Laimingasis krepšelis: Vasaris

12:22 pm 02/26/09
by Brigita

Prakerpu rausvą juostą, kuri žymi naujos skilties atidarymą. Esant krizės laikmečiui tampa svarbus kiekvienas išleistas centas, daug dažniau užsibūname prie prekių vitrinų tyrinėdami prekių kokybę ir galvodami „Ar verta?“. Man, bet kertu lažybų, kad ir jums, dažnai kyla noras prisikrauti krepšį eksperimentinių prekių: „Paragausiu, nepatiks, tai nepatiks.“ Tačiau šiais laikais (pasikartosiu) eksperimentinis apsipirkinėjimas ir naujų, nepatikrintų produktų įsigijimas, tampa ne tiek rizikingas, kiek kupinas abejonių.

Prisipažinkite, dažnai net ir po dešimties minučių apžiūrinėjimo naujojo produkto, vis tiek numojate ranka ir renkatės jau išbandytą, patikrintą. Aš dažnai drįstu surizikuoti ir už tradicinę pastą sumokėti ne tris keturis, o dešimt litų. Kokybė atsiperka ne visuomet, tačiau kartais pirkinys būna toks sėkmingas, kad juo norisi pasidalinti su visais. Šį mėnesį mano virtuvė pagausėjo puikiais produktais, apie visus nekalbėsiu, tačiau išrinkau jums šešis pačius sėkmingiausius mano šio mėnesio virtuvės pirkinius.

1. Žaliosios pietų stalo servetėlės. Jos puikiai tinka mano maisto fotografavimui ir stilistikai (daugiau apie tai jau greitai skaitykite kitame poste). Labai ilgai ir labai daug kur ieškojau medžiaginių servetėlių, tačiau Lietuvoje – kaip nebuvo taip nebuvo. Vienintelis panašus daiktas kurį suradau buvo baltos kuklios servetėlės vienoje lininių audinių parduotuvėje. Šias pirkau Latvijoje, Interjero centre The Pier, kainavo apie 10-15 Lt (4 vnt.)

2. Druskos ir juodųjų pipirų malūnėlis „Santa Maria“. Dieviškas daiktas, kai nesinori pirkti brangaus prieskonių malūnėlio, puikiai tinka ruošiant mėsą ir žuvį – iškart pamalu ne tik pipirų, tačiau net ir šviežios druskos, tikrai dažnai praverčia virtuvėje ruošiant pietus ar vakarienę. Pirkau „Maximoje“, mokėjau apie 10 Lt.

3. Pasta fettuccini „Chef“. Su ja gaminau tigrinių krevečių salotas, gera itališka pasta, kurią sunku pervirti, kaina tikrai verta kokybės. Pirkau „Maximoje“, mokėjau apie 6 Lt (500 g).

4. „Thai Green salad dressing“, gardus rytietiškas padažas salotoms. Saldžiarūgštis, dietinis (etiketė sako, kad 99 proc. mažiau riebalų), puikiai tinkatis kalakutienos, virštienos, vaisių, daržovių salotoms. Pirkau „Iki“, mokėjau apie 10-15 Lt.

5. „Carapelli“ grūdų ir vaisių aliejus – puiki alternatyva seniai pabodusiam saulėgrąžų aliejui. Daili ir patogi pakuotė, malonus kvapas, patraukli kaina. Dabar iš principo nebeperku saulėgrąžų aliejaus, šis kur kas sveikiau, sakoma. Pirkau „Maximoje“, mokėjau apie 13-14 Lt.

6. Netikėtas ir žiauriai malonus atradimas – popieriniai saldainėlių ir sausainėlių krepšeliai šventėms. Atradau „Thomas Phillips“ parduotuvėje, mokėjau tik 1 Lt su centais už pakuotę (26 vnt.). Dar neišbandžiau, bet jau įsivaizduoju kaip puikiai juose atrodys rankų darbo triufeliai…

Štai tokios gėrybės slepiasi mano šio mėnesio virtuvės krepšelyje. Nuo šiol skyrelis su laimingais produktais bus skyriuje Laimingasis krepšelis (etiketė viršuje). Smagaus ir neišlaidaus apsipirkinėjimo! :)

 
22 Lovely comments Share your thoughts: →
  1. 2009 February 26
    Anonymous permalink

    tie krepšeliai tobuli. Senokai vis pasižiūriu keksiukus pas Tave ir vis pasižadu, kad pabandysiu.

