Laimės filosofija su kalakutienos salotomis
Pagaliau! Susisukau tiurbaną ant plaukučių, išploviau krūvą indų, liūdnai žiūrėjusių į mane užsikimšusioje kriauklėje, apsitvarkiau virtuvėje ir dabar nors kiek ant širdies ramu. Todėl galiu parašyti jums apie naujausią T.A. receptą. Po vakarykščio blynų valgymo, šiandien man niekas nebetelpa skrandin, norisi tik dar vieno puodelio kavos arba stiklinės vandens su šviežiai išspausta citrina. Tačiau, net jeigu ir jūsų skrandžiai visiškai užsikimšę po vakarykštės šventės, turite palepinti juos gaiviais, gardžiais ir lengvais priešpiečiais ar pietumis.
Kambaryje nuotaikingai sienomis laipioja iš iTunes skambantis M-1 radijas, vis dar auseles nuleidę spokso į mane nešvarūs puodeliai greta kompiuterio, kuriuose dar yra po du tris gurkšnius visiškai atšalusios kavos. O aš, savo ruožtu, galvoju apie pavasarį, kaip ir visuomet, vasariui einant į pabaigą. Ir ne tik apie jį. Galvoju tiek daug apie viską, jog atrodo, kad galvoje, kaip ir spintoje yra totalus chaosas ir mintys prašyte prašosi, kad jas sudėliočiau tvarkingai į lentynėles. Gaila, jų neapčiuopsi.
Kartais man norisi pravirkt, susimąsčius kiek daug galimybių, neatrastų stebuklų, vietų, daiktų ir žmonių yra visame pasaulyje, ir kad aš, nespėčiau susipažinti/pamatyti/paliesti/išvysti daugumos iš jų. Nors toks mąstymas gali privesti prie minčių sprogimo ir beviltiškumo bangų antplūdžio, tačiau, vis gi, aš tokį mąstymą pavadinčiau Gyvenimo Džiaugsmu. Jeigu jūs galvojate, kad tikrasis džiaugsmas slypi gebėjime džiaugtis nauju puodeliu kuris tekainavo vos penkis litus, bet taip puikiai dera prie jūsų pernai įsigyto arbatinio šaukštelio, arba, kad džiaugsmas – tai talentas pamilti daiktus, kuriuos turi taip seniai, kad net nepameni kur ir kada įsigijai, o staiga, vieną saulėtą ar apsiniaukusį rytą sugebi į juos pažvelgti taip, tarsi jie būtų atsiradę čia iš niekur, jeigu jūs tikrai galvojate, jog tai yra gyvenimo džiaugsmas – esate visiškai teisūs.
Galbūt tie pasiklydėliai, penkerius metus iš eilės perkantis Teleloto bilietus ar ieškantis merginos panašios į Natalie Portman, arba taupantys naujajam Ford automobiliui, galvoja, jog galiausiai pasieks savo tikslus ir patirs Gyvenimo Džiaugsmą; po to, kai tai tikrai įvyks, supras, kad tai suteikė tik euforiją, trunkančią daugiausiai savaitę, po kurios sekė nusivylimas ir neviltis.
Pamenu, ne kartą prašiau krintančios žvaigždės išpilti didžiausią troškimą, ir jos, nenaudėlės visada mane išgirsdavo. Bet kodėl nenaudėlės? Nes kaskart, kai jos išdidžiai išpildydavo mano neįgyvendinamus troškimus, paslėpdavo juose mažų kabliukų, apie kuriuos seniau nepagalvodavau. Kad dviratis, kurio norėjau būdama dešimties, paguldys mane trim mėnesiams į ligoninę ir įvarys siaubą iki dvidešimties daugiau niekuomet jo nevažinėti.
Kad svajonių karjera išmokys nepasitikėti žmonėmis ir atsimerkti iš amžino naivumo miego, ir galbūt vieną vakarą tyliai suprasti, jog šventai tikėjusi kur mano kelias, eilinį kartą galbūt suklydau. Visus tuos metus, nuo dešimties, kaltinusi krintančias žvaigždes, vieną skaidrų ir gaivų vakarą žiūrėdama į žvaigždėtą dangų, supratau, kad tai ne žvaigždės, tai mes patys išpildome savo troškimus ir kartais suklystame ir pasiklystame tarp to ko norim ir ko mums reikia.
