Avietinis pyragas su kavos kremu ir naujos orkaitės įspūdžiai
Ir nors įkvėpimas ir noras gaminti yra pats svarbiausias variklis, tačiau be geros technikos labai sunku įgyvendinti viliojančius, nepriekaištingus, magiškus ir gardžiausius kulinarinius eksperimentus. Todėl, atsistojusi prie prastesnės buitinės technikos, jaučiuosi kad mano kulinarinės žinios ir gebėjimai gali netrukus supliukšti kaip nepavykęs ekleras.
Prisipažinsiu, aš kaip ir dauguma, dažnai įdėjusi ketvirtą skardą sausainėlių, prisėdu prie kompiuterio ir žiūrėdama naujausią Donos Karan kolekciją pamirštu išvis apie viską. O kam taip nenutinka? Tada, kažkur po 30 minučių išgirstu kažkieno balsą: „Ar tavo sausainėliai dar neiškepė?“, tada šoku kaip išprotėjusi ir nusivylusi traukiu juodų angliukų skardą. Buvau bene su tuo susitaikiusi, kol neseniai į mano namus neatkeliavo nauja orkaitė, kuri mąsto už mane, todėl kepdama net pačius „pavojingiausius“ kepinius galiu pamiršti apie tokius dalykus, kaip kepinio maigymas šakute, tikrinant ar neiškepė, orkaitės įkaitinimas, kitų parametrų nustatymai ir svarbiausia – timing’as. O vakar, kai kepėme šaldytą picą, galiu prisiekti, kad ji kvepėjo kaip tikra itališka pica iš nedidukės Milano kepyklėlės, nors tebuvo paprastas pusfabrikatis.
Jums turbūt įdomu kas tai per orkaitė? „Dar ko! – pagalvojau, – Nesidalinsiu tokiu atradimu su visais.“ Bet tada egoizmas išsilydė kaip plytelė kartaus šokolado verdančio vandens vonelėje ir nusprendžiau jums pasipasakoti :) Iš pradžių, kaip ir į viską, žiūrėjau gan skeptiškai. Bet kad ir kaip sunku prisipažinti klydus, vis gi likau nustebinta. Kosminė (tikrąją to žodžio) prasme naujoji „Electrolux“ orkaitė „Inspiro“ yra mano pastarųjų dienų džiaugsmas ir įkvėpimas.
Po entuziastiškų įspūdžių pasidalinimo eikime prie recepto. Šį rytą, mūsų virtuvė virto kosmiška, stilinga ir beprotiškai skaniai kvepiančia, visi susigrūdę prie šviečiančio paveikslėliais elektrinio orkaitės meniu, šniukštinėjom naują gėrybę. „Ji žino net kas yra mielinė pynutė!“ – sušukau iš nuostabos ir nuvijau visus bei likau viena grožėtis kepimo procesu…
Likau viena ir kepiau visiškai „iš galvos nurautą“ receptą, kuris išėjo… nepakartojamai skanus. Nė neabejoju kad ir jūs nualptumėte vos po vieno kąsnio, dailiai kabančio ant desertinės šakutės galo…
Reikia:
Tešlai:
• 100 g tikrojo sviesto
• 2 nemažus kiaušinius
• puodelį cukraus (nepilną)
• vanilino žiupsnelį
• citrinos žievelės (tarkuotos)
• citrinos esencijos
• maždaug puodelis su trupučiu miltųĮdarui:
• 400 g varškės
• 2 kiaušiniai
• puodelį avietinio džemo
• šaukštelį vanilinio cukraus
• citrinos esencijos
• 2 v.š. natūralių citrinos sulčių
• 4-5 v.š. miltų (a.r.)Topping’ui:
• 200 ml riebios grietinėlės
• 6-7 v.š. cukraus
• žiupsnelį citrinos rūgšties
• 1 1/2 a.š. tirpios kavos miltelių
• 1 1/2 šaukšto šokoladinių miltelių
• puodelį maltų migdolų su žemės riešutais
• pakuotė „avietinių“ guminukų „Harribo“1. Kambario temperatūros sviestą išsukau su kiaušiniais ir cukrumi, subėriau vanilino, esencijos, žievelės. Viską gerai išmaišiau, tada sudėjau miltų ir užminkiau trapią, sunkiai kočiojamą, bet beveik nelimpančią prie rankų tešlą. Ją „įklijavau“ į 27cm skersmens pyrago skardelę, išteptą sviestu. Subadžiau šakute ir kažkur 10-12 min. pakaitinau orkaitėje, nustačiusi tešlos rėžimą. Kai tešla kiek apkepė, išėmiau ir leidau atvėsti.
