Marmurinių šokolado plytelių terapija
Kartais man patinka elgtis neatsakingai. Pavyzdžiui, už paskutinę 10 litų kupiūrą nusipirkti 200 g paukščių pieno rankų darbo saldainių. Neatsiliepti į svarbų skambutį, paslėpus telefoną po pūkine pagalve ir apsimesti, kad jo negirdi („Brigita, man atrodo, tavo telefonas skamba“, – „Ne, neskamba.“). Nenuvykti iki paskaitų todėl, kad raktai paslaptingai kažkur pradingo (paskiau kai reikia eiti į parduotuvę magiškai randu juos spintoje).
Aš jaučiuosi vieniša. Tai ir prisigaluoju nesąmonių. Aš galiu būti minioje, vakarėlyje, bet kur, aš vis tiek esu vieniša. Ir liksiu tokia, matyt, amžinai. Kartais man patinka būti vienišai. Tada susidraugauju su tais, su kuriais žmonės retai kada randa bendrą kalbą. Susidraugauju su upėmis, medžiais, tokiais pat vienišais parkų suoleliais, asfaltuotu grindiniu, dailiais rudens lapais ar kvailais balandžiais. Jei kada matėte filmą (kuo aš beveik nė neabejoju) Le Fabuleux destin d’Amélie Poulain, suprasite mane.
Mano gyvenimo užkulisiai atsiveria virtuvėje. Net būdama vienui viena čia nesijaučiu vieniša: maišymas, minkymas, tyras šokolado kvapas, trupiniai, miltuota prijuostė ir kakta – čia aš būnu rami, užimta ir laiminga. bet tik kai ištraukiu pyragą iš orkaitės, viskas vėl sugrįžta. Eisiu, matyt, vėl pasisėdėti į parką. Dabar toks gražus ruduo…
Šokoladinės plytelės su vaniliniu jogurto ir varškės sūrio kremu
Reikia:
Šokoladinei masei:
• 200 g tamsaus šokolado be priedų
• 100 g margarino
• 4 vid. kiaušinių (atskirtų)
• 1/2 puodelio cukraus
• žiupsnelio šviežiai malto ekologiško muskato riešuto
• žiupsnelio čili miltelių (aitriosios paprikos)
• 3 šaukštų su kaupu nesaldintos kakavos
• apie 1/2 puodelio šilto vandens
• 1 1/2 puodelio a.r. kvietinių miltų
• 2 a.š. kepimo milteliųVanilinei masei:
• 250 g sūrio kremo Philadelphia
• 100 ml (g) natūralaus jogurto
• 1/2 puodelio cukraus
• žiupsnelio vanilino
• kelių lašų romo esencijos1. Ištirpinkite šokoladą prikaistuvyje ant nedidelės ugnies, pastoviai maišydami. Leiskite atvėsti. Sukrėskite į dubenį minkštą sviestą ir sukrėskite cukrų, išsukite iki purios masės. Supilkite šokolado, įberkite muskato, kakavos, čili, išmaišykite.
2. Atskirkite kiaušinius. Trynius įmaišykite į sviesto ir šokolado masę. Įpilkite vandens, dar kartą išmaišykite. Miltus sumaišykite su kepimo miltelias, įmaišykite į tešlą.
3. Baltymus išplakite iki standžių putų ir atsargiai įmaišykite į šokoladinę tešlą. Dabar galite įkaitinti orkaitę iki 170 laipsnių temperatūros ir paruošti kreminę masę.
4. Kreminį sūrį sumaišykite su cukrumi, įmaišykite romo esencijos, vanilės. Įmaišykite jogurtą ir viską gerai ištrinkite šakute iki vientisos masės.
