La Vie est belle

5:25 am 10/21/09

La Vie est belle. Kai apsnūdusiomis akimis nuliūdę praeiviai skuba į paskutinį autobusą, išvažiuosiantį dvidešimt penkios minutės po septynių. Kai supiesi vėjo, drėgmės ir lietaus sūkuryje penktadienio popietę ant rūke paskendusio tilto. Kai pagauni save žvelgiant pro nešvarų autobuso langą ir prisimeni kiemą, kuriame po langais augdavo svogūnų laiškai. Mano svogūnų laiškai. Kuriuos nežinia kodėl pasėjo vėjas. Po langais. Daugiabučių namų džiunglėse. Maždaug prieš 15 metų.

Kai eidamas per gatvę piko metu padėkoji tave per perėją praleidusiam vairuotojui. O šis nusišypso. Kai levandų kvapas įsirango sekmadienio vakarą tavo kambaryje, degant purpurinės spalvos žvakei. O tu, baksnodamas plunksna į pustuštį tušo buteliuką, rašai laišką ant švelniai rausvo popieriaus.

La Vie est belle, mais étranger. Kai žvilgsniu godžiai geri paskutinius saulės spindulius, kurie liečia patį atokiausią prieškambario kampą ir meldiesi, kad dangūs ir rytoj piktais mostais vytų šalin tamsius debesis, o ant palangės tuo tarpu miršta plaštakė. Kai kalbi taip garsiai, jog atrodo, tave girdėtų pats Neapolis, o negirdi net tie, kurie sėdi šalia. Kai trūksta pokalbio, kuris atvertų kelius ir atskleistų tiesą, nes pats to padaryti jau nebegali. Kai reikia, kad vaizduotė nemeluotų. Kai atrodo, jog esi upė, kurios užtvanką sugriovė vėjas.

Jei kada nors paliksite „Paukščių taką“ ir išskrisite ten, truputį aukščiau, aplankykite tokią melsvai rausvą planetą. Turėtumėte pamatyti ją iš tolo. Joje nereikia laistyti gėlių, nes jos ir taip nevysta, nereikia plauti indų, nes visi valgo mediniais šaukštais, kuriuos nuplauna lietus. Ten nereikia kepti rausvų pyragėlių su juodųjų serbentu džemu, nes jie… auga pievose, ant smilgų, linguojančių pagal comptine d’un autre été.

Spalvoti kreminiai juodųjų serbentų ir vanilės keksiukai (be jokių dirbtinių dažų!)

Trukmė: 60-80 min.
Porcijos: 9 gražūs keksiukai
Energetinė vertė: apie 387 kcal/keksiukas

Reikia:

Puriems vanilės keksiukams:
• 100 g natūralaus sviesto (kambario temperatūros)
• 1/2 puodelio (120 g) cukraus
• išskobtos plonos vanilės lazdelės šerdies
• 2 vid. kaimiškų kiaušinių
• 150 ml pieno (2.5 proc.)
• a.š. valgomosios sodos
• apie 1 1/2 puod. (150 g) miltų

Romantiškam juodųjų serbentų kremui:
• 100 g saldžios grietinėlės sviesto (kambario temperatūros)
• 2 puodelių (200 g) cukraus pudros
• šaukšto juodųjų serbentų džemo (naminio, su mažai cukraus)
• žiupsnio citrinos rūgšties
• spalvotų pabarstukų (nebūtinai)

1. Sviestą išsukite su cukrumi, išskobta vanilės šerdimi. Po vieną įmuškite kiaušinius ir išsukite masę  iki kreminės konsistencijos. Įmaišykite šaukštelį valgomosios sodos. Jei vietoje sodos naudosite kepimo miltelius, juos sumaišykite su miltais ir įmaišykite į tešlą pabaigoje. Supilkite pieną, miltus ir išmaišykite tešlą.

