Šokoladinės plytelės su pudingu ir pankolių arbatėle
Savaitgalį su puodeliu mėtinės kavos, pagardintos tarkuotu šokoladu, žiūrėjau Oliverį, kaip visada. Jis gamino žolėmis, prieskoniniais krūmais apaugusiame sode, kur jaukiame mediniame namelyje ant kojelių stovėjo koks pusšimtis mažųjų butelaičių, slepiančių skaniausias uogienes ir padažus (greičiausiai). Su baltu pavydu žiūrėjau į didžiulį medinį stalą ant kurio be vargo gali pjaustyti, minkyti tešlą ar „karpyti“ sausainėlius.
Ak, o dar tas kvapas, kuris tiesiog pasiekė mane iš ekrano – gamtos, augalų ir naminio maisto. Laidos metu visą laiką čirškė paukščiukai, operatorius parodė vieną paukščiuką – tasai svėrė bene trigubai daugiau nei eilinis Lietuvos paukštytis kukliai šokčiojantis krūmuose. Nusijuokiau, nė neabejoju kad Jamie pasirūpina ir paukščiukais, todėl jo sode jų gausu, pasidarė labai miela ir šilta, o tuo pačiu gan šmaikštoka, nes dar nesu mačiusi tokio apvalaus paukštyčio.
Tai, be abejo, įkvėpė mane siausti virtuvėje, tačiau kažkur tas įkvėpimas taip greitai išsisklaidė, kad pasidarė liūdna ir baisu. O tada atėjo liūdnasis sekmadienis. Nežinau kodėl, bet pavasario sekmadieniai visuomet man atnešdavo liūdesį, ir šiemet, pirmą kartą tai vėl sugrįžo. Ir net nebežinau ko reikia kad išvytum tą liūdesį. Tuomet supranti, kaip lengva nubaidyti uodą, netyčią į kambarį įskridusią širšę ar išbadėjusius balandžius.
Vakar vakare įkvėpimą pačiupau už skverno, atsitempiau į virtuvę, įkalinau miniatiūriniame stiklainiuke, kuriame seniau buvo Bolognese padažas pastai ir gaminau šokoladines plyteles. Draugas sakė, kad tai skaniausias jo kadaise ragautas pyragas. Pyragas šypsojosi – pati mačiau.
Beje, prie pyrago ragavau, neseniai namuose atsiradusią pankolių (primenančių anyžius) arbatėlę. Itališkos, tam tikruose regionuose ekologiškai auginamų žolelių arbatos yra itin kvepiančios ir kupinos skonio – kas dažniausiai nebūdinga arbatžolėmis pripildytiems maišeliams. Įdomu tai, kas šios arbatos yra pažymėtos pasaulinės asociacijos Demeter ženklu. Šiuo ženklu žymimi produktai, yra ne tik ekologiški, bet išauginti ir skinti, laikantis mėnulio fazių ir saulės judėjimo ciklų. Šiuo metu tai aukščiausias įmanomas pasaulyje kokybės ir ekologiškumo standartas.
Šiuo metu namuose turim pankolių ir raminamąją arbatą. Man labiau patiko raminamoji – gaivus melisos ir ramunėlių kvapas ir skonis. Pankolių arbata labai labai kvepia (ją užuodžiau net fotografuodama iš maždaug dviejų metrų atstumo) ir yra neapsakomai švelni, tačiau man norėtųsi kiek aštresnio, panašesnio į anyžių skonio – kadangi juos be galo mėgstu, tačiau, deja, esu retenybė. Dažniausiai žmonės dievina jų kvapą, bet nemėgsta skonio, tokiems ši arbata labai puikus pasirinkimas.
Aš, savo ruožtu pagardinu arbatą gyvu anyžiaus žvaigždės gabaliuku – būna nepaprastai skanu, be to visiškai nereikia naudoti jokio cukraus – arbata savaime turi salstelėjusį natūralų skonį. Puikiai tinka prie gaivių desertų arba pradedant gražų rytą…
O nusipirkti arbatėlių, jeigu užsimanysite, galite užsukę į “Sveikus produktus”. Taip taip, ta pati mano neseniai atrasta ir pamėgta krautuvėlė. Bet kiekviena arbatėlė reikalauja pyrago, kaip ir kiekvienas pyragas arbatėlės, tad keliaujam gaminti šokoladinių plytelių su pudingu…
Kiek laiko mums prireiks?
