Le patate speziate col peperoncino
Lygiai devinta valanda ryto. Mūsų langai į rytus. Ant blakstienų, ant nosies galiuko, ant užmerktų vokų ir šiltų, ant iš po užtiesalų išlindusių pėdučių, jaučiu saulės spindulius. Akimis, prisidengusiomis sapnų migla, regiu baltą šviesų kambarį, kuriame taip dailiai įsikomponuoja rytiniai šešėliai, pro didžiulius langus, su šviesiomis skaidriomis užuolaidomis, matosi ryškiai melsvas dangaus kraštelis. Atrodo, gaivus pavasario kvapas sugebėjo prasiveržti pro langus į vidų. Prieinu arčiau ir stebiu kaip iš trečio aukšto man atsiveria nuostabios prieskonių plantacijos, kuriose jau entuziastingai pluši įdegę ir stiprūs darbininkai, atidžiai, su meile, pasitaisydami šiaudinės skrybėles kraštelį, rinkdami prieskonius į dailų pintą krepšį.
Nusileidžiu mediniais laiptais žemyn. Mane pasitinka didžiulis tamsios medienos paviršiaus stalas, papuoštas baltomis kaip sniegas servetėlėmis, kiek toliau stovi didelis krepšys kupinas įvairiausių bandelių: ciabatta, panelle, bruschetta, rosetti… Jų kvapą gali užuosti dar sustojęs viduryje laiptelių. Traški plutelė ir minkštas, švelnus, šiltas duonos aromatas traukia už nosytės prisėsti prie stalo. Kiek toliau guli jau paruošti panini: su kumpiu, sūriu, feta, daržovėmis – kokių tik nori. Didžiulis indas su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis dailiai žėri saulės šviesoje. O netoliese, mažuose indeliuose, stovi įvairiausi prieskoniai – basil, oregano, peperoncino ir kiti. Nuostabus pusryčių stalas su nuostabiais saulės spinduliais ir tikro Gyvenimo kvapu– tokia mano kiekvieno ryto svajonė.
O kol Vilniaus gatvės ne iš tolo neprimena jaukių, saulėtų ir šiltų Italijos miestų gatvelių, vienintelis džiaugsmas, kuris man belieka tai užsimerkti ir įsivaizduoti. Užsukti į jaukias krautuvėlės, kuriose gali rasti magiškų prieskonių arba kitų gaminių, ir namie, užsidaręs nuo viso pasaulio, rytais ar vakarais uosti, ragauti ir įsivaizduoti, kad už lango, paėjus kelis žingsnius, banguoja nepaprastai skaidri, žėrinti ir užburianti Viduržemio jūra.
Šiandien pagaliau išbandžiau ekologiškus, šviežius ir ypatingus Čili prieskonius. Šie prieskoniai ne šiaip sau mažos šiukšlytės, supakuotos į prastos kokybės popierinį maišelį – jos ekologiškos nuo a iki z. Štai netgi jų pakuotė yra sukurta tokia, kad po kurio laiko, nebenaudojama, išsiskaido savaime, na žinote, kaip ir tie garsūs, populiarūs ekologiniai maišeliai, kuriuos šiandien siūlo beveik kiekviename prekybos centre. Bet čia tai ne maišelis – čia visa dėžutė!
Negana to, kad šie prieskoniai yra agrocultura biologica (t.y. ekologiškai auginti), pakuotė nurodo kuriame Italijos regione buvo rinkti – italai geriausiai žino, kad tam tikri prieskoniai turi pačias palankiausias savybes išaugti tik tam tikrose vietose, būtent tokiomis žiniomis ir yra paremtas šių prieskonių auginimas. Šiuo metu Lietuvoje jų galima įsigyti tik „Sveikų produktų“ krautuvėlėse. Iš šios serijos dar turiu ir muskato riešutų, tačiau su jais gaminsiu kitą kartą. Šį kartą visas mano dėmesys – itališkam čili.
Peperoncino siciliano – tai visiems gerai žinomas čili prieskonis, kuris, kaip įprasta manyti degina burną, sukeldamas drakono savijautą. Tačiau tai tik klaidingas įsitikinimas. Nemėgstu aštrių ir deginančių prieskonių, todėl šiuos buvau nužiūrėjus ne sau, o draugui. Tačiau, kaip bebūtų keista, šie prieskoniai ne degina gerklę, o turi maloniai aštrų skonį – pikantiškumo ir malonaus kartėlio dozė kiekvienam jūsų gaminamam patiekalui.
„Arbe“ Peperoncino siciliano pakuotė man kužda, jog jis puikiai tinka ir šokolado gaminiams, na gerai, prisipažinsiu, tai, matyt, bene nuostabiausia šio prieskonio savybė, kuri mane įkvepia. Tad štai taip po visų liūdesių ir bandymų prisivilioti įkvėpimą į namus, aš vėl susigrąžinau džiaugsmą gaminti, išbandžius šiuos prieskonius. Mano naivi širdis sako, kad džiaugtis tokiais mažais, bet ypatingais dalykėliais ir smulkmenomis yra atviras kelias į džiaugsmą ir tą išsvajotą Gyvenimą iš didžiosios G. Tad nieko nelaukusi išbandžiau siciliškus čili su orkaitėje keptomis bulvytėmis.