2. Tešlą supilkite į keksiukų popierėliais išklotą specialią skardą ir kepkite 180 laispnių temperatūroje apie 40 minučių. Kaip visada – patikrinkite įsmeigdami pagaliuką į vieną iš keksiukų, jei šis išnyra švarus ir neaplipęs tešlą – vuo lia, galite išimti. Keksiukus būtinai atvėsinkite ant grotelių, arba sudėję į lėkštę.

3. Sviestą išsukite su persijota cukraus pudra elektriniu maišikliu. Įmaišykite uogienę – kremas turi nusidažyti dailia, rožine spalva. Aš naudojau močiutės pagamintus juodųjų serbentų drebučius, jie nuostabūs, nuostabūs tiesiog! Ir visiškai nesaldūs. Tada galite paragauti, įdėti citrinos rūgšties (jei pilsite sulčių, kremas gali tapti per skystas), paragaukite ar užtenka rūgštelės ir išplakite kremą. Sukrėskite jį į konditerinį švirkštą, uždėkite didžiausią dantytą antgalį ir išspauskite ant atvėsusių keksiukų romantiškas kepurėles. Pabarstykite spalvotais pabarstukais (jei turite), palaikykite valandą šaldytuve ir patiekite. Skaniausia – patiekti šalti. Ragaukite, mylėkite, gyvenkite.

La Vie est belle. When sad, sleepy passer-by hurries to take his last bus that leaves twenty-five minutes after seven in the morning. When you feel like a prisoner of wind, rain and humidity on a bottom of bridge that is sinking in a thick fog.  When you caught yourself looking through a dirty bus window, thinking of spring onions. Spring onions that used to grow in a neighbors yard, under the old window. My spring onions, sown by the wind for no reason. About fifteen years ago.

When while crossing the street you say thanks’ to a driver that have just let you pass. And then he smiles. When aroma of lavender spread sin your silent room in late Sunday evening. And you, poking feather pen into almost empty bottle of ink, write letter on a purple piece of paper.

La Vie est belle, mais étranger. When you are avidly trying to absorb last sunrays that touch your empty room corners. And you pray to see heaven pushing back dark clouds and letting sun rise again, tomorrow, while there is a butterfly dying right on your window. When you talk so loud that it looks like even Nepal should hear you, but even those you are just right next to you, don’t. When you are missing a conversation that would show you ways and reveal the truth, because you are not able to do it by your own. When you need your imagination to be not just your imagination. When you feel like a river which overflow has just been broken.

If someday you are going to leave “Milk way”, just a bit above it, there will be a light blue-pink planet. You should see it from far far away. In that planet you don’t need to water your flowers, because they never wither, you don’t need to wash the dishes, because you use only wooden spoons, which are being washed, by the rain. There you don’t need to bake vanilla cupcakes with black current butter cream frosting, because they… grow in the meadow, on the bents that are swinging by the sound of comptine d’un autre été.

Pink vanilla cupcakes with black current buttercream frosting (with no artificial colors!)

Timing: 60-80 min.
Portions: 9 dreamy creamy cupcakes
Calories: about 387 cal per one

Ingredients:

Fluffy vanilla cupcakes:
• 3.4 oz (100 gr) natural butter (room temperature)
• 1/2 cup (120 gr) sugar
• prepared vanilla bean
• 2 medium eggs
• 2/3 cup (150 ml) milk
• teaspoon baking soda
• 1 1/2 cup (150 gr) regular flour

Romantic black current butter cream frosting:
• 3.4 oz (100 gr) sweet cream butter (room temperature)
• 2 cups (200 gr) confectioners sugar
• nice spoon of home made black current jam
• pinch of lemon acid
• candy hearts (for sprinkle, optional)

1. Combine sugar with vanilla and whisk with soft butter until creamy. One by one beat in eggs. Add teaspoon of baking soda. Add milk, flour and whisk. Pour pastry into cupcake paper bags and put in cupcake/muffin baking pan. Bake in oven, 356 F temperature, for about 35-40 minutes. The top should be light yellow. Put fork in a cupcake, if it comes out with no pastry sticking on it – you can remove cupcakes from oven.