2. Iš varškės ir kiaušinių išsukau tirštą masę, į kurią dėjau džemo, maišiau, tada įbėriau vanilino, lašelį esencijos, citrinos sulčių, gerai išmaišiau, o galiausiai išsukau drauge su miltais. Masė gavosi tiršta ir kvapni. Ją dėjau į kiek atvėsusią pyrago tešlą. Tada įdėjau į orkaitę, nustačiau tokio tipo pyrago kepimo rėžimą ir mano orkaitė apskaičiavo, kad geriausia jam iškepti 180-190 laipsnių temperatūroje per 31 minutę – nesuklydo. Pyragu kvepėjo visi namai.
3. Tada pyragą ataušinau ir dėjau į šaldytuvą. Po kokio pusvalandžio pradėjau ruošti toppingą: išplakiau grietinėlę su cukrumi, kavos, šokolado milteliais ir citrinos rūgštimi, gavosi saldus kavos kremas su gaivia rūgštele, dailios, tikros kreminės spalvos. Riešutus sumaliau. Pirmiausia užtepiau šaukštu kremą, tada apibarsčiau riešutais ir galiausiai papuošiau „avietėlėmis“.
4. Pastačiau į šaldytuvą. Ištraukiau, atpjoviau gabalėlį ir pradėjau fotografuoti. Ramybės nedavė kvailas mažas kąsnelis ant šaukšto galo, nesusivaldžiusi paragavau pyrago… Ir apšalau. Gavosi dieviškas, gal ir nepigus, bet beprotiškai skanus, o svarbiausia bent kartą iškepė tobulai – nesubliuško, neprilipo, neprisvilo ir kvepėjo, galiu prisiekti, kvepėjo net kitaip…
Ai nu šypsau gi labai dabar, Bri : )
Ir aš šypsau su grietinelėta nosimi ir lūpų kampučiais :))
nuostabus pyragas ) tik pamacius nuotrauka pagalvojau,is karto itrauksiu i top’us )))
Tik nezinau, pas mane pati paprasciausia orkaite, tai turbut tai labai jau negadins to pyrago anee??? ;DD
Prisimenu, kai pakankamai ilgai laukdavau vis nauju tavo bandymu, o dabar tik spek tikrinti )) Saunu )
Tikėkimės, kad nesugadins :)) Reikės labai pasistengti ;))
Aha, atsirado daugiau laiko, grįžo įkvėpimas ir naktimis nemiegu, galvodama apie naujus receptus :)
Laaabai skaniai atrodo, tiesiog tobulai!
Kad man kas tokią orkaitę… Na gerai, kad ir ne tokią, kad ir bet kokią, kad tik ji būtų.. ech..
nuostabiai atrodo pyragas
Ačiū Anonime,,
Oo, Egle, tu išvis neturi orkaitės? Jokios? Bet, ta prasme, kaip tai įmanoma? Tik kaitinamoji lentelė puodams, ar kaip ji ten vadinasi?
Kita vertus, nereikia nusiminti, aš prieš keletą gerų metų gyvenau su tokia orkaite, prie kurios net prisiartinti bijojau, bet svajonės pildosi, juk… :) Nė neabejoju, kad ir tu greitai įsigysi orkaitę, nes ją turėti, dievaiži, kaip verta.
Ufff atrodo nerealiai. Taip ir norisi lėkti į parduotuvę produktų ir gaminti. Tik bijau, kad barako orkaitėje gali neviskas gautis taip kaip turi…
Sveikinu su nauja orkaite!Ir aš jungiuos prie ištikimos meilės Electrolux’ui.