Reikia tik:
• 1 kg šviežių ekologiškų bulvių
• šviežiai maltos jūros druskos
• nubraukto šaukšto rozmarino
• mažyčio žiupsnelio kumino
• šiek tiek Peperoncino siciliano
• džiovinto raudonėlio
• tyro alyvuogių aliejaus
•šviežios citrinos1. Bulves švariai nuplauti, nuskusti, tada dar kartelį nuplauti po tekančiu vandeniu. Supjaustyti gabaliukais, sudėti į foliją, įdėtą į kepimo indą, apibarstyti šviežiai malta druska, įtrinti.
2. Apšlakstyti aliejumi ir šviežiomis citrinos sultimis, tada pabarstyti rozmarinu, kuminu, raudonėliu ir itališkais čili.
3. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Įdėti bulves ir kepti toje pačioje temperatūroje maždaug 40-45 minutes. Valgyti karštas, galima pagardinti prancūzišku sūrio ar varškės kremu su krapais.
svieziai malta juros druska? cia kas per sugalvojimas toks? Ar tikrai druskos malimo laikas daro įtaka drusko skoninėms savybėms?
Be abejo, kad daro įtaką, tiek druskos, tiek pipirų, tiek kitų prieskonių ar prieskoninių žolelių skoniui. Net ir šviežiai maltos kavos pupelės yra visiškai ne tas pats, kas paruošti “milteliai”.
pipirai, prieskoninės zolelės, kava yra organinės kilmės dalykai, juos malant issiskiria visokie aliejai, aromatines medziagos, kurios, kol nespeja issisklaidyti, ir suteikia stipresni aromata… o druska, kokia jinai bebutu, yra mineralines kilmes dalykas – natrio chloridas. malk ji nemales, tai keicia tik kristalu dydi realiai. manau kad “svieziai malta druska” maista paskanina nebent pscihologiskai :)
Čia jau nebe kilmės klausimas – kai matai tuos švarius kristalo gabaliukus malūnėlyje yra visai kas kita kai perki druską kartoninėje dėžutėje ir randi ten visokių šiukšlių, galbūt efektas tik psichologinis, bet jis daug stilingesnis ir malonesnis skonio receptoriams :)
:) efektyviausias siuksliu druskoje atsikratymo budas – ne jos malimas, o tirpinimas vandenyje:)nu bet ka cia mes apie gyvenimo prozą – tavo receptas, tavo ir taisyklės ;) beje, tavo blogas labai grazus :)
Bet ta, kurią perki malimui – būna be šiukšlių, o tirpinti vandenyje druską, kai aš tingiu kartais tą pačią želatiną tirpinti, man yra visiškas siaubas :)) Šiam receptui tiktų ir paprasta, jau sumalta jūros druska, tik man labai patinka žodžiai “šviežiai maltas”, aprašymui suteikia stipresnio skonio – štai kur paslaptis! Ačiū :)
oo, aš irgi sykeliais taip bulvių pasiskrudinu užkandžiui – baisiai skanu ,) tik, kad būtų *kiek* greičiau, paprastai bulves apverdu penketą minučių, nusunkiu ir tik tada maišalioju su prieskoniais, aliejuku ir šaunu orkaitėn.
Bri, tavo blogas nuostabus! Užsuku kiekvieną rytą pasižiūrėti ir paskaitinėti. Jau išbandžiau keletą receptų (pvz. šaltą drėgną šokoladinį pyragą) – visi ragautojai sako “o tai čia taip įmanoma namie pagamint?” :)
Ačiū tau už visą šitą skanų grožį ir neliūdėk daugiau, gerai..?
Rusvaplauke, ir aš kartais taip darau, arba grikius irgi užpilu jau elektroninaime virdulyje užvirtu vandeniu ir šaunu ant ugnies :)) Laikas pinigai, kaip žmonės sako.
Bergamote, po tokio komentaro tikrai nesinori liūdėti, bent jau artimiausias 5 minutes :)) Ačiū :)
BRI,
negaliu atsigrozet nuotraukomis, patiekalais ir ju aprasymais. Tai yra MENAS. Tikrai. Super.
Di
Ačiū, Di :)
na, ne tik laikas, bet ir – krizės metu ,) – elektra yra pinigai. tariu sau, kad, kadangi kas rytą košę verdu ne 5 minutes, kaip reikėtų, o tik 1 (ir toliau brinkinu), sutausoju oooo kiek elektros – na, nutaupytos 50-60 košių per mėnesį – tai 4 valandos, kai pagalvoji ,)
taip taip – ko tik neprisigalvojame, kai nebėr ką veikti.
Kaip tai tau nėra ką veikti – juk tu mokaisi? :)
tiesą sakyti? esu studentų sąrašuose, vaikštu į didžiąją dalį paskaitų bei kontrolinius/egzaminus; vadinčiau tai ‘buvimu universitete’, ne mokymusi – bet čia turbūt todėl, kad mano sąmonėj mokymasis turi labai specifinį vaizdą. dvejopą ir specifinį, šizofrenišką ,)
todėl tai netrukdo neturėjimui ką veikti ,) čia kaip problemos, kurių išsigalvojam, kai per lengva gyvent ,)
Aa, mat kaip :) Nu tada taip, aš pernai, kai mokiausi, irgi gan daug laiko turėjau :) Iš tiesų panašiai kaip ir dabar – nes tada praktiškai grįždavau iš paskaitų tokiu laiku, kokiu dabar keliuosi :))