2. Let them chill. Prepare butter cream: using electric mixer whisk soft butter with sifted confectioners sugar until creamy. Add jam and whisk again. You should get a nice, pink color. I did because I used my super grannies black current jam (it’s just amazing and with less sugar). Add lemon acid, taste it, if needed, add more. Put your butter cream into confectioner paper bag and squeeze out on your cupcakes. Sprinkle with candy-hearts. Taste, love, live and enjoy.

 

Powered by Facebook Comments

35 Lovely comments Share your thoughts: →
  1. 2009 October 21

    Gražu kaip visada – jau net kitur neberašau – tavo visi gaminiai gražūs ir neabejoju, kad skanūs.
    O tas frostingas ne per sviestinis? Nedarau niekad iš sviesto, nes kažkaip galvoju, kad bus per riebu… Visad varškę imu.

  2. 2009 October 21
    Brie permalink

    Na, čia skonio reikalas :) Taip yra daromas tikrasis butter cream frostingas, kam nepatinka riebiai – turbūt neskanu. Aš iš varškės dar neišmokau daryti, bet labai noriu pabandyt :}

  3. 2009 October 21
    Hilara permalink

    Pamaciau ir seile nutyso…. :D Ir siltumas neispasakytas…

  4. 2009 October 21
    armat permalink

    Oi. Manau, kad man ima mažėti psichologinė alergija rožinei spalvai ir gal netgi per ilgus metus pirmą kart padaryčiau kažką rožinio. Nemaniau, kad serbentai šitaip nudažo, keisti sutvėrimai. Beje, gal galima gauti vertimą sakinių, kurie yra nelietuviški ir ne angliški?

    P.S. Jau kelis kartus ketinau pasisveikinti su tavim mokslo įstaigoj, bet vis neišdrįsdavau arba tekdavo skubėti :)

  5. 2009 October 21
    Aiste permalink

    Kaip grazu! Taip miela, romantiska, mergaitiska…labai tinka gyvenimui “pasaldinti” tokiu oru…:)

  6. 2009 October 21
    Brie permalink

    Hilara, Aiste ačiū labai :) Kas liečia mergaitiškumą, tai dažnai tai išgirstu. Žmonės kalba, kad šiais laikais jis (naivus ir paprastas mergaitiškumas) dažniausiai slepiasi (o keista…)

    Armat, man irgi buvo psichologinė alergija šiai spalvai :)) Tačiau net rožinė yra ne šiaip rožinė, ji gali būti ir ta šlykšti pūkuota rožinė liemenėlė, kurią vilki kokia ‘tuštutė’, bet ir švelniai rausva mergaitiška neriniuota suknelė, su kuria norisi kristi į pievą :) Taip, tik šaukštas su kaupu – ir spalvos į valias. Nepaprasta. Ir labai nustebau, kad mane atpažinai :> Aš šiaip retai koledže vaidenuosi, bet žadu pradėt lankyti viską sąžiningai. Ir nesikandžioju, esu biškį baili, bet tikrai nesikandžioju :> Būtų malonu susipažinti.

    O vertimas, sorry, pamiršau parašyti (vėliau į tekstą įlipdysiu): “Mes galvojame, kad tyloje galima paslėpti aistrą, kai iš tiesų tyla ją tik atskleidžia”

  7. 2009 October 21
    Agnė permalink

    “Kai trūksta pokalbio, kuris atvertų kelius ir atskleistų tiesą, nes pats to padaryti jau nebegali.”
    — kartais taip gaila, kad negali paties savęs pasisodint priešais, kad pasakytų viską, ką nori išgirsti. ir kad visa tai būtų tiesa.
    ačiū.