    Keista, bet šitie krepšeliai iki galo įtikino. Beje, čia Thomas Philips Žirmūnuose?

  2. 2009 February 26
    Bri permalink

    Niekas nėra tobulas! :) Bet ten ne keksiukiniai, mažesni krepšeliai, nebent miniatiūriniams keksiukams kepti tiktų. Ne Žirmūnuose, o Pašilaičiuose. :)

  3. 2009 February 26
    Egle permalink

    Sveika,

    pipirų ir druskos malūnėlis puikuojasi ir mano lentynoje, kartu su Garlic & Pepper mal8n4liu i6 tos pa2ios serijos. Abu nepamainomi.

    Į tą padažą vis pažvilgčioju, bet taip ir nenusiperku niekaip, nes ir taip stovi eilė butelaičių nenaudojamų.

    O Thomas Phillips formeles prigriebiau paslapčia, nes maniškis man jau nebelidžia nieko tįsti namo (ir taip nebetelpa), aš jas kuo puikiausiai naudoju rankų darbo triufeliukams patupdyti. Ir lygiai kaip tavo – dryžuotos, ir dar priegriebiau tokias žydras su mažyčiais paveikslėliais.

    Sakai aliejus vertas dėmesio? Kaip tik einu per pietų pertrauką į maxim'ą – pavartysiu rankose, o gal ir įsigysiu.

  4. 2009 February 26
    Bri permalink

    Aha, aš dar mėsos prieskonius turiu, noriu ir žuvies įsigyti ir kitokių, man šie malūnėliai labai prie širdies.
    O dėl aliejaus, tai, nu kaip, man jis labai patinka, bet čia gal skonio ir išrankumo reikalas :)

  5. 2009 February 26
    Egle permalink

    Kaip Eglė tarė, taip ir padarė ;)
    Nuėjau į MAXIMĄ, o ten, pasirodo, šią savaitę aliejams -25% (čia ne reklama, jei ką ;) ). Tai mano krepšely atsidūrė alyvuogių aliejus su purkštuku (žiauriai patogu, turėjau kažkada anksčiau, baigiau, o tokiam purkštuvėliui kokio noriu, kol kas virš 100 Lt gaila), tada skrudintų sezamų aliejaus ir moliūgų sėklų aliejaus, nes maniškis baigėsi. Ateinančiu apsilankymų čiupsiu vynuogių kauliukų aliejų, avokadų ir tavo išbandytąjį.

    A, dar mačiau balzaminio acto iš kretos irgi su purkštuku. bet jau nebetelpa pas mane ;)

  6. 2009 February 26
    Bri permalink

    Ale tiksliai, ir aš prisiminiau, kad aliejams nuolaida Maximoje… Nu bet nieko sau prisipirkai visko :)) Aš turiu “purkštukinį” jau – labai gerą, iš Ispanijos :)

  7. 2009 February 26
    Indrė permalink

    Reiks ir man į Philipsą keliaut – triufelius nuo tada kai pargavo giminaičiai tenka gaminti vis dažniau, o juos pakuoti į maišelius ar foliją tikrai nėra labai estetiška…

  8. 2009 February 26
    Jurga permalink

    Bri, o kur tu pirkai slyvu dzema, kuri minejai poste apie prabangius sokoladinius blynelius?

  9. 2009 February 26
    Bri permalink

    Va va, norėjau čia ir jį įdėti, bet pamaniau, kad kam kartotis :) Galvojau, kad paminėjau kur pirkau. Radau taipogi “Maximoje”, bet ekologiškų prekių lentynoje, o mokėjau kažkur 5-7Lt.

