Chocolat, je t’aime

2:03 pm 10/18/09

Kažkur Skandinavijoje, arba netoli Islandijos, buvo keista šalis, kurioje buvo dar keistesnis miestelis. Jis buvo labai mažytis. Dydžiu galėjo prilygti tik Vilniaus centrui ir jo apylinkėms. Bet tai buvo kitoks miestelis. Žmonės čia kalbėjo kalba, kuri neturėjo jokių „lingvistinių šaknų“. Sakoma, šios kalbos nelengva išmokti. O dar sunkiau suprast, kai šalyje lankaisi pirmą kartą.

Tai nebuvo Europietiškas miestas, kuriame nesudėtingai galėtum rasti prekybos centrą ar šiuolaikinį restoraną. Tai buvo miestas, kuriame buvo gausu spalvingų žurnalų kioskelių, naminių augintinių parduotuvėlių ir labai keistos architektūros. Negana to, mieste tekėjo upė, kurios krantai buvo nudažyti ryškiai rožine ir melsva spalva, o vanduo buvo tarsi pieniškas kokteilio gėrimas – matinis ir vos vos rausvas. Tačiau labiausiai šis miestas garsėjo savo nepaprasto dydžio pilimi, kurioje vaidenosi. Svetimšaliams buvo griežtai draudžiama net įžengti į parką, kuriame stovėjo ta pilis. O mes, septyniese ar aštuoniese, išdrįsome tai padaryti.

— Einame iš čia, – buvo ištartas per vėlai. Net išėjus iš parko mus pradėjo persekioti. Iš pradžių tai buvo kažkas neapaaiškinamo ir keisto, tačiau su laiku įgavo materiją. Sutikome tokią baleto šokėją, ji sakė, užsidenkite veidus spalvotais žurnalų viršeliais, taip liksite nepastebėti. Čia visi taip vaikščiojo. Keistuoliai. Paklausėme ir leidomės bėgti per miestą. Atrodė, kad jis auga ir auga. Kai pavargome, netoli kažkokio keisto baro, kurio šeimininkas buvo raudonomis (?) akimis, kažkas prasitarė jog nori pailsėti. Laimei, netoliese buvo ‘balerinos’ namelis. Toks mažytis, kurį statyti būtų beprasmiška. Tik ne šiame mieste. Jei neklystu jo plotas buvo vos 20 kvadratinių metrų. Taip, namas susidėjo tik iš vieno kambario. Kuriame mums, septyniems ar aštuoniems buvo gan ankšta, bet jauku. Miegojome žuvies konservų dėžutėse. Kaip šprotai.

Ryte, kažkur po dešimtos, duris, kurios buvo neužrakintos, atidarė Jie. Pripylę keisto skysčio į akis, sakė, mus sušaudys. Aš nesileidau, sakiau, mano akys jautrios, nieko man jūs nepilsite. Išmečiau tą skysčio buteliuką, šis krito žemėn, dužo. Vienas iš Jų nubėgo į mišką atsinešti kito. Priėjau prie balerinos ir paklausiau, kas dabar bus. Ji nė nemirktelėjusi atsakė, kad jau viskas, susimovėm. Mus sušaudys. Išbėgau į kiemą pas mus, visus septynis ar aštuonis. Sakau, bėgam, mus juk sušaudys. O jiems jau liejosi akyse. Nesušaudys, sakė. Netikėjo. Aš pasileidau bėgti. Paskui mane leidosi tik viena iš mūsų. Nusileidome betoninėmis kopetėlėmis ir atsidūrėm miesto pogrindyje. Bėgom į priešingą pusę. Bėgome toli ir greitai. Bet kodėl jie mus paliko? Kodėl nesivijo?

Atsidūrėme kitame miesto gale. Kur pasibaigė miestas ir prasidėjo pievos. Daiktai buvo likę namelyje, visa, ką turėjome buvo ant mūsų — tik drabužiai.

— Mums reikia susirastą darbą kokioje vietinėje keistoje kavinukėje. Gauti ten miegamą vietą, susirinkti pinigų lėktuvo bilietui ir bėgti iš čia., — tariau ir tada pažvelgiau į tą pusę, kur baigėsi miestas. Akmeniniu grindiniu važiavo visiškai nekeistas, maždaug 25 metų berniūkštis.