  8. 2009 October 21
    Gerdu permalink

    Brie, sakyk, kur Vilniuj perki vanilies ankščių? Nes kol kas mačiau tik Marks and Spencer, bet kaina ten nereali…

  9. 2009 October 21
    siga permalink

    labai grazus pabarstukai, niekur tokiu nesu macius, kur tokiu gaut? :))

  10. 2009 October 21
    dalija_uk permalink

    Pretty in Pink!!!

  11. 2009 October 21

    O aš tai perskaičiau ir… susigraudinau…

  12. 2009 October 21
    Brie permalink

    Ačiū visoms labai už šilumą :)

    Asta, kartais galima truputį leisti sau susigraudinti. Bet tik truputį. Man išvis atrodo, kad ruduo beveik vien tam ir skirtas… (bent jau iš mano horizonto) :(

    Pabarstukų pirkau “Maximoje” arba “Rimi” :) O vanilės ankštį turguje pas vyrą, kuris prekiavo prieskoniais. Vanilė visur brangi, todėl reikia imti storą ankštį ir ją panaudoti kelis kartus (pakanka). Vanilė yra antras brangiausias prieskonis po šafrano.

  13. 2009 October 22

    Sveika, Brigita,
    Nu nerealiai atrodo tie keksiukai:). Tik gal gali tu man paaiškinti, kas tas “saldžios grietinėlės sviestas”? Jau kelintą kartą ant šito produkto užstringu:)

  14. 2009 October 22
    Brie permalink

    Inga, ačiūū :> O dėl sviesto daugelis klausia ir man labai keista kodėl :) Čia paprastas sviestas, t.y. ne tepus riebalų mišinys, o tikras sviestas. Jis būna nesūdytas, o ant pakuotės kartais būna parašyta: “saldžios grietinėlės sviestas”, aš dažniausiai perku šitą :)

  15. 2009 October 22

    Nu dabar tikrai aišku:). Aš tai galvojau, kad čia arba pati kaip nors suplaki grietinėlę iki sviesto konsistencijos, arba kažkokį specialų produktą perki :)

  16. 2009 October 22
    Brie permalink

    Ne ne ne, viskas labai paprasta ir randama paprasčiausioje parduotuvėje (kaina apie 3,89/200 g, jei neklystu) :)

  17. 2009 October 22

    wow, kokie silti, mergaitiski, svajingi keksiukai! super!!! Butinai reiks isbandyti siuos keksiukus ;)

  18. 2009 October 22
    armat permalink

    Pritariu pastebėjimui apie rožinę spalvą :)
    Vieną kartą ėjai susimąsčius žemyn laiptais su kavos puodeliu. Arba ketvirtam aukšte prie palangės su žmonėm, kur ir mes dažnai laukiam vėluojančių bei ne visai prasmingų paskaitų. Galbūt dėl Tasty Life buvusių nuotraukų atpažinau, nors nebuvau 100% įsitikinus, kad ten tu. Šita įstaiga tokia jau yra, kad kartais geresnis sprendimas būna ten neiti :)

    Dar įsiterpsiu apie vanilės lazdeles – vakar jų mačiau prieskonių/arbatos parduotuvėj prie Reformatų stotelės (rodos, “Lay” vadinas), 3.30lt už vienetą. Kolkas pigiau atrasti neteko.

  19. 2009 October 22
    Brie permalink

    Negaliu nesureaguot dėl lazdelių, pirmiausia, OHO! Pirmą kartą ne tik apie tokią parduotuvę girdžiu, bet ir apie tokią nedidelę kainą kaip lazdelei :) Būtinai nubėgsiu pasižiūrėti, ačiū, kad pasidalinai tokiu atradimu!

