Pusryčių raguoliai provansiškam rytui
Duonos kepimas, traškesys, minkštumas, kvapas ir naminės duonos buvimas pintame krepšelyje ant pusryčių ar pietų stalo yra kažkas nepaprasto. Dievinu šviežias brucshettas, kai itališką duoną pakepinus ant grilio, įtrynus česnaku, apšlaksčius aliejumi ir šviežiai maltais pipirais, patieki šalia sūrio ir šviežių pomidorų. Arba kai išsikepi šviežios baguette ir valgai vėlyvus pusryčius su pižama, nerūpestingai tepdamas uogienę, kurią iš sodo gėrybių išsivirei dar prieš porą savaičių…
Nukovoti duonos kepimą man visada buvo sunku. Šiandien supratau, kad sausos mielės yra ne tas pats, kas šviežios. Todėl kitą kartą naudosiu tik pastarąsias. Kad ir kaip ten bebūtų, šįkart džiaugiausi savo provansiškais raguoliais. Kodėl provansiškais? Nes jie panašūs į prancūzišką duoną – traškia plutele, minkštu vidumi, spalva. Puikiai tinka prie puodelio rytinės kavos ar arbatos arba stiklinės pieno (nuotraukoje – sojų pienas).
Trukmė: 15-20 min. gaminti, 2-3 val. kildinti, 20 min. kepti
Porcijos: apie 15 didelių raguolių
Energetinė vertė: apie 160 kcal/raguolisReikia:
• apie 5 puodelių pirmos rūšies kvietinių miltų
• 2 1/2 puodelių šilto (30-35 laispnių šilumos) vandens
• žiupsnelio druskos
• 7 g sausų mielių
• 4 v.š. grudų ar alyvuogių aliejaus
• 2 vid. kiaušinių trynių
• kelių žiupsnių aguonų
• kelių žiupsnių sezamo sėklų
• žiupsnelio cukraus
• + 1 kiaušinio plakinio1. Puodelį (tik puodelį) miltų sumaišykite su sausomis mielėmis giliame inde. Supilkite šilto vandens ( 1 1/2 puodelio) ir įberkite žiupsnį druskos. Išmaišykite. Masė neturi būti labai skysta. Palikite šiltoje vietoje 15-20 min. Kol masė padidės ir suburbuliuos.
2. Įmaišykite aliejų, trynius, aguonas, dalį sezamo ir cukrų. Gerai išsukite viską. jeigu masė bus per skysta – įpilkite dar puodelį miltų. Palikite vėl pakilti kokioms 15 minučių.
3. Na, o dabar supilkite likusį vandenį ir po truputį pilkite miltus, maišydami tešlą šaukštu ar šakute. Kai tešla taps nebe tokia lipni, rankas apibarstykite miltais ir pradėkite minkyti. Tešlą padalinkite į du gabalus ir kildinkite atskirai (kadangi jos bus tikrai nemažai). Palaukite apie valandą.
4. Kai tešla iškils ir beveik padvigubės, galite pradėti kočioti ant miltais pabarstyti (geriausia – medinio paviršiaus. Iškočiokite 3-4 cm pločio 20-25 cm ilgio tešlos juostas ir susukite. Formuokite riestainius, dėkite juos ant miltais pabarstytos skardos ir uždenkite maistine plėvele ar virtuviniu rankšluosčiu. Kildinkite dar bent 30-40 minučių.
5. Raguolius kepkite aukštoje 200-210 laipsnių temperatūroje, 20-30 min. priklausomai nuo orkaitės. Prieš tai nepamirškite patepti kiaušinio plakiniu ir pabarstyti sezamais. Atvėsinkite ant grotelių ir patiekite ant stalo.
Viską kepiau garinėje Electrolux orkaitėje, su kuria greitu metu teks atsisveikint ir greičiausiai išbandyti voką (na tą, kuriame ruošia kiniečių maistą arba garsiuosius noodles) arba tikrą duonkepę, kurioje, spėju viskas iškepa tūkstantį kartų geriau. Beje, jeigu kepsite ne garuose bandelės gali būti kietesnės, maniškės buvo minkštesnės ir drėgnos.
Tiesa, žmonės klausė kodėl garuose kepti sveikiau nei paprastai? Maiste išlieka daugybė naudingų vitaminų ir mikroelementų (čia mėsos, žuvies, daržovių atžvilgiu). O kepant duoną ir pyragus galima naudoti mažiau riebalų, nes drėgmės užteks iš garų.
Kol jūs gaminsitės raguolius, aš vis dar svajosiu apie saulėtą Toskaną. Arba Kaprio salą. Arba tiesiog pietinę Italiją. Arba Provansą. Ten kur maistas kokybiškas, skanus ir visiškai nebrangus (tiems, kurie moka sakinį/kitą vietine kalba). Ir palaidosiu svajones nukakti ten dar šiemet. Kadangi prasitęsti paso man artimiausiu metu tikrai nepavyks, o ir atostogos nebesuderinamos… Kita vertus, kai pagalvoji, gerai, kad bent jau yra apie ką svajoti, tiesa? Ir laukti kitų metų vasaros…
Ir dar nuvykti pagaliau nusipirkti grilio keptuvės ir galbūt išbandyti noodles gaminimo procesą paprastoje keptuvėje. I’m so excited!





Kaip smagu rasti naują įrašą Tasty Art'e! :))) Labai dailūs raguoliai. beje, gali paaiškinti tą skirtumą, kurį pastebėjai tarp šviežių ir sausų mielių? Man asmeniškai kaip ir geresnės sausos dėl jų ilgo galiojimo…
Aš nežinau, gal aš klystu, tačiau sausos mielės turi savo specifiką, po to kai iškepi duoną, ji būna keistesnė, nu nežinau kaip apibūdinti :)) Arba aš tiesiog neišmokau idealiai iškildinti ir išminkyti tešlos (didelė tikimybė) :/
o, pagaliau baigsis suknistos electroluxo reklamos.
aciu uzh recepta. nesupratau tik kaip ta teshla susukti- paimti lakshta, suvyniot i ritini ir voila- raguolis? ar kaip?
Gabalą tešlos susukti delnuose, kad gautųsi storas "siūlas" ir suformuoti apskritimą suklijuojant "siūlo" galus.
Nežinau, gal fotografijoje neaiškiai matosi, bet ten nieko ypatingo, tiesiog baranka.
Žinai, Bri, aš irgi pastebėjau, kad manieji mieliniai kepiniai kokie tai kietoki, ne tokie, kaip iš kepyklos… Privertei susimąstyti… bet ir su šviežiomis mielėmis sunkoka, visada yra baimė, kad neiškils ar dar kas nors atsitiks… O su sausomis iškyla visada, bet skonis, teisingai pastebėjai, ne tas…
o aš iki šiol niekaip negaliu susidraugauti su sausom mielėm. Nagi kaip nieko neišeina su jom, taip neišeina ://
Reikės išbandyti šviežias ir palyginti rezultatus :) Su šviežiom gaminau tik kartą, bet tada buvo ir pirmas kartas, tad šiaip ar taip nepavyko :))
Rūtuliuk, gal irgi tokia kietoka būna, keisto "sauso" skonio, ne?