Caprese (Kaprio) salotos improvizacija

Turbūt visi žino kaip gaminamos salotos, kilusios iš nuostabios, Italijoje esančios, Kaprio salos. Lietuviškuose valgiaraščiuose dažnai būna rašoma Mozzarella salotos su pomidorais. Tačiau jos retai kada primena tikrąsias salotas. Svarbiausia, žinoma, kokybiški, sezoniniai ir švieži produktai. Liepa-rugpjūtis yra puikus metas maitintis šiuo užkandžiu!

Pagrindinės Kaprio salotos dalys yra skanūs pomidorai, šalto spaudimo, tyras alyvuogių aliejus, šviežias (ne ten koks džiovintas Santa Marios prieskonis, o šviežias) bazilikas ir, be abejo, mozzarella. Skaniausių pomidorų galite įsigyti pas ūkininkus. Kartą man netyčia teko palyginti slyvinį pomidorą su ūkininkų ekologiškai užaugintu pomidoru. Pastarasis yra dažnai kietesnis, tačiau sultingas, kvapnus ir tamsiai raudonas, o ne kažkoks gelsvas (aš nekalbu apie kitą, geltonųjų pomidorų, rūšį). Būtent toks pomidoras pats savaime nori įšokti jūsų salotas!

Beveik Caprese. Jei tik balkone augtų bazilikas…

Tokia pat situacija ir su bazilikais. Didesnėje parduotuvėje galite rasti pakuotes fasuotų bazilikų. 200 g pakaks salotoms, tačiau aš nelikau patenkinta jų skoniu. Halės turguje baziliko net nereikia ieškoti, jį ten kartais eidamas gali užuosti ir taip surast. Įdomu, ar ekologiškame Tymo turguje jų irgi būtų? Girdėjau ten daug gėrybių būna.

Su mozzarella šiek tiek sudėtingesnė situacija. Esu ragavusi lietuviškos, Rokiškio produkcijos, taip pat fasuotos, be skysčio (iš p.c. „Rimi“). Pasak italų, geriausia naudoti mozzarella di bufala, kilusią būtent iš Neapolio regiono. Arba karvės pieno sūrį, ir jokiais būdais nefasuotą. Matėte, galbūt, kažkur pardavinėjant šviežio?

Be šių trijų Italijos vėliavos spalvų ingredientų, dar reikia tyro alyvuogių aliejaus, šviežiai maltų juodųjų pipirų ir druskos. Kartais naudojamos ir rukolos salotos lapai.

Aš Kaprio salotas vakar papildžiau dar ir kedro riešutais, juodosiomis ir žaliosiomis alyvuogėmis, bei saulėje džiovintais pomidorais, buvo super! Tiesa, salotų nuotraukos iš seniau, kai net šviežio baziliko (tik liekanas) teturėjau, bet neblogai išsisukau ir su tuo – buvo vis tiek skanu. Be to, turėjau tetos parvežtus, šviežius, stiprius prieskonius, tiesiai iš mažo kaimelio Graikijoje… Beveik nė neabejoju, kad aka Caprese gaminsiu dar ir šiandien.

Beje, kartą, kai neturėjau nei šviežio, nei kokio kito baziliko, salotas pagardinau itališku, geros kokybės pesto padažu. Tokiu atveju net riešutų neriekia, nes ten jau yra jų skonio truputį. Buvo taip pat skanu. Tik jo reikia labai ne daug, ir tada galima praktiškai atsiskayti alyvuogių aliejaus. Be to, nepersistenkite su druska, pesto dažnai būna sūrokas.

Jeigu ir jūs, kaip aš, kurį kartą nerasite baziliko, bet turėsite visus kitur reikalingus ingredientus, galite drąsiai gaminti ir be jo. Žinoma, bus ne tas pats, bet kokybiškas džiovintas prieskonis irgi išgelbėtų. O be to, švelnus mozzarella skonis, susimaišantis su pikantiška ispaniška alyvuoge ir džiovintu pomidru, mmm… Taip pat, kaip alternatyvą, galite pridėti rukolos lapų, kad bent jau spalvos būtų tikresnės. Skanios likusios vasaros!