    Aha, dabar namie baigėsi kava, tai vartoju koledže. Ne kažką, bet ir namie tirpią gerdavau :) Joo, mes ten 4am aukšte dažnai kažko laukiam, mums daugiausia ten ir būna paskaitos, dar 2 aukšte, priestate :) tai vis gi turbūt mane ir matei :)

    O šiaip visų trejų metų bėgyje studijomis ir sistema nusivilti teko labai daug kartų, tačiau negaliu pykti, nes buvo/yra keletas paskaitų, kurios tikrai šį bei tą davė (įkvėpimas irgi įsiskaičiuoja). Man šios paskaitos yra daugiau įrankis priversti save kažką nuveikti, o ne išmokti, turbūt… Kita vertus mūsų gi ir pakraipos kitos, tai skiriasi truputį gal :)

  20. 2009 October 22
    armat permalink

    Aš pati ten pirmą kart lankiausi. Tačiau ieškotų kardamono ankščių jie neturėjo :) o ta vanilė ne bet kokia – netgi burboninė, kaip užrašyta buvo :D dar nepirkau, bet bus ateičiai.

    Studijomis ir man teko nusivilti. Va kad ir praeitą savaitę – kai dėstytojas liepė InDesign’u (!) identiškai perpaišinėti labai prastai padarytus “kraujo lašelius-žmogiukus” nuo skrajutės. O paskaita tai maketavimas vadinas. Arba šiandien per tą pačią paskaitą piešėm alaus butelį. O ir šiaip tam dėstytojui daugeliu darbų sunku įtikti. Tačiau taip, yra keletas gerų dėstytojų ir techninių žinių nemažai įgauta. Dabar, galima sakyt, didžiausias interesas ten beliko bendravimas su kursiokais. Arba tradicinės grafikos dirbtuvės, į kurias vis neprisiruošiu sugrįžti.
    Aparato kavą kartais ir aš naudoju, bet ji stiproka būna ir pradeda rankos drebėt :)

  21. 2009 October 22
    Brie permalink

    O kardamono ankščių pirkau tokioje arbatos krautuvėlėje, netoli Operos ir Baleto teatro, ten kur tas gėlių turgelis, toje pusėje kur “Skalvija”, prie sulčių baro :) Bet labai seniai, dabar ten kažkaip apmažėjo tokių gėrybių, todėl randu “Skonio studijoje” :)
    Ahahahaha, manau žinau apie kurį dėstytoją kalbi :))) Mhm, visokių čiūdų tam koledže yra, bet visur jų būna. Aš dabar atsipalaidavau ir planuoju pabaigusi bėgti studijuoti į užsienį, kur nors kur šilta, žmonės šypsosi ir dienos būna saulėtos :)

  22. 2009 October 23
    Rūta permalink

    Komplimentai tinklalapiui, bet negaliu neišsakyti vienos pastabėlės: kadangi jau klasifikuoji receptus naudodama itališkus terminus, tai panino yra ne pyragėlis, o duonelė arba suvožtinis, ir tokie keksiukai jokio italo prie panini nebūtų priskiriami. Beje, kodėl vieni terminai vienaskaita o kiti daugiskaita? Gal nemokančiam italų viskas ir čiki, bet mokančiam rėžia akį. Tik neįsižeisk, gerai, čia skatinimas tobulėti.

  23. 2009 October 23
    Brie permalink

    Ačiū! Tikrai neįsižeidžiau :) Kai rašiau kategorijas, dar nebuvau pradėjusi mokintis italų kalbos ir netgi puslapio koncepcija turėjo orientuotis į italų virtuvę (bet tada persigalvojau). Tačiau dabar tik lietuviškai palikti noriu, bet niekaip neprisiruošiu (tiksliau tingiu) tai padaryt :> Bus proga prisiversti dabar.