5. Į kepimo popieriumi arba riebalais išteptą gilesnę skardą supilkite šokoladinę masę, o ant jos – kreminę. Šakute gražiai paskirstykite baltą masę, padarydami dailius vingius. Kepkite orkaitėje apie 60 minučių. Įsmeikite šakutę į pyragą – neaplipo tešla? Šaunu! Tuomet galite imti pyragą lauk.
bri, atrodo, kad tu mano mintis ir neišsakytas jausenas į žodžius sudėjai – pirmiausia norėjau tiesiog pacituoti sakinį, du iš to, ką parašei, ir pritariamai palinksėti. bet dievaž – visą tavo įrašą tada perrašyčiau, va.
apie vienišumą. apie nesąmoningų bėdų prisigalvojimą lygioj vietoj. apie paskutinį praleistą autobusą dėl ‘labai labai norėjau gražiau susiraišioti batelius’. apie dailiausią rudenį pasaulyje.
apie virtuvę, bri, apie virtuvę.
penktadienį stovėjau prie keptuvęs (tiksliau tariant, trijų) ir bandai nepažįstamųjų kepiau lietinius. ‘gal tave pakeisti?’-maloningai pasisiūlo linda. ‘gal nori prisėst, pakepsiu už tave?’-taria yannick. ‘aš galiu perimt šitą keptuvę,’-sako celine. ‘nusivarei nuo kojų?’-.pierre. o aš maskatuoju galva ir rankom, žiūrėdama į subraižytą (to paties pierre) tefloninę keptuvę vartau blynus ir atitariu, ‘ne ne, man viskas gerai, man patinka, man gera.’. keistuolė.
ir tada tikrai daug geriau, transportuojuosi į kitą visatą, va taip. nors imk ir nebegrįžk, bet kažkaip neišeina.
ak tos moterys!
p.s., recepto reikalu – o ar jogurtinę masę nukramsnojai nuo pyragėlių, ar ji tiesiog įsimaišė ir nesmarkiai tesimato?
Jul, aha ir manęs dažnai klausinėja: ‘Ką padėti?’. Tačiau dažniausiai be baltymų plakimo ar įkyraus svogūno supjaustymo nieko daugiau nereikia. Man labai gera kepti, maišyti, virti, mąstyti. Iš tiesų maisto gaminimas – tai kita visata. Liūdniausia būna tik tada, kai ka snors nepavyksta, nors begalybė gerų produktų būna išnaudoti arba kai niekas nevalgo to, ką pagaminai ir tik piktai numoja ranka: ‘Ir vėl pyragas…’ :(
p.s. jo kreminė masė įsimaišė ir kažkaip nuotraukoje net nelabai matosi, bet ji jautėsi. per daug šakute pasukiojau, prieš įmetant į orkaitę šįkart :)
Vieniša aš negalėčiau pasijusti net ir labai norėdama, nes turiu mažą stebuklėlį, kuris yra neatskiriama mano dalis. :) Bet virtuvėje sukdamasi tikrai patenku tarsi į kitą pasaulį. Kaimynai ar draugai manęs klausia, kaip aš nepavargstu ir kaip man nepabosta tiek visko prigaminti, bet išties aš pailsiu…
Kažin, ojeigu aš daryčiau su mascarpone? Turiu dabar indelį namuose, vis ieškau, kur sunaudoti, galvoju, gal čia tiktų? Bet tos Philadelphios aš nesu ragavus dar, tai baisu ir eksperimentuot be palaiminimo ..
O kas liečia pačias mintis, tai galiu tik pritarti įrašui ir abiems komentarams ..
Brie, skaičiau Tavo įrašą ir su kiekvienu žodžius vis labiau rodės, kad tai parašiau aš.
Aš irgi kartais nenoriu(ir dažnai taip ir padarau) atsiliepti telefonu. Kartais tik pasižiūriu, kas gi bando sudrumsti mano ramybę, o kartais tik nustūmiu į šalį ir ignoruoju…tą bjaurų zirzianti garsą. (Melodijų labai nemėgstu, todėl įjungusi tik vibro rėžimą).
Ir dėl vienišumo…
Kartais mane irgi aplanko tokios pačios mintys.
Būna, kad pasineriu į jas ir “išgyvenu”, o kartais bandau nuvaikyti eksperimentai virtuvėje.
O į pasakymus “ir vėl pyragas”, tai…žmonės yra nedėkingi, išlepinti. Reiškiasi jiems Tavo dėmesio ir didžiulis perteklius.
