Mano prieskonių lysvė
Ruduo kasmet ateina nežymiai. Vieną dieną tu leki su plazdančia suknele, valgai žemuoges nuo smilgų, vienuoliktą valandą vakaro žiūri kaip leidžiasi saulė, o kitą rytą nubundi ir medžiai jau nuplikę, dangus apsiniaukęs, o žemę dengia liūdnas nukritusių lapų kilimas. Kai savaitgalį ėjome lietingomis senamiesčio gatvėmis, tyliai pagalvojau, kad jau viskas – vasara baigėsi.
Pas mus namuose niekada neaugdavo gėlės. Turėjome dailų bonsą. Tokį dailų, kad kartais į jį pasižiūrėti atskrisdavo zylė. Aš, žinoma, rytais gerdama kavą, ją išbaidydavau. Tačiau kartais mėgau pasislėpti už užuolaidos kampelio ir apžiūrinėti kaip ji mielai striksi aplink medelį. Bet kartą bonsas susirgo depresija (tai gėlių prižiūrėtojos žodžiai), nuvyto, numetė lapelius ir iki šiol neatsigavo. Nuo to laiko ir zylė mūsų nebeaplanko.
Kartą bandžiau ir baziliką, raudonėlį, mairūną, mėtas auginti. Svajojau apie savo mažąją ekologišką lysvę verandoje (taip kartais vadinu balkoną ir apsimetu, kad žvelgiant pro jį atsiskleidžia ne miesto, bet gėlių džiunglės). Tačiau išlindęs mikroskopinis raudonėlio lapelis nuvyto jau po paros. Vis pamiršdavau palaistyti.
Neseniai, sėdėdama balkone, nusprendžiau, kad nuo ateinančio pavasario kruopščiai, kantriai ir su meile auginsiu ir prižiūrėsiu savo lysvę. Galbūt man sukals provansišką trijų aukštų medinę lentynėlę. Nudažysiu ją baltais dažais. Auginsiu prieskonius keliais sluoksniais: viršuje bus krapai, petražolės, pipirmėtės, antrajame aukšte karaliaus mano mylimiausieji: žaliasis ir raudonasis bazilikas, raudonėlis, mairūnai, rozmarinas. Trečiame aukšte priglausiu čiobrelius, ramunėlės, gal dar kažką.
Nusipirksiu mažyčius bespalvius vazonėlius ir pati juos išmarginsiu. Arba kurį savaitgalį nueisiu į dirbtuves, kurias rengia viena aksesuarų parduotuvė. Ten nemokamai galima susikurti vieną savo vazonėlį. O kad prižiūrėti prieskonius būtų smagiau, būtinai įsigysiu gražų laistytuvą. Jis visada stovės greta prieskoninių žolėlių ir rytais, kai išeisiu į verandą gerti arbatos, primins apie mano rytinę pareigą.
Via Really Linda Barker/Radau savo beveik svajonių laistytuvėlį (kainuoja apie 69 Lt).
O dabar laistysiu, mylėsiu ir stengsiuosi kuo ilgiau išlaikyti savo naujuosius prieskonių vazonėlius. Pirkau jau užaugintus, bet nesvarbu. Jau po dviejų dienų jie tampa tarsi savi… Ne tas pats, bet vis šis tas. Laukiu pavasario.
Loading ...
Negaliu balsuoti – visus prieskonius mėgstu ir gausiai naudoju gamindama valgius. Mano draugas net juokiasi, kad esu ragana, nes pastoviai visokias žoleles pridedu ir net jį užbūriau šiomis žolelėmis.
Bandžiau kažkada auginti prieskonius, bet man jie neaugo – turbūt dėl to, kad pasodinau žiemą, kai buvo mažai šilumos ir saulės. Labai norėjau ant palangės auginti. Deja… Bandysiu dabar pasisėti ir auginti – labai norisi šviežių, nors turiu ir džiovintų ir šaldytų. Beje, jei yra klaipėdiečių, galiu petražoles pasodinti į vazonėlius ir duoti – savo sodo lysvelėje kažkiek prisiauginau ir kai jau rudenį rausiu lauk, galiu pasidalinti. Jau mamai pažadėjau, sau sakiau pasisodinsiu, gal yra norinčių ir šį blogą beskaitančių klaipėdiškių – mielai padovanočiau.
Mėtos auga, bazilikas ( netgi keista ) iš viso momentaliai užaugo. Per mėnesį tapo vos ne tikru krūmu )))
O čiobreliai ir rozmarinai, kažkaip nenoriai auga, bet kol jie nenuvyto, tai vis viliuosi ))
Na aš pradėjau auginti žiemą ar pavasarį, kai buvo šalta, užtat ir neaugo. Jei būtų praaugę kada šilta, tada manau būtų ir toliau augę. Bandysiu dabar, dar kol šilta ir saulės užtektinai yra. Užtat petražoles kišu dabar ir aš ir mano vaikas. Jam iš viso petražolės – didžiausias skanumynas (tfu tfu tfu kad ir toliau taip būtų, ne kiekvienas vaikas jas valgo)
:))) Tai jau tikrai, nors aš irgi mėgau žoleles, kai maža buvau. Savo vaiką irgi pratinsiu nuo mažens daržovytes visokias valgyti. Aš tai įsigudrinau persodinti pirktines, be to, tai tinka tiems, kurie neturi kantrybės. Galima turgelyje pas kokią močiutę nusipirkti vazonėlį šviežios žalumos ir toliau tęsti auginimą namuose, o sodininkystę pasilikau, kaip ir sakiau, pavasariui :)
O tos persodintos veikia? Nes man bent jau meta is maxes nuvyto :( o taip noretusi turet bent basilico ar dar kokio…..
Kokia miela kolekcija!
Pas mane auga rozmarinas, salavijas (oj kaip issibujojo), bazilikas, meta, mairunas :)
Man taip patinka juos auginti, kad kitais metais bus dar daugiau zoleliu mano nedideliame balkonelyje 8)
laba noreciau paklaust kur jus perkat rozmarino seklas?
Pirkau labai labai seniai prekybos centre. Tada dar buvo pavasaris ir sėklų pasiūla buvo didelė ir gausi :)
prieskonines žoleles auginu sode ir tuo džiaugiuosi, nes namie joms vietos mažai, siaura palangė ir per šaltas (žiemą) balkonas… Vasarą iš sodo išsikasu krūmelį baziliko, raudonėlio pasiskinu. O sode tai prieskonių karalystė :) kaimynė taip vadina :) Mairūnas, šalavijas, čiobrelis, trijų rūšių bazilikas, raudonėlis, dašis, mėta, melisa, gelsvė, peletrūnas, laiškinis česnakas, juozažolė, apie krapus ir petražoles nekalbu… Svajoju pasidaryti anglišką prieskonių sodelį :)
Sia savaite pievoje prisiskyniau graziausiu kvapniausiau raudoneliu. Iprastai raudonelius rinkdavau arbatai, bet jau nepirmi metai – atskirai pasidziovinu tiesiog lapeliu pateikalams pagardinti… Pabraidykite po zole – gal si kvapnu augala pavyks surasti ir jums :)
daugelis žoleliu auga lietuvoje ir nebūtina ta saulė pastovi ;) pats auginu rozmarina čiobrelius mėtas ir keleta kitu prieskoninių žoleliu :) tik tik žemė kitoms žolelėms yra speciali kaip mažalapei mėtai tris kartus auginau specialioje žemėje ir tris kartus ji dzžiuvo tik užaugus
ae is paprastu kazin zoliu galima pasigaminti prieskonius