15 min. paruošti tešlą;
40 min. iškepti
15min. paruošti pudingo sluoksnį
2-3h šaldyti
Viso: 70 min. +2-3h šaldymo
Turėsim:
20 mažų pyragėlių, t.y. 5 porcijas
Sumokėsim:
Neįskaitant tradiciškai namie randamų produktų
(miltų, cukraus, kakavos, sodos, acto, aliejaus): apie 12.00Lt;
Viską įskaičiuojant (išskyrus actą, sodą, aliejų): apie 20.00Lt;
Proporcingai apskaičiuojant (be sodos, acto ir aliejaus): apie 6.50Lt
Reikia:Šokoladinis biskvitas:
• 110 g sviesto (82-83 proc., iš grietinėlės)
• 1/2 puod. kvietinių miltų
• 4 kiaušiniai (atskirti)
• nepilnai 1/2 puod. cukraus
• 3 v.š. kakavos (nesaldintos)
• 100 g tamsaus šokolado (pvz. “Karūna”)
• šiek tiek romo esencijos
• 1 a.š. sodos
• 1v.š. citrinos sulčių arba acto nugesinti
• 2v.š. aliejaus riešutų arba saulėgrąžųPudingo viršus:
• 1 pakuotė Bourbon vanille pudingo
• 500 ml šviežio (2.5-3.5 proc.) pieno
• 50 g cukraus pudros
• tarkuoto šokolado arba
• šokoladinių pabarstukų1. Atsiraitykim rankoves, užsikabinkim ant kaklo medžiaginį žiurstą ir tuomet, minkštą sviestą sukrėtę į dubenį, išsukime drauge su įmuštais kiaušinių tryniais ir cukrumi. Kai masė bus vientisa, sudėsim karšto vandens vonelėje ištirpintą šokoladą (įdėti šokoladą į mažulytį indelį, kurį įstatyti į vonelę arba puodelį su verdančiu vandeniu ir maišyti kol visiškai išsilydys) ir kakavą, įmaišysime juos. Pagardinsime romo aromatu. O tada įpilsim aliejaus, išmaišysim. Sudėsim miltus, ant viršaus užmesim šaukštelį (nubrauktą) valgomosios sodos ir iškart apliesime jį citrinos sultimis (galite naudoti ir koncentratą) arba actu, išmaišysime tešlą.
2. Pačiupsime kvadratinį kepimo indą, manasis maždaug 20-22cm skersmens. Galite naudoti ir paprasčiausią skardą, jei neturime nieko panašaus į tokią formą. Tik įtieskite kepimo popierių, tešlą mentele paskirstykite suformuodami kvadratą. Šiek tiek ištepsime riebalais (gabalėliu sviestu). Tada supilsime šokoladinę masę.
3. Pašausime į orkaitę ir kepsime 30-40 min. maždaug 160-180 laipsnių temperatūroje. Naudojantiems Electrolux Inspiro, teks nustatyti Biskvitinio pyrago funkciją, padėti formą ant grotelių, pirmame lygyje ir pamiršti apie viską.
4. Paruošime pudingą: maždaug ketvirtadalį stiklinaitės pieno sumaišysime drauge su cukraus pudra ir pudingo milteliais. Likusią dalį pieno užvirinsime, tada supilsime tą stiklinaitę, maišydami vėl užvirsime pudingas taps stangrus, lygus ir kvapnus. Atvėsinsime pudingą. Jį pilsime ant atvėsinto pyrago biskvito (aš pyliau tiesiai į tą pačią formą, jei jūs kepėte ant skardos, užtepkite atsargiai pudingo masę).
5. Išlyginsim paviršių šaukštu arba mentele. Apibarstysim pabarstukais, šokoladu arba kakava. Dėsim į šaldytuvą ir laikysim kokias 2-3h, tačiau geriausia – per naktį. Tada išimsime, atsargiai supjaustysime kvadratėliais ir patieksime būtinai šaltus (taip jie daug skanesni), tačiau gardūs ir kambario temperatūros. Jau kaip tik jūs įsigeisite…
Gražaus pavasario, skanaus.
Paskutinėj pastraipoj, spėju, reikia dėti ne į šokoladą, o į šaldytuvą.
Puiku, Bri, greitu metu reikės išbandyti tavo receptuką ;)
:))) Taip į šaldytuvą, matosi, kas pas mane galvoje ;)
Kai kurios teorines zinios gal but pades isblaskyti nuo seno isigalejusius mitus.