Do you speak English? – laimei atsakymas buvo teigiamas., — Let’s hide under this tree, we are hunted.

Papasakojome visą istoriją. Kai pasakiau, jog man į akis norėjo įlašinti to skysčio, jis mane pertraukė ir pasakė, kad tas pats atsitiko ir jo mamai. Prieš porą metų. Paklausiau, kas buvo toliau. Jis pasakė, kad ją nušovė. Paklausiau kodėl ji nepabėgo, o jis paaiškino. Mums, svetimšaliams galėjo būti labai keista. Ir buvo. Jei tau į akis prilašina to kažko, turi pasiduoti ir leistis būti nušautam. Kitaip ant tavo pečių kris baisiausia gėda, kuri tik galėjo būti šiame mieste. Paklausėme, ką mums toliau daryti. Sakė, reikia vykti į vieną miestelį, kuris yra už 100 km. Ten viskas kitaip, viskas. Žmonės netiki šiais kvailais, siaubo pilį valdančiais „žmonėmis“. Todėl miestas yra tarsi izoliuotas nuo jų. Miestas buvo už upės. Rausvos matinės spalvos pieno upės perplaukti nebūtume pajėgę, tačiau netoliese išvydau tiltą.

Mes jau sėdėjome automobilyje. Negalėjau patikėti, jog viskas baigsis. Įvažiavome į miestą. Pažvelgiau pro dešinįjį langą ir pamačiau „H&M“ ar kažką panašaus. Pagaliau mes ištrūkome, dabar viskas bus gerai. Pasakiau ačiū. Ir prabudau.

Tada užsiplikiau arbatos, suvalgiau bent tris šokoladinius keksiukus ir nusprendžiau savo sapnų nuotykį papasakoti jums. Beje, keksiukai buvo labai skanūs. Liko tik du. Tik du!

Gardūs šokoladiniai keksiukai su graikiškais riešutais

Trukmė: 10-15 min. ruošti, 30-35 min kepti, viso apie 50 min.
Porcijos: apie 10-12 keksiukų

Reikia:
• 110 g saldžios grietinėlės sviesto
• 100 g tamsaus šokolado „Karūna“ (be priedų)
• 4 v.š. kakavos miltelių (nesaldintų)
• 3/4 (170 g) cukraus
• išskobtos vanilinės lazdelės šerdies
• 50 g sulaužytų/smulkintų graikiškų riešutų
• 4 vid. kaimiškų kiaušinių
• a.š. kepimo sodos
• puodelio (110 g) a.r. miltų

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros. Sviestą ištirpinkite prikaistuvyje ant mažos ugnies, pastoviai maišydami drauge su šokoladu. Įmaišykite kakavos, cukraus ir vanilės, viską gerai išsukite. Įmaišykite graikiškus riešutus. Po vieną įmuškite kiaušinius, maišydami. Įmaišykite arbatinį šaukštelį valgomosios sodos. Tuomet įmaišykite miltus. Masė bus labai šokoladinė, tiršta, kvapni ir tamsiai ruda.

2. Supilkite tešlą į silikonines kepimo formeles arba į krepšelius, įtiestus į keksiukų kepimo skardą. Kepkite apie 30-35 min. Įsmeikite šakutę arba medinį pagaliuką, jei šis neaplimpa tešla, galima traukti keksiukus, atvėsinti ir išimti. jei norite, galite pabarstyti cukraus pudra. C’est tout!

Simple, bus tasty chocolate muffins with walnuts

Timing: 10-15 min. prepare, 30-35 min. bake, total about 50 min.
Portions: 10-12 muffins

Ingredients:
• 3.7 oz real butter with no salt
• 3.4 0z plain dark chocolate
• 4 tbspns cacao powder (not sweat)
• 3/4 cup of sugar
• prepared vanilla bean
• 1.7 oz finally chopped walnuts
• 4 medium eggs
• tspn of baking soda
• 1 cup of regular flour

1. Preheat oven to 356 F temperature. Melt butter and chocolate in a small saucepan, on a light heat. Combine cacao, vanilla, and sugar; add to chocolate and butter. Add walnuts. One by one beat in eggs, mix everything. Add a teaspoon of baking soda. Finally, add flour and whisk everything.