Kad nereikia tikėtis, kad kažkoks vieną rytą pražydęs stebuklas ar laimėta loterija parneš ant fenikso sparnų išsvajotą laimę. Laimė tai ne įvykis, trunkantis metų metus, laimė tai talentas gyventi, užmerkus ašarų pritvinusias akis, kai viskas eina šuniui ant uodegos, džiaugtis naujai įgytu kvailu puodeliu ar gaiviai paruoštomis salotomis, mielai patiektomis ant naujų servetėlių, naujame indelyje…
Salotoms (2 porcijos):
• 200 g kalakutienos filė
• paukštienos prieskonių
• sezamo sėklų saujelės
• dviejų dubenėlių šviežių įv. salotų lapų
• vieno vid. dydžio kivio
• apie 10 mažųjų raudonųjų pomidoriukųDressing’ui:
• 2 v.š. medaus (skysto)
• 4 v.š. maltų migdolų riešutų
• 1 vid. greipfruto
• 3 v.š. alyvuogių aliejaus
• 2 v.š. ryžių acto
• 1 a.š. saldžios paprikos miltelių
• 1 a.š. citrinos sulčių
• 1 nubraukto a.š. imbiero miltelių1. Į indelius su salotų lapais (tikiuosi prieš tai juos nuplovėte) sudėti pomidoriukus (jei pakankamai maži neriekia net pjaustyti), nulupti kivį, supjaustyti riekelėmis, per pusė ir sudėti prie salotų.
2. Paruošti padažą: sumaišyti medų su aliejumi, įpilti acto, išsukti iki vientisos masės. Nulupti greipfrutą, išspausti apie du šaukštus jo sulčių o “minkštimą” sudėti susmulkinus gabaliukais. Įpilti citrinos sulčių, pridėti smulkintų migdolų, imbiero, paprikos, išmaišyti padažą. Aplieti šaukštu salotas.
3. Kalakutieną nuplauti po tekančiu vandeniu, apvolioti paukštienos prieskoniuose ir sezamo sėklose. Kepti tefloninėje keptuvėje, kurioje įkaitinti vieną pilną šaukštą riešutų aliejaus (galite naudoti ir kitokį). Apkepti kalakutieną. Karštą kalakutieną, tiesiai iš keptuvės, dėti ant salotų, supilti likusį padažą (nebūtinai visą, galite pagal skonį). Patiekti.
va pastarasias dienas,buvo negera sirdelei,kazkaip ‘niežtėjo’,ją,graužė.
ir norėjosi su kažkuok pasidalinti,kartu ir nesinorėjo.o ir pasidalijmo noras buvo keistas,labai norėjau tau parašyti,bet kažko neikeldavo mano komentaro,ir dabar nežinau ar pavyks.
o kodėl su tavim?
na gal todėl,kad tu irgi dabar kaip aš esi namie,esi akademinėse atostogose{jei gerai supratau}na žodžiu panašiai;}
tai va jau turėčiau rudenį grižti tačiau visai to nenoriu,tikrai!!tik ne ten!!nors ir stojau riknkdamasi pirmu prioritetu.beje va pirmam kurse ir pasiemiau tas atostogas].tačiau kur tada?ka moku?ko noriu?kur gerai jausiuos?žinau tik viena,kad noriu ten kur galėsiu kurtikažką…susigražint ikvėpimą gyvenimui.tačiau stot i kokią meninę sritį nepasitikiu,bijau ,turiu per mažai patirties..ir t.t/
džiaugiuos,kad išmokstu džiaugtis iš mažų dalykų,tačiau vistiek spaudžia ta nežinia,įsuka į sūkurį,irr vėl nusiviliu,išpeikiu savo mažus džiaugsmius,paseendinu siela..
