Kaip aš kovojau su macarons arba viskas yra įmanoma
Po to kai “Kepėjai be stabdžių” , o tiksliau Vygantas išmetė iššūkį pagaminti garsiuosius prancūziškus migdolinius macarons, pamaniau: „Kaip nuostabu, išmoksiu kaip pagaminti dar vienus nuostabiai atrodančius ir, žmonės kalba, beprotiškai skanius pyragėlius, kurie puikiai tiks saldžių dovanų dėžutėms ir mažiems kokteilių vakarėliams…“ HA! – dabar pasakyčiau, ne viskas taip paprasta kaip atrodo.
Atsainiai žiūrėdama į tikslias recepto proporcijas ir nurodymus leidau sau nuklysti galbūt 25 galbūt net 50 gramų, kiek pamenu, matavau iš akies. Ir šast, kad nori, ne tik macaron’sai bet ir kremas gavosi labai nevykęs ir kažkoks kosminis (na bet dėl šito reikia per didelį dažų kiekį kaltinti). Nusivyliau ir nusiminiau, tada perskaičiau, kad namuose sunku pagaminti tikroviškus macarons. Bet paskiau, kai pamačiau kaip pasakiškai tobulai juos pagamino Vilma, įsitikinau – viskas įmanoma. Ir tada tariau sau, kad išmoksiu gaminti tuos prakeiktus macaroons.
Po poros dienų nuėjau į krautuvėlę, nusipirkau visų reikalingų produktų. Gaminau pagal kitą receptą, išėjo šnipštas, macarons nukeliavo tiesiai į šiukšliadėžę. Tada nebuvo nei ūpo, nei įkvėpimo juos gaminti dar kartą, bet o tačiau, vakar vakare užuot šventusį kvailą nuvalkiotos širdies formos šventę, surengiau mudviejų mažą macarons gaminimo vakarėlį.
„Nėra nieko romantiškesnio kaip plakti baltymus su cukrumi arba apsitaškyti rožine tešla, suskilus konditeriniam švirkštui…“, – pagalvojau ir nusijuokiau. Bet komandinis darbas ir kruopštus rūpinimasis visomis detalėmis pagaliau davė man norimą rezultatą. Tiesa, macarons nėra labai plačiu sijonėliu, kremą gaminau pagal save, gal ir ne visi idealios formos, bet kur kas arčiau tikrųjų, godžiai žiūrinčių iš užsienietiškų blogų lobynų…
Ko reikia?
(aš matavau puodeliais)
• 3 kiaušinio baltymų
• 2/3 puodelio migdolų miltų
• 2 x 3/4 puodelio cukraus pudros
• 1/4 puodelio paprasto cukraus
• poros lašų migdolų ir vanilės esencijos
• 1/4 a.š. valgomųjų raudonų dažų grūdeliųKremui, tik:
(išeis sutepti tik maždaug pusę macaronsų,
juk who knows, gal ne visiem su kremu skanu)
• 100 g minkšto sviesto
• 1/4 puodelio cukraus pudros
• 1/4 su kaupu juodųjų serbentų džemo (tiršto, nelabai saldaus)
1. Apsišarvuojame kantrybe ir prijuoste. Į elektrinį maišiklį sudėjau kokią saują migdolų (nemaltų, neskaldytų), tada maliau tol, kol gavosi iš jų tik miltai (dėjau mažiau, nes tada geriau susismulkina). Bėriau į puodelį, dėjau dar saują, dar maliau iki miltų, vėl pyliau į puodelį ir t.t., kol gavau 2/3 puodelio (135 g). Tiesą sakant, gavau daugiau, bet pasilikau kitam kartui. Visą tą migdolų masę dar kartą pyliau į elektrinį maišiklį ir dar kartą labai ne daug, šiek tiek, pamaliau. Tada sukrėčiau į dubenį ir šakute maišiau,sukau kol gavosi vientisa miltuota masė be gumuliukų.
2. Paimkime kitą dubenį – geriau gilesnį, tris M dydžio (naudojau rudu lukštu) kiaušinius ir kitą mažą indelį. Dabar labai svarbu yra gražiai peiliu praskelti kiaušinį ir tik tyrą baltymą (be jokių baltų siūlų ar kitų keistų dalykų, ir ,be abejo, lukštų) supilti į dubenį, o trynius greitai įmesti į kitą mažąjį indelį. Baltymų masė turi būti skaidri ir graži. Jei netikite galite pasverti (aš taip ir padariau) – lygiai 100g, neįtikėtina. Einam toliau.
3. Į puodelį supyliau cukraus (užpildžiau 1/4-tąją). Su elektriniu mikseriu (1 padala) plakiau baltymus, kol suputojo panašiai kaip į stiklinę įpilta cola. Dėjau apie šaukštą cukraus, tada vėl plakiau (ta pačia padala), vėl įdėjau kažkiek cukraus, ir taip, per kokius 4-5 kartus sudėjusi visą cukrų plakiau (2 padala) iki gražios vientisos, blizgančios masės. Tada į ją įdėjau dažų, esencijų, atsargiai išmaišiau.