Zinau kad cia tastyart ne tastyscience bet vistiek.. :)
Sviestas sukamas su cukrumi be papildomu skysciu, tai padeda cukrui lengviau “supjaustyti” sviesta i mikro daleles kuriose islaikomas oras. Beje lietuviskas cukrus yra ganetinai stambus ir norint ji pilnai issukti reiktu turbut mixeri nakciai palikti ijungta :) todel siekiant kuo puresnes teksturos cukru vertetu praleisti per kavamale ar virtuvini kombaina, galima sumalti beveik iki pudros. (Pirktine cukraus pudra turi krakmolo, todel netinka). Teslose kuriose mazai skysciu, cukrus islieka netgi po kepimo, grudeliais arba issilydziusio sirupo salelemis.
Kiausinio trinys yra emulsiklis t.y. padeda sviestui issimaisyti su vandeniu i vientisa emulsija (svieste 15% vandens, sokolade irgi tam tikras kiekis). Be triniu iskepta tesla buna demeta. Todel triniai dedami jau i issukta sviesta ir pries dedant kitus skyscius.
Kaip zinia riebalai naikina miltu struktura (glutena), bet siokia tokia struktura pageidautina nes kitaip tesla visiskai nepakiltu. Tam geriausiai tinka kietieji riebalai nes jie ne tokie skvarbus. Aliejus kepiniuose yra per daug skvarbus ir ziauriai trukdo teslai kilti.
Soda negesinama! Anksciau kai soda pirkdavome kibirais (nu gerai gal mazesniais kiekiais) ir nebudavo sandariu pakuociu kaip dabar. Ja tikrindavo sumaisydami su actu ar neissibe…nepasenus. Soda yra sarmas, reguodama su rugstim neutralizuojasi ir isskiria co2. Tuo ji ir naudinga keliant tesla (darant ja puresne). Tuos burbuliukus mes noretume pagauti teslos viduje ir islaikyti juos ten kol ikisime i orkaite. Jei tu uzpili rugsti tiesiai ant sodos tai puse tu naudingu burbuliuku islekia i ora, ir tavo virtuve tampa puresne :) Soda imaisoma i tesla pries dedant miltus. Imaisant soda paskutine kartu su miltais (zvilgteli i nuotrauka :) susidaro nemazos skylutes issibarsciusios po visa kepini.
Beje rugstys su kuriomis reguoja soda yra siuose produktuose: acte, meduje, kakavoje, sokolade, grietineje, vaisiu sultyse ir pan.
Siuo atveju pas tave gausiai daug sokolado/kakavos taigi papildomos rugstys nereikalingos, nebent del skonio. Plius per didelis teslos rugstingumas/kaip ir per didelis sarmingumas gali sumazinti miltu stipruma ir tesla neiskils (pagrindiniai sarminiai produktai yra soda ir kiausiniu baltymai).
Tai tiek naudingu nuobodybiu ;)
Oho, dėkoju už tiek daug išsamios informacijos, tikrai naudinga ir įdomu pasiskaityti! Aš seniau irgi negesindavau sodos, nežinau kodėl dabar pradėjau, bet šįkart tešla iškilo pakankamai (ne daugiau/mažiau nei reikėjo), tai buvo ramu, tačiau kitą kartą kepant, šios žinios manau labai pravers. Ačiū :)
O šiaip tai sviestą su tryniais suku tik todėl, kad taip itin lengviau išsisuka masė, mat kombaino, galinčio minkyti tešlą, dar neįsigijau ir tenka vargti šaukštu…:(
o buvau jau tavęs pasiilgus;]
ačiū,kad priminei apie pankolių arbatą,prieš metus ar daugiau ją labai mėgdavom gert,ir buvau visai pamiršus..
dar norėjau tavęs paklaust,kažkada kalbėjai apie anyžinę kavą.dabar kaip tik turiu
nuostabaus kvapo anyžių sėklyčių,ar iš jų kaip nors galėtų pagamint tą kavytę?bandžiauį miežinę kavą dėt pakepintų ir sutrintų anyžių,tai buvo visai skanu.
a.dar: beje nusipirkau ‘sveikuose produktuose’ gilių kavos,’rūta’ gamina,tai net nuo jos kvapo visi receptoriai pabunda ir išsiraito pro šiek tiek praverto balkono tarpelį į smarkiai pavasarėjantį,visaip kitaip,orą:]
Va tokiom akimirkom uzsimanau telio (barake neturiu, o eit ziuret bendra apacioj kazkaip nera kada…) :) ciuju gera to oliverio laida :)
dievinu zoleliu arbatas…ir jas mielai geriu…pankolis, melisa, ramuneles ir t.t mmmm…man kepimo manija…reiks kada sudeti receptukus, bet kai mazas kleckas namus griauna…tai siek tiek nespeju fotografuoti :)che che che…. labanaktukas :)
ooo, perskaičiai boružės komentarą ir paantrinti noriu — šį savaitgalį pirkau gilių kavos ir aš, ir ji nuostabiai kvepia karamele ir šiltai vakarais. ir nuostabi su grietinėle ir datulių cukrumi ar medum.
