The train quickly passes empty fields covered with lonely patches of (probably) the last snow. And I sometimes feel like a time traveler from warm spring and blossoming cherries suddenly entering a kingdom of ice, lack of a sun, and people hiding underneath the warm winter scarfs. The rain starts to fall down and evening turns gloomy dark. Suddenly from nowhere a song starts to ring in my ears, which perhaps I caught before, while going by some small cafeteria. Flashbacks from some bright and pure memories run through my eyes.
Traukinys pralekia pro tuščius laukus, kuriuose baltuoja vieniši, paskutiniai (greičiausiai) balto sniego lopinėliai. Ir aš kartais jaučiuosi tarsi keliaučiau laiku, iš šilto, žydinčiomis vyšiomis pasipuošusio pavasario staiga atsidūrusi apsiniaukusioje ledo karalystėje, kur žmonės vis dar slepia savo veidus po žieminiais šalikais. Staiga pradeda pliaupti lietus ir vakaras pasidaro nykiai tamsus. Iš kažkur mano ausyse suskamba daina, kurią matyt „pasigavau“ eidama pro kokią nors mažą kavinukę mieste. Šviesūs ir tyri prisiminimai praplaukia pro mano akis.
Daugiau…
The early sun warmly painting the line of the mountains in an apple juice color and the freshness of a new day hanging in the air is the first thing in the morning that captures my attention. Then follow songs of birds, dance of tree branches, the unlimited joy smelling the breakfast coffee, when suddenly the sun enters into the kitchen. And some unexplainable heart opening winder passes by, giving some mood detached from any worries. And my imagination dives into the garden of lilacs, rests upon the greenish blue ocean with a lines of white waves spatter, extending the moment to eternity. It is rather hard to describe the beauty of the green fields sinking among the valley, rivers, lakes and mountains that the train passes by. I take a little vintage book from my backpack with a rough title writing “The Book of Little Daily Treasures”, open a new page, trying to describe the blissful mood of some ordinary day in sunny Italy.
Ryte pirmiausia pastebiu šiltą ankstyvą saulę, obuolių sultimis tapančią kalnų viršūnes, ir pajuntu naujos pavasario dienos gaivą, kybančią ore. Tuomet užsikabinu už paukščių čiulbėjimo, šokančių medžių šakų, neapsakomo džiaugsmo, trykštančio iš krūtinės, vos tik užuodžiu rytinę kavą, kai saulė pagaliau pasiekia ir virtuvės langą. Ir tada neapsakomas vėjas pradeda kutenti paširdžius, suteikdamas nuotaiką, kurios netrikdo jokie kasdieniai rūpesčiai. Mano dėmesys pasineria į gegužio alyvų sodą, nuslūgsta ties žalsvai melso, saulėje žėrinčio vandenyno, iš lėto pratęsdamas akimirką iki amžinybės. Sunku apsakyti žalių laukų neaprėpiamą grožį, išsidėsčiusių palei slėnį, upių skubėjimą, ežerus ir kalnus pro kuriuos pralekia traukinys. Aš išsitraukiu iš kuprinės senovišką bloknotą su netvarkinga rašysena įamžintu pavadinimu: “The Book of Little Daily Treasures” (liet. būtų maždaug “Mažų kasdienių atradimų knyga”), atverčiu naują puslapį, ir stengiuosi jausmą išversti į žodžius.
Daugiau…
Time goes by here completely differently, one mood chases another mood, one inspiration captures another inspiration, one moment of sadness transforms into a moment of joy. And finally we have some snow here! Sometimes I do wonder does anyone else also enjoys the teeny tiny things each lovely day brings: fresh laundry hanging in a warm veranda, slowly wrapping wet clothes that smell like a meadow of summer flower; a nice blanket on the bed, a new cotton shirt, a warm bread slice with butter and jam, coffee after lunch, hours of handmade crafts, a meditation with a rising sun,falling snow through the kitchen window.
Laikas čia bėga visiškai kitaip, viena būsena keičia kitą, vienas įkvėpimas vejasi kitą įkvėpimą, viena liūdesio akimirka netrukus transformuojasi į džiaugsmą ir taip toliau. Pagaliau ir mes sulaukėme sniego! Dienos labai šaltos, bet, laimei, žiema čia neužsilaiko ilgai. Kartais, ypač ankstyvais rytais aš galvoju, ar ir kiti lygiai taip pat kasdien džiaugiasi mažais jaukiais dalykėliais, kuriuos atneša diena; pavyzdžiui kątik išskalbtų skalbinių kvapas, primenantis medumi kvepiančias pievas, jaukus lovos užtiesalas, nauji medvilniniai marškinėliai, šilta bandelė su džemu ir sviestu, puodelis kvapnios kavos po pietų, meditacija su kylančia saule, krintantis sniegas, kuris matyti pro virtuvės langą.
Daugiau…
Long and soft vintage rug in some warm hotel, long corridor decorated with lovely little Christmas trees, funny garlands, little glowing balls and silver stars. Bare feet, long cream color sleeping dress, silently sneaking into the bathroom that smells like mango with raspberries and vanilla. The mood that gives you freedom, gives you forgiveness. That was my first morning in Italy when I realized that from now on everything will change.
Before work we have holidays that now allows us to travel, get lost, sleep in photo booth in some unknown train station at 3 am. Get acquainted with different people from all over the world, sketch, draw, film, feel so family-alike with other sleepy people in petite cafeteria of small train station in the morning, slowly biting some brioche con la crema.
Daugiau…
A thick fog slowly touches the backyard and clambers upon the houses. Empty streets are longing for lonely passengers and it looks like soon is going to rain. In my thoughts I am already mixing watercolors to paint this picture. I look at my own reflection on the silver teapot and my blueish bath robe with little bears. I open the cupboards, take a big bucket of sugar and using this teeny tiny silver teaspoon, I scoop some sweetness. Then, I start imagining how I will take some huge bag from linen fabric for these Lithuanian bread-cookies with poppy seeds we are making every Christmas. How I will search for cookies wrapping ideas, light up many candles, listen to The National, dance, and be. And then, once again, I will realize that a blessed person is not the one who has a lot, but the one who is joyful no matter how much he has.
Daugiau…
I wake up around half past five. No need to rush and hurry, whole day belongs to me. All I need is the creativity to spend it joyfully. I can hear birds making some meeting outside in the , I can see thick fog covering fields. Now it would be the best time to film some horror movie or some oppressive drama, like Jane Eyre we saw recently with some friends. But I’d rather sneak into the kitchen and plan on baking some cookies. How sad life would be without cookies baking. How it would be sad without that cinnamon smell in the kitchen, without those cute cookies cutters, without pleasant warmth coming from the oven, without all those nice ribbons for cookies packaging. Yes, it would be really sad, indeed.
Daugiau…
Aš visada pavydėjau tiem žmonėm, kurie jau vaikystėje žinojo kuo nori būti užaugę. Arba suprasdavo dar būdami mokykloje, užsibrėždavo tikslus ir atkakliai jų siekdavo. Aš niekada nežinojau, ir nenustebsiu jei ir po 20 metų, toliau pildysiu Tasty Art, taip ir neatradusi savo kelio. Kita vertus, galbūt ir nėra taip bogai, tiesą sakant, anot Mary Schmich, patys įdomiausi žmonės, būdami 40-ties nežino ką nori veikti gyvenime. Nežinau kiek tame yra tiesos, bet nė neabejoju visų kitų žodžių išmintimi.
Daugiau…