4. Į baltymų masę sukrėčiau migdolus su cukraus pudra, plakimo „šluotele“ pasukau 45 kartus (nes Vygantas pataria nesukti daugiau 50-ties). Pakako. O tada prasidėjo sunkiausioji dalis…
5. Bandėm masę dėti į konditerinį švirkštą, purškiant ant skardos, išklotos kepimo popieriumi ir pabarstytos miltais, švirkštas susprogo ir akimirksniu virtuvė pasipuošė rausvom dėmėm. Tada galiausiai nusprendžiau, kad bus gerai tešlą dėti šaukšteliu. Forma gavosi net gražesnė, buvo netikėta, bet džiaugiausi – nes kur kas patogiau. Iš pradžių, uždėjus tešlą (maždaug vieno macaron tūris turi tilpti į arbatinį šaukštelį su mažučiu kaupu) ant skardos susidaro graži viršūnėlė, kuri iš lėto išsilygina.
6. Skarda būna pilna 5-6 cm pločio blynelių. Man išėjo trys skardos Kadangi išspausti arba šaukšteliu sudėti blynelius reikia toliau vienas nuo kito, kad nesuliptų, paliekant maždaug 5 cm tarpą. Palikau džiūti blynelius 60-80 min. Viršūnėlės kiek sustingo.
7. Tada orkaitę įkaitinau iki 150°C (300°F) ir sudėjus macaronsus kepiau 9-10 minučių, kol susidarė mažutis dailutis „sijonėlis“ – jei ne miegas, lipdantis blakstienas, būčiau pašokus iki lubų iš džiaugsmo ir sudaužius lemputę. Kita vertus, juk kai orkaitė klauso, tai ir macaroonai paklusnūs. Nuėjau miegoti su šypsena. Leidau atvėsti per naktį, o ryte paruošiau kremą.
8. Minkštą sviestą išsukau su cukraus pudra šakute. Tada sudėjau juodųjų serbentų džemo (irgi apie 80-100 g), kartu išsukau kremą. Galite paragauti ir paskaninti citrinų sultimis, jeigu trūksta rūgštelės arba baltuoju šokoladu (tada nedėti cukraus pudros).
Kitų variantų rasite originaliame “Kepėjai be stabdžių” recepte. Kremu sutepti vieną makaroną, uždengti kitu ir džiaugtis mažu saldžiu, pavykusiu hamburgeriu. Štai ir viskas, Bon appetit! Ir nepamirškite aplankyti naujo kepėjų iššūkio ir išbandyti jo savo paties virtuvėje. Gero likusio ilgojo savaitgalio!
oo, kai maniškiams antriesiems ėmė dygti mažosios beveik-pėdutės, ėmiau krykštauti ir bėginėti po namus ir twittinti savo naujus gyvenimo puslapius. tiesa, jie nebuvo ligi galo geri, tačiau tos pėdelės, ak, pėdelės.. :}
giriu, giriu, ir alpėju prie monitoriaus. taviškiai tokie gražūs ir tobulai rausvi. mm. ateis ir man metas jiems gaminti. vėl. ir vėl. ir vėl. :}
Rusvaplauke, mano reakcija panaši buvo, o ryte nubudau su šypsena, nes atsiminiau pėdutes arba sijonėlį (nežinau net kaip vadinti) ir gan vykusius macaroonsus :)) Kiek ne daug tereikia iki džiaugsmo :)
Ačiū labai! Man maniškiai atrodo dar tokie verti patobulinimo, bet jau progresas vis tiek, ypač antros fotografijos kairė pusė panašoka į tikrųjų macaroonsų nuotraukas :)) jeigu tau iš pirmo karto pavyko sijonėlius išgauti, nė neabejoju, kad dabar tikrai pavyktų pagaminti idealiai, be to, pastebėjau, kad kuo ilgiau džiūsta (ne mažiau 60min.) tuo tikėtinos “pėdutės”, vyyyu :}
O, va šitie makaronai daaaaag gražesni nei anie, žalieji. Tokia jau valgoma spalva :)))
:))) Nu, bet paradoksas tame, kad anieji “makaronai” man buvo daug skanesni :) Arba šįkart nebuvau tokia alkana :)
Ir dar – ilgiau pakepę jie praranda dailią rožinę spalvą ir tampa tokie nešvarūs, todėl skubėjau ištraukti iš orkaitės greičiau nei po 12min.