Boruže,
Anyžinę kavą darydavau su anyžiniu sirupu ir dar dėl skonio ir grožio žvaigždėtąjį anyžių įsimesdavau, bet manau tavasis būdas irgi neprastas, tiesa ragauti neteko, tad tik spėju ;)
Indre,
Aš tv išvis nežiūriu, atsilieku nuo visuomenės ir jos naujų ir senų “žvaigždių”, kad neišprotėčiau. Oliverį dažniausiai žiūriu per kompiuterį, turiu kelis DVD, o tv tik kas kokį ketvirtą savaitgalį įsijungiu dėl jo laidos :)
Gintare,
o mano manija jau išsijungė ir nebežinau kada vėl įsijungs.. ;(
Rusvaplauke,
Jei jau abi taip giriat, reikės nusipirkti ir man :) Būsiu šerniukas :}
Bri, o tu leisk sau ir pailsėti nuo visų receptūrų ir nesijausk įsipareigojusi “kas dieną po receptą” :) Menui ir kūrybai gi reikia ir atsipūtimo, ir susikaupimo, ir susitarimo su savim ;) O per tą laiką mes kepsim/ virsim/ makaluosim pagal tavo receptus – jų gi čia daugybė, taip, kad veikti tavo skaitytojoms/-ams tikrai yra ką ;) Netikiu, kad visi čia visus receptus jau išbandę :)
Va šitą pyragą aš manau išpildysiu dar šį savaitgalį :)
O tuomsyk laukiam parslenkant to pavasario. Šiandien vėl kažkur užlindo, rupūžiokas. Susinervinau :(
Kai nėra ūpo tikrai neverčiu savęs nieko daryti. Bėda ta, kad man nepatinka liūdesys ir entuziazmo išgaravimas, aš nieko prasmingo nenuveikiu per dienas, tad nors recepto publikavimas prideda kažkokios esmės. Daug bėdų yra ir kitų, tai be abejo irgi prisideda, bet nesvarbu.
O oras šiandien tikrai siaubingas… :(
O kam patinka liūdesys? Tačiau pas žmogų jis nuolatinis draugas. Vis užsuka į svečius. Lygiai kaip ir džiaugsmas. Taip ir balansuojam tarp liūdnų ir linksmų dienų. Svarbu tik išlaikyti balansą ;) Aišku kiekvienam skirtingai, nes skirtingos aplinkybės – vienam gal užteks savaitgalio su pižama ir gera knyga, kitas gal užtruks savaitę kitą paniręs į nieko neveikimą, kitam gi tai tęsis ilgus „įšalo“ mėnesius, kol pagaliau vėl taps įdomus pats sau… Et nukrypau aš čia nuo pyragų ir keksiukų, bet kartais gi sveika ;)
Beje nieko prasminga nenuveikti kartais yra labai prasminga:
„Esame čia, žemėje, tam, kad bimbinėtume. Netikėkite, jei kas tvirtins jums kitką.“ (K. Vonnegut „Žmogus be tėvynės“)
Mes su liūdesiu jau keli metai gyvename kiek kitaip nei kiti, normalūs žmonės :) O dėl nukrypimų, tai manau niekas labiau nenukrypsta nuo pyragų ir kepimo temos nei aš įrašuose :}
Dieviška citata, mano tingios akutės, net nusišypsojo, ją perskaičiusios. Tačiau aš, galbūt tai mano problema, esu nežmoniškai veikli ir entuziastinga, todėl bimbinėjimas yra man tarsi kažkokia moralinė [i]savinaika[/i], žinoma, tik tada kai jis per dažnas :)
Buvau užtikus pirkti labai skanių anyžinių sausainukų. Mažesnė mėgdavau anyžinius saldainius, tik kažkodėl iš aplinkinių sulauldavau pasipiktinimo. Galbūt kitaip mano receptoriai nei visų kitų veikia, bet nagijie tokie skanūs!
Ir man labai skanūs, gausiai skanūs. Aš perku juos arbatos krautuvėleje, brangoki, bet tokie skanūs, kad, manau, verta. Galbūt kada ir namie pasigaminsiu, tik labai tingisi ten juos džiovinti ir laukti :)
Manau,ne pirmą kartą girdi,bet nuotraukos fantastiškos…Užsinorėjau vėl pradėt gaminti…
Kokį trečią kartą, dėkui ;))