  10. 2009 February 27
    kavinukas permalink

    Šaunu taip sužinoti vis po keletą priemonių, kurios šiai virtuvės fėjai padeda daryti mažyčius stebuklus :)
    Ir tikrai naudinga, nes tikrai ne kartą esu save pagavus stoviniuojančią parduotuvėje prie kurios nors milžiniškos lentynos, norinčią “kažko tokio naujo-nežinomo-mielo-širdį džiuginančio”, ir… nežinančią ko… :) tada pavargstu, susierzinu, galiausiai išvadinu save “išpindėjusia” ir nusiperku kokį tradicinį pomidorų padažą, ar net dar baisiau – majonezo stiklainiuką. Ir nieko naujo :)

    O štai šiandien žinau, ko naujo noriu: eisiu ir ieškosiu tų mažų formelių, dėsiu į jas savo pagamintus triufelius ir dovanosiu draugei leliuko laukimosi proga :)
    Dėkui :)

  11. 2009 February 27
    Egle permalink

    Iškart atsiprašau, kad kišu savo trigrašį, bet gal kam nors ši informacija bus naudinga…

    Kam per toli Thomas Philpis, tokių mini formelių paskutiniu metu esu mačiusi didžiosiose RIMI parduotuvėse ir “Gerduvos” parduotuvėse (VSUP’e 1a. ir Pašilaičiuose)

  12. 2009 February 27
    Bri permalink

    Kavinuk,
    Nėra už ką, pirmiausia. Ačiū už gražų komentarą ir smagu skaityt, kad tai kažkiek padeda ar padeda sužinot ką nors naujo. O dovana draugei bus tikrai nepaprasta, jei kaip sakei, pagaminsi pati, tad palinkėsiu tik sėkmės :}

    Egle,
    Manau tikrai bus kažkam naudinga, ir neatsiprašinėk:) Tačiau šiuo metu kepu keksiukus su “Gerduvos” formelėmis ir, dievaiži, ar čia man taip nenuskilo, tačiau nebe pirmas kartas su šiomis formelėmis, kad jos išsikraipo ir keksiukai negražiai iškepa :(

  13. 2009 February 27
    Egle permalink

    Žinoma, keksiuku geriausia kepti metalinėj formelėj, įdėjus į vidų popierėlį, kitaip beveik visos išsikraipo (bent jau man). dar variantas silikoninė formelė, į kurią jau ir popierėlio nereikia, bet man gražiau su.

    O šiaip pabandyk dėti dvigubą formelę, gal tada geriau laikys…

  14. 2009 February 27
    Bri permalink

    Ne ne ne, aš va formoje ir kepu visada, tačiau jie net joje išsikraipo (?). O dviguba tai reiks manau kitą kartą bandyt, seniau taip ir darydavau :)

  15. 2009 February 27
    Egle permalink

    Supratau ;)
    Kai turėsi laiko, užmesk akį į tą slyvų džemą, koks pavadinimas ir gamintojas ;)
    O aš užmačiau dargi, kad yra “Blue Dragon” serijos slyvų padažas – džemas, tik labai maža talpa jo…

  16. 2009 February 27
    Bri permalink

    Vokiškas, “ShneeKopee”(logo žaliam fone) – Plaumen bla bla kažkas.
    P.S. Aš visada turiu laiko, jeigu ko nors nekepu :))

  17. 2009 February 27
    Egle permalink

    O, ačiū labai ;)
    Ale žiūriu, kad panelė labai operatyvi ;)

    Gal tokiu baltu dangteliu?

  18. 2009 February 27
    Bri permalink

    Tasty Art – šiuo metu mano darbas, tad darbo valandomis (10-19) būnu labai operatyvi :)) Dangtelio spalva raudona su geltona plonyte juostele, šone (ne ant dangtelio) dar puikuojasi užrašas kad 30proc. mažiau kalorijų, cukraus ar ten kažko :)

  19. 2009 February 27
    Egle permalink

    Žinau tada ;) esu dėkinga už info.

    Kad man kas tokį darbą… svajonių.

  20. 2009 February 27
    Bri permalink

    Na, su dideliu noru, manau, gali tai įgyvendinti :)

  21. 2009 July 1
    Živilė permalink

    O tas malūnėlis ne 'vienkartinis'? Tasme, išnaudojus atsargas galima prisipildyti naujų pipiriukų? :)

  22. 2009 July 2
    Bri permalink

    Aha, galima :) aš jau gal kokius 6-7 turiu :)

Share from your heart ♥

Please notice: Comment will appear after moderation. Feel free to use any XHTML. Tasty Art doesn't edit your comments and is not responsable for them, however insulting, uncensored, commercial messages will not be published, since we want here to be a sweet place, don't we? Thank you for understanding!

Follow all new comments with RSS

Anti-Spam Protection by WP-SpamFree