Į mane žiūri kvepiantys narcizai. Dideli ir skaisčiai geltoni. Tarsi už monitoriaus šviestų mažos asmeninės saulės. Pasaulis ir vėl bunda. Žiema kaunasi su pavasariu: dienomis tai siaučia pūgos, tai lenda spiginanti saulė, pavojingai atsispindinti nuo ledinio sniego. Visi skuba, o aš šiandien niekur neskubu. Ir net neraginu pavasario ateit. Nes jis vis tiek ateis. Juk, kam bereikalingai raginti tai, kas ir taip anksčiau ar vėliau įvyks įvyks. Šiandien aš šapelis, įkritęs į upę. Jei irčiausi, nematyčiau dangaus. O dabar galiu plaukti ir skaičiuoti debesys, plaukiančius į Rytus.

Daugiau…

Žinau kaip laukėte šio recepto (pagal susidomėjimą Facebook’e ir pagal tai, kad saldumynai Tasty Art’e visada susilaukia didesnio susidomėjimo), todėl nusprendžiau galiausiai jį paskelbti. Pyrago išvaizda yra labai reprezentatyvi, todėl puikiai tiks vakarėliams, gimtadieniams ar kitom šventėm. Pyragas atrodo tiesiog puikiai aplietas saldžia karamele ir valgosi itin gardžiai su miniatiūrinėmis, senoviškomis desertinėmis šakutėmis.

Daugiau…

Birūs ryžiai atrodo daug geriau ir dažniausiai skaniau. Nepaisant to, koks nuostabus yra jūsų mėgstamas „šlapias“ rizotas, birūs ryžiai gali atrodyti daug, daug geriau. Ir tai nėra pagrindinė priežastis kodėl aš juos mėgstu. Birūs ryžiai puikiai tinka salotoms, su troškintomis daržovėmis, ruošti kinietiškus keptus ryžius su kiaušiniu ir thai ryžius.  Daugiau…

Laikas yra tarsi matematinė funkcija, kuri nuo vaikystės kyla su greičio santykiu, o tada pasiekia kažkokį tašką ir vėl pradeda leistis. Kaip lėtai bėgo dienos kai man buvo šešeri, kaip viskas pradėjo keistis sulaukus septyniolikos, ir kaip dabar negaliu patikėti, kad savaitė ryja savaitę be jokio atokvėpio. Daugiau…

Seniau, kai prieš įdedant receptą, reikėjo susukti įžangą, man buvo visiškai nesunku. Žodžiai vijo vienas kitą ir pynė, kartais, mylias nusidriekiančius sakinius. Šiandien atrodo, kad kuo toliau, tuo sudėtingiau rišasi raidės su skiemenimis, skiemenys su žodžiais, žodžiai su sakiniais. O man atrodo, kad viskas yra svarbu: ką sakote ryte nubudusiai šeimai, Daugiau…

Kada nors aš sukalsiu didelį medinį stalą. Šviesų, iš natūralių medžio lentų. Galbūt nudažysiu jį baltai, o gal paliksiu natūralios medžio spalvos. Per vidurį pastatysiu dailią provansišką vazelę, kurią nusipirksiu Londono sendaikčių turguje už kelis svarus. Joje visuomet pamerksiu puokštę gėlių: narcizų, pakalnučių, ramunių, rugiagėlių ar alyvų. Daugiau…

Ten, kur aukštus krantus skalauja sodriai melsvas, saulėje raibuliuojantis Viduržemio jūros vanduo, o akmenimis grįstus takus puošia apelsinmedžių kvapas. Arba ten, kur vėjas ankstyvais rytais nešioja smėlį po tyrą ir tylią pakrantę, užkabindamas per naktį į krantą išmestus akmenėlius ir kriaukles. Daugiau…