Pyrago irgi noriu :)))) skanutis atrodo :)
oho, tikrai gudri orkaitė. o, kad taip įkalbėčiau šeimyną, kad mums naujos reikia… nes dabar — šonas šyla, šonas šąla, arba, tiksliau, šonas apskrunda, šonas lieka žalias.
o pyragas atrodo toks UFFF. daugel sluoksnių, visko :) ir dailumas neišpasakytas.
Indre, pabandyk, niekada negali žinoti, svarbiausia norėti ir nebijoti ;)
Elžbieta, ačiūū :} Pyrago jau seniai nebėra, vakar naują panašų gaminau, tik ne avietinį o šokoladinį (mm) :}
Rusvaplauke, sukaupk visą drąsą ir ryžtą ir įkalbėk, aš nuo vaikystės išmokau išreklamuoti kad mums riekia vieno ar kito daikto, tai dabar gerai suveikia prireikus :)) Man patinka sluoksniai, o pyragas labiau link torto skoniu linksta, bet tai tikrai jo negadino :) Ačiūūū!
na, aš menu, kaip vaikystėj močiutei prekes iš vieno prekybos tinklo lankstinuko reklamuodavau. t.y., patirties turiu. ir šiaip – vienturtė, tad išsizysti mėginčiau, bet.. negaliu skaidyti dėmesio: dabar kiekvieną vakarą “mmm.. labas tėti, ką ten krepšį atsinešei? kitchenaid‘ą?”
bet čia kitas didelis pirkinys-taikinys turėtų būti. tik abejoju, ar maniškiai pasirašytų – “ir šita gera”, na ir kas, kad laikas, parašytas prie receptų, ir laikas, kurį aš kepu, skiriasi nepalyginamai. ir net neaišku, į kurią pusę – sausainiai iškepa perpus greičiau, pyragai – dvigubai lėčiau. et, et, menkos tos bėdos :)
Bri, mes nuomojamam butely gyvenam, o jis labai mazytis ir virtuvėlė mažytė. Neįsivaizduoju kur ją įmontuoti. Džaiugiuos tik mamos orkaite, kuri už 220 km gyvena :)
Bet gal greitai pajud4s reikalai 5 priekį šiuo klausimu ;)
Bandysiu koki kovo menesi – mamos gimtadienis. Sios savaites plane sokoladiniai saldainiai/triufeliai. Nekepti produktai daznai geriau gaunasi :)
Rusvaplauke, kas tas kitchenaidas? ;o
Tokiu atveju, nieko baisaus – galbūt greitai pati gyvensi savarankiškai ir drąsiai galėsi išsirinkti orkaitę savo namučiams :)
Egle, suprantu, kadaise kai gyvenau labai labai mažoje virtuvėlėje su pikta orkaite nebuvo net ūpo gaminti… Didžiuojuosi, kad tau vis tiek yra įkvėpimas ir randi alternatyvų kaip ką pagaminti be orkaitės :) O eksperimentuoti orkaitinius gaminius kol kas galite su mamyte savaitgaliais – dviem mergaitėm tai labai malonus užsiemimas :) Vėliau, pamatysi, turėsi savo. Toks jau tas studentų gyvenimas…
Indre, užvakar tokį pyragą kepiau gimtadieniui, tai gavosi tikrai ne prasčiau už tortą (man, sakyčiau, netgi geriau) :) O nekepti produktai turi savo pliusų, sekmės gaminime :}
kitchenaidas, ak.
na, kai jis eina gatve, pražysta medžiai. kai jis nusišypso, atsiveria visos durys.
kai jis minko tešlą, merginos alpsta, ir tarnaitės vėduoklėmis mosuoja joms prieš veidus. kai jis plaka baltymus, nutyla paukščiai.
na beveik. iš tiesų tai jis yra Pats Pačiausias virtuvės kombainas. gražus ir puikiai dirbantis. ir lietuvoje jo pirkti neregėjau – nebent tiesiai iš tiekėjų. ak ak, mano materialistinės svajonės turi konkretų pavidalą :)
Aš, žinok, šį savaitgalį įkvėpta tavęs kepiau šokoladinį pyragą : ) Žinant mano konditerinius sugebėjimus tai buvo drąsus žingsnis!