Praktikos gana ) laikas atidarinėti parduotuvę )))
Beje, man rodos pas mane RSS dirbti pradėjo ) (gal ;D)
ech,ka tik patyriau vissiska fiasko su tais keiktais-mylimais macaroonais;}o taip kaupiausi visa savaite..sijoneliu pridygo,bet ir patys kaip pakelti sijoneliai gavosi;o
tiesa sakant mase skani gavosi,bet to neuztenka.
svajojau siandoen vakare ragauti skanu,svarbiausia grazu macaroona.na nieko bandysiiu veliau.tikiuosi,nes bijau vel:]
Nolita, kai išgyvensim krizę, tada, o dabar pasipraktikuosiu namuose :))
Taip, tavo RSS veikia, susiradau jau ir turiu :)p
Boruže, suskilo? Manieji tai kai kurie suskilo. Man kai buvo negražesni irgi, jau rašiau, masė skanesnė buvo. Nebijok, būk užsispyrusi – pavyks, reik labai labai norėti. Bet ne save įtikinėti, kad nori, o nuoširdžiai labai labai norėti, man geriausi darbai taip ir nusidirba :) Sėkmės macaroon’ime, kai pavyks (nė neabejoju, kad vieną dieną tikrai pavyks) pasipasakok ir parodyk :)
Nuostabūs, be galo be krašto mieli…
Ačiū, Puanc, man jie pasirodė labai tinkantys mergaitiškam pižamų vakarėliui :}
Labai žavūs makaronao. Reikės ir man kada rankoves pasiraitoti ir kepti, tik laukiu kol maltų migdolų atveš ir kai bus saulėta graži diena, tik tada sako kojytės išdygsta:)
Ačiū, manau tu galėtum gražesnius iškepti :) Aš irgi laukiu saulėtų dienų, jau nusibodo tūnoti tamsoje :(
Su tais graženiais, tai dar klausimas, visų pirma reikia naujos orkaitės, o antra – dabar beveik viską gaminu viena ranka, ant kitos kabo mano pagalbininkė :D indai dūžta, miltais ir kruopom nuklotos virtuvės ir ne tik grindys. Bet negi ką sakysi pagalbininkei? Po to nieks nepagelbės :D
:)) Tai po viso šito tave išvis didvyre vadinti galima :) O pagalbininkė manau labai laiminga, kad gali padėti mamytei :)
Vadinasi kai turėsi gerą orkaitę kasdien aikčiosim nuo tavo šedevrų, naujos orkaitės (ne tik orkaitės, bet kokios buitinės technikos) įsigijimas, bent jau man sužadina labai daug įkvėpimo gaminti :)) tai vat to ir palinkėsiu :)
Atrodo labai gražiai ir apetitiškai! Sveikinu su pergale prieš Macaroonus. ;)
Vilma, ačiū, tavieji macaroonai man buvo įkvėpimas ir įrodymas, kad viskas įmanoma, tai ir paskatino “nukovoti” ir ta-dam :))
Vilma, ačiū, tavieji macaroonai man buvo įkvėpimas ir įrodymas, kad viskas įmanoma, tai ir paskatino “nukovoti” ir ta-dam :))
o bri, gerai būtų,kad būtų tik suskilę..gavosi tikra makaronų parodija.tai dabar ir laukiu to laiko,kada tikrai,tikrai norėsiu;]
Nusipirk kokį nors naują konditerinį švirkštą – mažas “virtuvės garderovo” atnaujinimas dažnai įkvepia iššūkiams :}
as va, irgi pabandžiau, aišku gavosi ne is pirmo karto bet antra kart buvo tiesiog nuostabūs :) bet va tik tada kai kepiau apie 25min nes po 10min tik pajudinti supliukšdavo arba viduje budavo skysti :)
Gerda, gal buvo trumpai labai džiovinami? Beje, kai jie kepa nereikia atidarinėti orkaitės, ar juos čiupinėti. Kai susiformuoja “sijonėlis” galima spręsti, kad jau beveik iškepė, išimti, leisti atvėsti ir TIK TADA nukrapštyti nuo kepimo popieriaus :) Aš kai kepiau daugiau nei 12min. manieji pakeisdavo spalvą, nes apskrusdavo, būdavo negražūs, kai kurie įskildavo, todėl kepiau būtent tokį laiko tarpą. Bet čia greičiausiai kiekvienam skirtingai pavyksta :) Svarbiausia, kad išėjo :) Sveikinu :}
kur galima rasti konditerinių dažų ir kokia jų kaina (bent jau apytikslė)? :)
na va…kadangi buvo like po reme briule baltymu, nusipirkau siandien likusius reikiamus produktus krautuveleje ir nutariau pagaminti, bet….nezinau kodel-nepavyko-subliusko…itariu, kad del jog pastovejo pora dienusaldytuveir gavo dregmes, todel deramai nesusiplake baltymai…ir mano apgeilestavimui visa mase ale iskepusi atsidute siuksliu dezeje :( bet matyt macaron’ai uzgavo mano savimeile…todel datysiu tol, kol iskepsiu juos tinkamai.Taciau nors ir subliuske, taciau labai jau skanuteliai blynukai :)))) Stai tau genialumas – paprastume…atrodo taip paprasta, bet apgaulinga.Bet nenusimenu, nes ne man vienai nepavyko ispirmojo karto,va…sekmes nusrendusiems kepti :)
O aš skaičiau, kad atvirkščiai – baltymus netgi reikia palaikyti šaldytuve apie parą arba bent per naktį. Tada macaronai geriau pavyksta :) Bet šiaip tai čia tikrai sudėtingas ir apgaulingas gaminimo procesas. Aš antrą kartą nebuvau dar nukovojus :( Bet ir pastangų, daug terlionių būna gaminant, tai kažkaip nebeprisiruošiu dar kovot…