Kodėl tuomet po ilgesnio laiko, kai nieko negamini ir nevaišini, jie(draugai, pažįstami, šeima) ima klausinėti: ” tai kada ką nors skanaus pagaminsi?”, “kada ….” ir t.t.
Galų gale, aš kartais po tokio savotiško nuvertinimo gaminu tik sau ir guodžiuosi mintimi, kad “ot ir niekam neduosiu, o taip skanuuu”. :)))
Žinau, gal ir per daug egoistiška, bet kartais tokia terapiją apturėti labai sveika.
O siaube, kiek klaidų privėliau per tą skubėjimą. Labai atsiprašau! :)
Nagi, merginos, nepatarsit? ^^
Pooshie,
Maskarponė labiau tinka šaldytiems desertams, kremams gaminti. Man ne kartą teko su ja kepti, bet ne visuomet pavykdavo. Todėl nerizikuoju. Šiuo atveju geriau tada paprasta, trinta varškė :)
Jūrate,
man lygiai tas pats. Visi stebiasi kaip aš nepavargstu, bet aš gaminu tik tada kai NORIU gaminti. Be to, kai REIKIA gaminti, tačiau noro nebūna, gaunas kur kas prasčiau… Išties, virtuvės menas turi būti terapija :)
Svaja,
nesijaudink dėl klaidų, čia gi ne koks literatų forumas :)) O gaminti sau visai nėra egoistiška, jei kiti neįvertina. Aš irgi vis sakau, kad gaminsiu tik tiems, kurie įvertina, paradoksas tas, kad dažniausiai svetimi žmonės įvertina labiau už artimus.
Bet yra išimčių – turbūt nėra nieko, kas džiaugtųsi mano kepiniais labiau už močiutę. Ji, įtariu, džiaugtųsi net jei kaštoną iškepčiau :) Todėl kai vykstu pas ją, visuomet užplūsta įkvėpimas ką nors iškepti. Kad ir šeštą ryto ar pusę dviejų nakties :)
p.s. smagu sužinoti, kad ne aš viena ignoruoju telefono skambučius :)) visada smagu rasti bendraminčių.
Aš tai čia dabar gal ir ne į temą, bet vis laukiu laukiu ir niekaip nesulaukiu pirkinių krepšelio ar jau toks buvo ir aš pražiopsojau ar vis dėlto dar bus? :)
Oi, Bri, apšviesk mane ;)
Kas tas sūrio kremas ,,Philadelphia” ? Ir kur jo gauti… Nes jau norisi išbandyti… :)
Ruduo. Metas gal toks )
Nors paskutiniu metu taip jauku kažką veikti virtuvėje, kai už lango pliaupia lietus, ir niekur nereikia eiti )
Pyragas atrodo tiesiog…..beviltiškai viliojančiai ) Mielai įtraukiu į būsimus kepinius…bet reikės dar pagalvoti kuo Philadelphia pakeisti, mat man rodos trintos varškės skonis vis tiek kiek kitoks, negu kreminio sūrio )
“Philadelphia” yra varškės sūris, pan. kaip “Mūsų švelnioji varškė” ;) idealiai kreminis ir naudojamas cheeesecake’ams gaminti :)
O dėl pirkinių krepšelio, tai jooooo… Žiauriai neturiu laiko prisiruošti ir įdėti jį, bet tikiuosi šią sav. jau suspėsiu, bo turiu daug šaunių dalykėlių…
No.,
Aha, Philadelphia daug geriau, tačiau ir kreminė varškė pusė velnio :)
gal nereikėjo į baltąjį sluoksnį dėti jogurto? būtų užtekę kokio kiaušinio. tada masė gautųsi tvirtesne ir neišnyktų šokolado sluoksnyje… beje šį desertą mačiau David Leibovitz puslapyje. Gražūs pas jį marmurai gavosi…
Egidija, gal ir nereikėjo :) Bet manau ‘paskendo’ todėl, kad per daug sumaišiau viską. Be to, labai ne daug gavosi tos baltos masės.