2. Pour into muffin pan and bake for 30-35 minutes. You can stick a fork and remove it – if fork comes out with no pastry on it – it’s ready. Let muffins stay for 10 minutes in a room temperature. Remove and enjoy.

 

Powered by Facebook Comments

30 Lovely comments Share your thoughts: →
  1. 2009 October 18

    O jau kokio fantastisko grozio keksiukai!! Man siandiena isejo visai kitokie.. bet as pasitobulinsiu dar :))

  2. 2009 October 19
    Brie permalink

    Man tokie išėjo, todėl, kad kepiau silikoninėje formoje (per viduriuką su ‘stebieliu’) ir pridėjau per daug tešlos :)) Kai kepiau lygiai tokius pačius su popieriniais krepšeliais, paprastoje formoje, gavosi paprasti keksiukai :)

  3. 2009 October 19
    Stela permalink

    Šokoladas gelbsti nuo košmarų :).
    O šie jūsų keksiukai dar labai žaviai atrodo.

  4. 2009 October 19
    siga permalink

    laaaaabai skaniai atrodo :))) norejau pasiklausti, kur butu galima isigyt keksiuku kepimo forma? noreciau kad butu bent 10 ar 12 keksiuku skardoje, bet niekur nerandu :((

  5. 2009 October 19
    Brie permalink

    Stela, gelbsti :) Arba juos sukelia. Dar tiksliai neišsiaiškinau.

  6. 2009 October 19
    Brie permalink

    Siga, savo 12 keksiukų kepimo formą pirkau “Senukuose”, būna po 6 it po 12, po 10 dar neteko matyt ;)

  7. 2009 October 20
    tia permalink

    o as dabar italijoje vykstancioje sokolado sventeje, tai apie keksiukus net sunku pagalvot, kai paprasto ivairiausio sokolado gausybe.. mm..:}

  8. 2009 October 24
    duuj permalink

    laaabai skanus ir lengvai paruosiami keksiukai:) as su lazdyno riesutukais dariau:)

  9. 2009 October 25
    Medėja permalink

    Laabai skanus ir sokoladiniai. Ir labai skaniai valgosi su vyshniniu padazu.

  10. 2009 October 26
    Brie permalink

    Šaunu! Aš pati tai jau net truputį pavargau nuo šokoladinių keksiukų, bet va kaip tik šiuos norėjau su vyšniomis kepti, tik vyšnių neturėjau :) Na, vyšnių padažas irgi turėtų būti gardu… O lazdynų riešutai išvis pasaka :} Ypač švieži, paskrudinti (mm)

  11. 2009 October 26
    jurgute permalink

    TAVO RECEPTAI LABAI SLYKSTYUS

  12. 2009 October 26
    jurgute permalink

    tavo visi pyrageliai tokie slukstus kad viena karta net vemiau ju gabalais.siulau tau nieko nebegamint,o jej gamini tai bent neviesink nes daug kjas jau veme kai as pagaminau maista pagal tavo receptus.

  13. 2009 October 26
    dodo permalink

    ha ha ha, na ir prajuokino “jurgute” ;-D
    siūlau blogo autorei tokius kometarus lengva ranka trinti, nes dar silpnumo akimirką ims ir suabejos savo gabumais… o kadangi šitas blogas mano atradimas pastarųjų dienų, tai aš labai nenorėčiau, kad taip atsitiktų.
    man tik vienas klausimas dėt gaminimo proceso kilo: kuriuo metu ruošiant tešlą reikia ją nuimti nuo ugnies? ar čia tik šokoladas su sviestu ant ugnies tirpdomi?

  14. 2009 October 27
    Brie permalink

    Dodo, Ačiū! :> Tik šokoladas su sviestu, iš tiesų tai galima sviesto net netirpinti, jeigu jis kambario temperatūros. Užtenka ištirpinti šokoladą ir įmaišyti į išsukto sviesto ir cukraus masę :)
    O dėl jurgutes, tai jei žmogus nori viešai apsijuokti – tai tegyul ir apsijuoykia, argi man gaila… :)

  15. 2009 October 27

    Jurgut, gal smegenys biški nevirškina ? Praleidai puikią progą patylėti.