  24. 2009 October 24

    užsigalvojau apie dovanai tinkamus keksiukus (na, jie veik visi dovanai tinkami-gražučiai dailučiai ir visa ką), kaiptais nusprendžiau atsidaryt tastyart’ą ir išsižiojau (be jokių metaforų). dievaži, kaip labai aš tokių norėčiau sulaukt vietoj kokio banalaus dovanų čekio- dailučių, rausvų, su širdeliniais pabarstukais! aiai, nevalgyčiau tokių, gaila būtų ( : ar galėčiau apsigyventi tavo virtuvėj? :>

  25. 2009 October 26
    Brie permalink

    tyliai, tikrai priimčiau :> ir aš, ir monstras. man dažnai liūdna būna (:

  26. 2009 October 27

    Nesigavo man jie…:(. Dabar vis galvoju, ką blogai padariau…
    O atsitiko taip: keksiukai orkaitėje labai gražiai iškilo, o vos ištraukius – puh, ir labai gražiai sukrito:). Tai suvalgėm (bet šiaip vis tiek skanu buvo:)) tokius tuščiavidurius keksiukus. Gal miltų per mažai įdėjau? Arba gal čia dėl to, kad iš tingėjimo ne “išsukau” sviestą, o viską išplakiau su mikseriu?

  27. 2009 October 27
    Brie permalink

    Miltai gali būti priežastimi. Šiaip sunku atsakyti, nes man su keksiukais dar niekad taip nėra buvę (nutinka su varškiniais kepiniais, eklerais kartais ir pan.) :\ O kitą kartą, dėl tų miltų, tai reikia dėti tiek, kad tešla būtų tokia tiršta kaip riebi, kaimiška grietinė. Kad semiant šaukštu, nukritęs gabalas taip vos vos, iš lėto išsilygina (kartais taip ir lieka kauburėlis, bet nereikia bijoti – kepant išsilydo). Ar labai minkšta tešla buvo turbūt? Gal per daug keliamųjų priemonių (miltelių)? O mikseris neturėjo būti ta priežastis, na, bent jau man taip atrodo…

  28. 2009 October 27

    Oi, mano tešla tai buvo tikra skystutėlė – jau net man kėlė įtarimą:). Bet tu žinai… Dabar berašydama žinutę supratau, kad aš blogai apskaičiavau miltus… Tai ryškiai ir bus miltuose priežastis.
    Nu nieko, kitą kartą jau teisingai suskaičiuosiu:)

  29. 2009 October 27
    Brie permalink

    Aaa, na va :) Aš tai jau iš akies matau. Bet šiaip, labai priklauso nuo miltų struktūros – kokio jie malimo, rūšies. Pvz. speltos miltų dažnai mažiau reikia, o ten kokių “Karališkų” – daugiau ir pan. O keksiukams pas mane būna 1-2 puodeliai (puodelis tai tas pats kas stiklinė – 250 ml), retai kada daugiau ar mažiau :)

  30. 2010 August 6

    O kurioj maximoi pirkai pabarstuku.jei akropoli tai gal gali pasakyti kurioj vietoi

  31. 2011 January 11
    Nelė permalink

    Dėkui už receptą, šiandien pagaminau savo pirmuosius keksiukus! Visad maniau, kad jie – vieni sunkiausių kepinių, o pasirodo visiškai ne :-) dabar jau užsivedžiau ant keksiukų..

  32. 2011 February 18
    Palmė ;]] permalink

    kur alima gauti tos vaniles serdies ?

  33. 2011 February 19

    Keksiukai pavyko puikiai :) Labai šaunus receptas, patys keksiukai labai skanūs, o kremas pasirodė riebokas, taigi greičiausiai kitą kartą gaminsiu be kremo :)) Ačiū!

  34. 2013 October 1

    labas bri, ženykimės.

  35. 2013 October 2

    :D apsvarstysiu šį pasiūlymą.

Share from your heart ♥

Please notice: Comment will appear after moderation. Feel free to use any XHTML. Tasty Art doesn't edit your comments and is not responsable for them, however insulting, uncensored, commercial messages will not be published, since we want here to be a sweet place, don't we? Thank you for understanding!

Follow all new comments with RSS