from my coworker. She said when she saw it, had no doubt, that I would love it. What I certainly did. The main question was where to use it: to write down my favorite cupcakes, cookies, muffins and cakes recipes, or use it like a girlish food notes in general. And now when I was one leg in Verona, another in Milano, I felt really disappointed that I haven’t got any teeny tiny book where I could collect all these best gelaterias, bakeries, cafeterias addresses. I would also love to mention all these hidden gardens, filled with kiwi ramblers, eatable castagne trees, apple, pear, walnut trees I came across while resting in Liguria. We would walk back home and find a big lemon or a bunch of olives in front of the nose. To be honest, I thought I could live there for weeks in a tent and survive from eating all these goodies.

Daugiau…

Prabangus kvepalų kvapas, tvyrantis ore, vakarėjančiose gatvėse. Malonus juokas ir triukšmas, sklindantys iš prabangių kavinukių su keramikinėmis grindimis ir  švytinčiomis iškabomis. Menininkų parodų atidarymai: suknelės, aukštakulniai, vyrai tobulai išlygintais marškiniais ir Rolex laikrodžiais, ryškiai raudoni, žali, violetiniai kokteiliai krištolinėse taurėse. Dėmesio į šviesoforą nekreipiančios praūžiančios vespos. Visi skuba ir tave, tarsi į vijurką, įtraukią į tą srovę. Gyvenimas Milane atrodo toks lengvas. Žmonės čia pasitikintys savimi, yra neužguiti, greitai pamirštantys nuoskaudas ir tiesiog besimėgaujantys gyvenimu. Ilgiau pabuvus Milane man vėl grįžta tas nerūpestingumo jausmas iš praeitų metų.

Daugiau…