Bonjour doux voyage

00: 15 Kad ir kaip bebūtų liūdna ar apmaudu, tenka išvykti, atrodo, turėtų būti smagu, tačiau gyvenimas yra toks paradoksalus. Ir tai, matyt, suprasiu tik aš. Bet kuriuo atveju, life goes on. Dabar yra jau po vidurnakčio, poryt paryčiais lagaminai užuos rytinę drėgmę ir šliauš šaltu, dar neįkaitusiu asfaltu, o aš jau kvėpuosiu baime ir nežinia, ir nostalgija apie kurią beveik niekas nežino, o ir tie, kurie žino, vis tiek nesupranta.

Liūdna bus kuriam laikui apleisti Tasty Art, bet tos 15 dienų, tikiuosi, prabėgs greitai ir vėl galėsiu jums pasakoti, rašyti, paistyti ir džiaugtis naujais kulinariniais eksperimentais. Parvešiu, galbūt, daug įspūdžių ir nepaprastų receptų iš įvairių Europos virtuvės kultūrų virtuvių. O gal, jeigu pavyks, kišenėje saugiai įkalinsiu, prispausiu delnais ir pabandysiu atvešti riekę vasaros, kažkur pietuose dar užsilikusios, o pas mus išskridusios žiogo smuiko melodijos vėjais.

9:15 Rytas. Priešpaskutinis Lietuvoje. Toks pat kaip ir visi, jau kvepiantis rudeniu, naujovėmis, naujais įspūdžiais, problemomis, džiaugsmais, jausmais ir dar daug kuo. Visuomet pavydėjau dirbantiems žmonėms ankstyvų vasaros rytų, gal todėl taip ir nemėgau vasaros, nes gražiausią jos dalį – rytą saldžiai ir tingiai pramiegodavau iki pusiaudienio. Atradimai, kaip jiems ir priklauso, niekšai, atsiveria tik pabaigoje.

Mano lauktuvės – rankų darbo triufeliai, jau laukia šaldytuve kol bus sumesti kuprinėn. Visuomet galvodavau, kad triufelių gaminimas yra kažkoks magiškas procesas, saldaus, kiek kartoko ir nuodėmingo, bet aistringo saldėsio dvasia kvepia prabanga ir euforija.

Pirmieji triufeliai, kuriuos gaminau buvo kiek kitokie. Šįkart ryžausi pagaminti neva tikruosius triufelius, nors ir šie man pasirodė esantys per minkšti, bet laikomi šaldytuve išlaiko formą ir turi nepakartojamą skonį. Man, kaip šokoholikei, atrodo, jog nėra geresnės dovanos ar lauktuvės nei rankų darbo šokoladas. Šių triufelių receptą rasite jau sekančiame poste. Dar sužinosite kaip pasigaminti kriaušių pyragą su neskaldytais migdolais ir laimu.

Tačiau šie įrašai yra shedule’nti ir pasirodys kas pora dienų. Kai aš būsiu kažkur toli, pavargusi, išsekusi kiek liūdna, bet tuo pačiu ir laiminga, jūs skaitysite kaip pasigaminti karališko skonio triufelius ar kriaušinį pyragą.

O, aš, kaip ir seniau, svajosiu apie mažą, fėjišką rankų darbo saldumynų krautuvėlę, su spalvotais ir blizgiais popierėliais, mažoms dialiom dėžutėm su ryškiais kapsinėliais, vaikiškais ir suaugusiems skirtais gardėsiais, kuriuos paragavę žmonės negalės nesugrįžti atgal…