Naminiai kūčiukai
Šeštadienis. Gatves nenoriai šluoja žmogelis su oranžine liemene, stengdamasis užsitraukti kapišoną, kad įkyrus gruodžio lietus nebaksnotų jau praplikusio pakaušio. Dvi vidutinio amžiaus moterys pilnais maišais pirkinių ir akis rėžiančiais aukštais batelių kulnais, tipena namo, kruopščiai saugodamos savo šukuosenas.
Žvirblis, nutriušęs ir vienišas, vėjo išdarkytame inkile, radęs dvi kruopeles ir vis dar jaučiantis alkį, seka mane akimis. Plytelė. Asfalto plytelė. Įskilusi, sutrupėjusi, kaip sudžiuvęs sausainis su vanile, kuris pasislėpė stalčiuje, kad jo niekas nesuvalgytų, o kai iš tiesų nesuvalgė – ėmė ir sudžiuvo. Mirtis neišvengiama net sausainiams. Ta plytelė, kaip sausainis, su dėmėm nuo lietaus, bandanti džiūti, ryjanti purvą nuo žmonių batų, dulkes, kurias sukelia pravažiuojantys automobiliai, godžiai gerianti drėgmę kiekvieną rytą ir nei šiemet nei kitąmet nepuošianti kalėdines eglutės. Jei plytelė turėtų burną ir skonio receptorius šiandien iškepčiau jai kūčiukų, pagalvojau, ir padovanočiau, įpakavusi į pintą krepšelį su rausvu kaspinu…
Kaip aš gaminu naminius kūčiukus, kuriais pakvimpa visi namai, ir išėjus iš namų, taip gera grįžti, kai pravėrus duris nosį pakutena šiluma ir šviežių kepinių kvapas? Labai paprastai, šiek tiek miltų, cukraus, aguonų, meilės…
Reikia:
• 150 g margarino
• 200 g cukraus
• 1 v.š. cinamono
• žiupsnelio druskos
• žiupsnelio kardamono
• pusės stiklinės aguonų
• 6 g sausų mielių
• miltų, šilto vandensIr… Sviestą išsuku su cukrumi, drąsiai suberiu visus sausus prieskonius – druskos, cinamono, kardamono, įmaišau aguonas. Po truputį supilu puodelį šilto vandens, išmaišau masę.
Miltus (stiklinę) sumaišau su sausomis mielėmis, tada dedu į tešlą ir maišau, dedu dar miltų, kol tešla būna ne per kieta, bet prie rankų gali lipti vos vos. Užminkiusi tešlą, šiltai pakildinu kokią 1 valandą. Vėl minkau ir vėl kildinu pusvalandį.Iškočioju delnais juosteles tešlos (kuo plonesnes), tada supjaustau peiliu mažais gabaliukais, kuriuos dedu ant skardos, ant kurios jau būnu patiesus kepimo popierių ir pabarsčius miltais.
Kūčiukus pašaunu į orkaitę ir 180 laispnių temperatūroje kepu kol dailiai pagelsta, kars nuo karto medine mentele „pajudindama“ kūčiukus, kad apkeptų iš kelių pusių.
Leidžiu jiems atvėsti 10-20 minučių. Ir tada, dar šiek tiek šiltus graužiu su nesaldinta arbata, pakuoju, dovanoju, vaišinu kitus ir laukiu šv. Kalėdų :)
bet čia pagerinti kučiukai :) Į tikruosius dėti margarino negalima :) Nebent jį keisti aliejumi.
Pagerinti daug skaniau :}
Su margarinu galima, juk jis iš aliejų ir pagamintas. Su sviestu ne
na nebent margarinas skirtas kepimui, nes tik jo nenagrinėjusi sudėties. O tarp visų kitų eilinių margarinų tai gal tik du radau, kuriuose nebūtų įdėta prieno produktų.
Bet juk daugelis kūčiukus su pienu daro, ir valgo pieną su aguonomis per Kūčias. Mano buvo kepinių margarinas… :)
Hmmm pieną su aguonomis? Ar su iš aguonų padarytų pienu(aguonpieniu)?
Norėjau rašyti tą patį, ką ir Aušra parašė. Gi aguonpienis visiškai ne tas pats, kas paprastas pienas :)
kai prieš porą metų ėmiau kepti kūčiukus pati, netyčiom pamėgau juos. ir aguonpienį.
ir išdavikiškai kartais net vasarą kūčiukų, kitaip pavadinusi, išsikepu.
tiesa, naudoju alieju. ir niekad nesu bandžiusi su cinamonu ar kardamonais ar kitais prieskoniais. nom nom nom, turėtų būti gardu.
o sviesta naudoti kambario temperaturos ar islydyti?
kazkaip prisibijau mieliniu teslu nes daznai man jos neiskila bet sugunde sis receptas gal pabandysiu, labai skaniai atrodo
Kokia meniška įžanga, nuteikia nostalgiškai ir kartu raminamai… Trūksta tik sniego :)
Aš sviestą laikiau kambario temperatūroje, kol jis buvo gerokai aptirpęs, tada sujausčiau kubeliais, kad lengviau išsisuktų.
O mielinė tešla nėra tokia baisi, svarbiausia atsiminti, kad negalima naudoti per karšto pieno/vandens ar kitų produktų, tik vos šiltą ir nepridėti per daug miltų, kad tešla nebūtų per kieta, pradžioje ji limpa prie rankyčių, bet geriau iškyla, minkyti reikia tvirtai ir nemenkai :)
rusvaplauke, man buvo labai skanu, aš ir, šiaip, be galo mėgstu kūčiukus, o jau naminiai, traškūs, švieži tai išvis, mm… :)
Namų Darkytoja, ant mano “dashboard’o” kaip tik sninga dabar, gaila, už lango dar ne… :(
Ačiū :) (maniau įžangų niekas neskaito)
Bri, skaito skaito įžangas tikrai :} tik nėr nė ką pridurti prie jų tokių gražių ypatingų.
Bri, o tavieji kūčiukai minkšti ar traškūs gavosi?
Manieji iš pradžių, pačią pirmą dieną, buvo minkštučiai, tačiau po poros dienų sukietėjo labai puikiai, buvo pats tas – traškūs ir skanūs, bet ne per kieti, tad dantų neišsilaužėm :)
patys skaniausi kuciukai :)
Labai džiaugiuosi :) man, tiesą sakant, jie irgi atrodė vieni iš skaniausių beragautų, ypač kai pastovi porą dienelių :)
O jus jauciat skirtuma tarp aliejaus ir margarino? juk tie patys riebalai :D Ir su margarinu ir su aliejum gaunasi lygiai tokie pat “pagerinti” kuciukai :P
juk dedamos mieles tai kam dar kepimo milteliai,juk jie ta pacia funkcija atlieka
Tuo mano receptai ir skiriasi nuo kitų, kad juose labai daug neracionalumo, arba tik man vienai suprantamos logikos :)) Aš naudoju abudu – man tada labai puikiai tešla iškyla. Mat sausos mielės ne visada gerai suveikia :)