    Beje, Bri, Tavo receptai nuostabūs! Įkvepia gaminti tuos, kurie jau buvo pamiršę šį gyvenimo džiaugsmą. ;}} Ah, oui tout aimes le chocolat! J’aime beaucoup ton recette de biscotti avec le chocolat ! <3

  16. 2009 October 27
    Brie permalink

    Ačiū, Ieva! :) Šis gyvenimo džiaugsmas visada taip šalia, tačiau jam reikia įkvėpimo ir jėgų :) O biskočius avec le chocolat kaip tik žadėjau kepti aujourd’hui (jei neužgrobs tinginystė) :)

  17. 2009 October 27

    Oh, chez moi jau jais kvepia visa cuisine! Taaaip.. Le Tinginystė dažna liga, dažnai pasireiškianti įvairiomis dvejonėmis. Bet juk nieko nėra neįmanomo, tai įveikiau ją biskočiais, puodeliu skanios latte ir nauja Gossip Girl serija. ;}}

  18. 2009 October 27
    Brie permalink

    Ieva, :))) kaip pavydžiu, aš, vietoje to, kad išsikepčiau, po GG naujos serijos tiesiog užmigau :))

  19. 2009 October 29

    pastebėjai, naujoje GG serijoje buvo panaudota lietuvių kalba! ;}}

  20. 2009 October 29
    Brie permalink

    jooo, dar Twiteryje rašiau :)))

  21. 2010 January 30

    vieni skaniausiu mano valgytu sokoladiniu keksiuku :)

  22. 2010 January 31
    Brie permalink

    kaip gerai :) o aš jau turbūt jų tiek atsivalgiau, kad man jie visi vienodi :(

  23. 2010 February 1

    na man nezinau ar tas gresia :D pati kepu retaaaaaiiiiii, dazniausiai tada, kai noriu ka nors pradziuginti. o kadangi net su savo retais kepimais vis tiek turbut esu viena is didziausiu kepeju savo pazistamu tarpe, tai vargu ar gresia atsivalgymas pas juos :D

  24. 2010 February 3
    Brie permalink

    :)) tai labai gerai, aš tai dabar norėčiau norėti šokoladinio keksiuko, nes juos nesunku iškepti, bet tai neee, norisi visokių sudėtingybių :( tad tenka pirkti, kai tingisi gamint x)

  25. 2010 February 17
    Brigita permalink

    Ar galima saldžios grietinėlės sviestą pakeisti paprastu sviestu?

    P.S. Tavo blog’as tiesiog nuostabus ;>

  26. 2010 February 17
    Brie permalink

    Taip, galima, bet svarbu, kad nebūtų tepus riebalų mišinys, o tikras sviestas. Iš tiesų tai ir su tepiu mišiniu išeitų kepinys, bet tikrai ne toks purus ir skanus :) Ačiū, :>

  27. 2010 December 30
    Agnė permalink

    Gaminau su margarinu, nes sviesto lasas buvo.
    Labai patiko. Mano 1 metu ir 2 menesiu dukrytei irgi.

    Brie, dekui labai uz skanius receptusir puiku,skanuir grazu blog’a.

  28. 2010 December 31
    Brie permalink

    Nėra už ką, džiaugiuosi, kad patiko :)

  29. 2011 November 1
    Goda permalink

    Sveiki!:) turiu klausimuka. turiu formeles nesilikonines o apvalias. bet neturiu popiereliu tu i kur pilti viska. kaip manot ar imanoma padaryti?:)

  30. 2011 November 2
    Brigita permalink

    Niekada nebandziau taip, nezinau kaip butu, bet jeigu patepti pries pilant tesla formeles riebalais – manau taip pat pavyktu… Na, bet negaliu prizadet, visada kepiau tik su popieriukais :) Ai beje, karta gamindama naudojau kepimo popieriu: iskirpau kvadratukus ir itiesiau i formeles, gavosi taip: http://www.tastyart.lt/2010/07/keksiukai-su-silauogemis-ir-jogurtiniu-gerimu/

Share from your heart ♥

Please notice: Comment will appear after moderation. Feel free to use any XHTML. Tasty Art doesn't edit your comments and is not responsable for them, however insulting, uncensored, commercial messages will not be published, since we want here to be a sweet place, don't we? Thank you for understanding!

Follow all new comments with RSS