Bet nepaisant visko net mano išrankiąjai šeimynėlei patiko.. Galvoju patobulint jį biškuliuką ir pristatyt visuomenei
Rusvaplauke, dabar supratau :)) “kai jis plaka baltymus, nutyla paukščiai” :)) dar neteko regėti tokio literatūriško atsiliepimo apie kombainą, nice ::)
Zig, visuomenei :} Nemeluok, esu ragavusi imbierinių sausainėlių ir pyrago ir žinau, kad tu tokia pat puiki konditerė kaip ir kulinarė :)p O šiaip, galėtum ir tu food blogą rašyt pradėt, jeigu laikučio surastum :) vieną ištikimą skaitytoją, net blogui nepaisrodžius, žinok, kad turi :)
Rašau gi : ) Karts nuo karto vis pasipildo kulinariniais klystekliais..
O geras, Zigut, seniai gi belankiau tavo blogą, tuoj užsiprenumeruosiu ir seksiu :}
riebos grietineles, tai 30proc. riebumo?
Turi būti parašyta "plakamoji". O šiaip, taip, 30-35proc.
Atrodo dieviškai! :))
Reikės iškepti artimiausiu metu :)
Tik kas yra tie šokoladiniai milteliai ir jų galima rasti?
Aha, oi, menu, skanus buvo :) O šokoladiniai milteliai, tai saldintos kakavos milteliais gali būt pakeisti, tuomet naudodavau tokius “DansSukker” šokolado miltelius :) nežinau ar vis dar galima prekyboje rasti, seniai nebereikėjo:)
Ačiū, nusipirkau tų miltelių :))
Tik dar vienas klausimėlis- prie varškės masės ingrediantų neįrašytas cukrus, tačiau recepto eigoje rašai, kad varškę išsukau su kiaušiniais ir cukrumi. Taip kaip čia yra? Reikia to cukraus? :)) Ir jei taip- kiek? :)
Oh my, matosi, kad tada dar buvau žalia, kas čia per receptas :)) Dažniausiai dedamas cukrus, bet čia dėjau džemą, šiaip su džemu gali sukristi, jeigu džemas saldus, tai išvis nereikia cukraus, nes pyragas ir taip saldus gaunasi. Manau ir tešlai užtektų 1/2-3/4 cukraus, o į pyragą vietoje džemo dabar dėčiau irgi 3/4 cukraus, o džemą sumaišyčiau su grietinėle (tik mažesnį kiekį, kokius porą šaukštų). Na, bet kiek pamenu tai ir tada labai skaniai išėjo, gaila neatsimenu kaip su ta mase, man rodos jei ir dėjau cukraus gal porą šauktų, mano uogienė nebuvo saldi :)
Dėkui už patarimus, bandysiu daryt :))
Ka tik pasigaminau si pyragiuka:)) na zinokit nesitikejau kad gausis nes jau tesla maisant susiduriau su keblumu, cia parasyta , kad miltu 1 puodelis su trupuciu deti, bet sudejus tiek tesla ne is tolo neatrode minkoma, kad butu minkoma as idejau net tris puodelius miltu, jau maniau kazkas nesigaus, dariau paprastoje orkaiteje, po desimties minuciu kepimo tesla visiskai neatrode apkepusi tai palaikiau gal kokias 20 min :p (180 laipsniu temperaturoje), na galvoju man jau nebepatinka, na bet pabandysiu viska padaryti ir pabaigti iki galo:) idara dariau ne su avieciu dzemu, bet su mamos daryta vysniu uogiene, viskas lyg ir gerai gavosi, kaip ir parasyta recepte tirstokas varskes su vysniomis idaras ( na bet uogienes dejau 2 trecdalius puodelio). kremas viskas liuks labai skanus gavosi:)
na ir pagaliau kepiau apie 35 gal 38 minutes (180 laipsniu temp), ir zinokit gavosi puikiai, labai grazus tvirtas pyragas, o paragavus labai idomus skonis, vyras net nesuprato is ko jis pagamintas:DDDD ivertinciau 9 balais:)))) tikrai dar kepsiu si pyraga, ir aciu labai uz receptus;)