atsiprašau,kad parašiau tau taip ,na nepozityviai
gaivu,skanu,galima nedet mėsos
Pavyko! Atsisakiau “word vertification” – dabar neberiekia raidelių suvedinėti norint post’inti komentarą nuo spamo apsaugojau komentarų moderacija, ai ką aš čia…
Nuu, aš esu ne akedeminėse atostogose, kažkas panašaus, bet šiek tiek blogiau :)) Rudenį teoriškai turėčiau grįžti į paskaitas, bet ir manęs ten nebetraukia. Žadu baigti nebe dėl savęs, nes visa ko išmokstu, išmokstu pati, na, studijos kartais paragina, beeeet…;) Vis abejoju dėl kainos, kuri neatperka studijų kokybės ir mąstau apie kitokius mokslus. Laimei laiko dar daug :)) Aš į menus stojau su tiksliųjų mokslų bagažu ir šventu įsitikinimu, kad manęs laukia ateitis ekonomikos srityje, gyvenimas kartais apsiverčia aukštyn kojom ;)
Nėra ko atsiprašinėti, džiaugtis laisvomis dienelėmis, va pradėk kokį blogą rašyti – labai pripildo dienų tuštumą, susirask kokį įdomų darbą (aš kol kas gyvenu tik iš šio blogo), pradėk mokytis ko nors – pvz. aš įsigijau prancūzų ir ispanų kalbos pamokų mp3. Vis prasmingiau laiką leisti kažką veikiant, tada “išsiblūrina” visos blogos nuotaikos, atsiranda entuziazmas ir pozityvumas. Ir jei bus labai liūdna ir norėsis su kažkuo pasikalbėti, gali drąsiai rašyti man į el.paštą, jei tuo metu nekepsiu kiaušinienės ar blynų – tikrai atrašysiu ;))
Salotos atrodo skaniai, artimiausiu metu išbandysiu, tik jos visiškai netiko Pelenų dienai :-)
Bet ne apie tai norėjau pasakyti, tiesiog, noriu pasakyti, kad neverta gaišti laiką ten, kur nemiela ir mokytis dėl diplomo. Merginos, laiko turite namie, gerai pagalvokite. Įkliūsite į spąstus ir vargsite visą gyvenimą. Tai kalbu iš asmeninės patirties. Baigiau studijas dėl diplomo, po to pradėjau dirbti pagal įgytą specialybę ir jau daug metų dirbu visiškai man nemielą darbą. Kodėl nepakeičiu? Neužtenka valios pradėti viską nuo nulio. Vėliau keisti gyvenimą yra labai sunku, nes išeiti iš pasirinkto kelio, prasibrauti pro bruzgynus ir pradėti naują kelionę, oi kaip sunku, o kartais ir tingisi. Todėl geriau iš karto rinktis širdžiai mielą kelią.
kaip žiauriai[chi] faina,kad sulaukiau atsakymo.
ir net mano komentas cia pateko.net pašokau pamačius.
būtinai kada parašysiu kai ‘paplauksiu’.
o gal ir šiaip,kai norėsiu kažkuom pasidalinti;]
o dėl blogo,tai vai vai ,jis mano galvelėje,jau bus…kokie metai!kai sukinėjasi,bet vis nesiryžtu,o atsakymo į tai nerandu, o noras yra ir nemažas.ir visokios idėjos.
hmm,gal per daug galvoju,apskritai?!
Nu kodėl gi turėjo nepatekti, Boruže? :) Ir marš rašyt blogo – pradėti būna sunku ir reikia motyvacijos, bet nuo mažų žingsnelių prieinama iki didelių planų įgyvendinimo, tad kuo greičiau pradėsi, tuo greičiau džiaugsies :) Mąstyti nėra blogas dalykas, tik reikia sugebėti jį suvaldyti ir “iššaukti” kada reikia :)
Pirmaargenta, man tik metai beliko, studijos nėra sudėtingos, baigsiu ir bus ramu, o tada nemanau, kad dirbsiu pagal specialybę, bet su išsilavinimu vis tiek ramiau, nesvarbu kas tai bebūtų – menai, filosofija ar gamtos mokslai… :)
Taip graziai ir taikliai pataikyta, kad net recepto nebeskaiciau.
Bri, žaviuosi tavo pateikimo estetika. Labai norėčiau užsiprašyti tavęs parašyti/pasidalinti patarimais-atradimais kas tau padeda padaryti tokias gražias fotografijas. Pamačiau viename bloge, tavo komentarą apie “atšvaito” naudojimą su blykste natūraliai dienos šviesai išgauti. O kaip parenki foną, fotografavimo kampą, apšvietimą ir t.t. Pagalvojau, kad būtų neįkainojama apie tai išgirsti ne vienam:)Ačiū!
Ačiū už gražius komentarus visiems, o šitą gi, postas apie tai kaip fotografuoju ką kodėl ir t.t. turėtų pasirodyti jau artimiausiomis dienomis :) Sekite naujienas ir pamatysite.