Sveiki kokosiniai keksiukai su medumi
Paskutinėmis savaitėmis tiesiog tirpstu nuo idėjų ir minčių pertekliaus. Daugelis sako, kad tai labai gerai, tačiau mane tai blaško, neleidžia susikaupti. Jau keli kulinariniai eksperimentai atsidūrė šiukšliadėžėje dėl neapdairumo, arba neatsidūrė puslapyje dėl išsiblaškymo ir laiko neturėjimo. Nežinau, ką darau, kad laikas taip greitai bėga. Atrodo, nuo vieno šeštadienio iki kito – tik 10 valandų.
Mane pasigavo niekšas peršalimas. Sėdžiu su temperatūra, medvilniniu chalatu, vaisine arbata ir pliušinėmis futbolo šlepetėmis, svajoju apie merino vilnos užtiesalą. Žinote, kas, mano nuomone, yra viena iš didžiausių vertybių? Mokėt džiaugtis kiekvienu sezonu ir išnaudoti jo teikiamus privalumus. Net jeigu rudenį dažnai kapstomės spintoje ieškodami šilto megztinio, o vos išėję, netrunkame išskleisti skėtį ar įbristi į purviną balą, ruduo man patinka. Man patinka „Kražių“ parkelyje susirinkti penkis gražiausius kaštonus ir paslapčia įsidėti į palto kišenę. Man patinka iš žvarbaus ir nykaus lauko įžengti į levandomis bei sviestiniais sausainiais kvepiančius namus. Man patinka vakarop, kažkur po šešių, kai už lango triukšmingai lyja, žiūrėti nuoširdžius animacinius filmukus ir valgyti šiltas bandeles su mėtine arbata. Taip, ruduo man patinka. Kaip ir kiekvienas metų laikas, o ypač jų pradžios…
Vakar „Facebooke“ šios savaitės pirkiniu paskelbiau kokosų miltus, nes tai man buvo labai netikėtas atradimas. Jie sveikuoliški, be gliuteno, labai kvapnūs ir suteikia kepiniams labai neįprasto, gardaus skonio. Kainuoja ne mažai – apie 40 Lt. Tačiau į juos verta investuoti, kadangi šių, ne taip kaip kvietinių, reikia naudoti nedaug. Juos galite naudoti kaip kokį nors pagardą ne tik pyragams, bet padažams, gėrimams, ir panašiai. Miltus radau, kaip visada, „Sveikuose produktuose“. Pliusas tas, kad tinka tiems, kurie prastai virškina gliuteno kepinius. Dar naudojau ir ekologiškus Speltos miltus. Iš tiesų kvietinių miltų kepinai būna sunkiai virškinami, manoma, kad skatina nutukimą, tad štai spelta yra priešingas produktas. Jis turi gliuteno, tačiau pastarasis nėra toks netoleruotinas. Negalėjau nepasipasakoti, nes žinau, kad gliuteno ir kvietinių miltų nevirškinimo problemos kankina ne vieną. O ką daryti, kai kepyklose ir parduotuvėse kepiniai vien standartiniai? Štai ir lieka tik kepti namuose…
Labai džiaugiuosi šiais keksiukais. Pirmiausia, todėl, kad šis receptas yra tik 4 pyragėliams. Pavyzdžiui, kai viduryje savaitės man norisi kažko saldaus, negaliu sau leisti kepti visą pyragą, nes žinau, kad viena jo neįveiksiu, o man į pagalbą niekas neateis. Mažučiai receptai – tikras išsigelbėjimas. Juose ne tik išbandžiau speltos ir kokosinius miltus, bet ir naudojau prieš tai minėtus sveikus ekologiškus avižinius dribsnius. Ir dar keli pliusai: šie keksiukai yra gaminami be cukraus (to vanilinio, jei nenorite, galite išvis nedėti), yra labai greitai paruošiami ir skanūs (panašūs į bandeles).
Pusryčių keksiukai dviem su kokosu, avižiniais dribsniais ir medumi
Trukmė: 10 min. ruošti, 30-35 min. kepti
Porcijos: 4 keksiukai (dviem)
Energetinė vertė: apie 230 kcal/keksiukasReikia:
• 2 vid. kaimiškų kiaušinių
• 3 v.š. skysto akacijų medaus
• 3 v.š. augalinio aliejaus
• saujelės ekologiškų avižinių dribsnių
• 2-3 v.š. nesaldintos kakavos miltelių
• 1/2 a.š. vanilinio cukraus
• žiupsnelio druskos
• 1/4 puodelio ekologiškų kokosų miltų
• 2 v.š. ekologiškų speltos miltų
• 1/2 a.š. valgomosios sodos1. Įmuškite į dubenį kiaušinius, supilkite medų, aliejų, vanilinį cukrų ir druską. Viską išplakite elektriniu maišytuvu, įmaišykite valgomąją sodą. Suberkite avižinius dribsnius, kakavą, persijotus kokoso ir speltos miltus, dar kartą išplakite viską elektriniu maišytuvu iki vientisos masės.
2. Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių temperatūros. Keksiukų kepimo skardą išklokite popieriniais krepšeliais, supilkite tešlą. Dėkite keksiukus į jau įkaitusią orkaitę, kepkite toje pačioje temperatūroje, apie 30-35 minutes, kol iškils ir įsmeigta šakutė neaplips tešla.
nu, nepatinkaaaaa…. aaaa… ruduo!!! eeee….
zyyyziu jau kažkelintą kartą ir ant kiekvieno kampo,. o per “teliką” protingos psichologės prikalbėjo apie žemą savivertę ir sezono nemeilę, ir dar dūšios problemas, jei skundiesi, kad, tarkim, rudens nekenti. ir vis tiek aš jo nemėgstu :(, nesiskundžiu (Aukščiausia MInisterija tokių skundų nepriima, bus liepta palaukt pavasario ir tiek), bet nedžiūgauju, stengiuosi nesimalti po orą, nežiūrėti į pusplikes “fyfas”, kurios žvaliai atrodo prie bet kokios temperatūros ir santykinės oro drėgmės. man iki kaulų šalta, sakuda senas sąnarių “bėdas”, žemas spaudimas kraujo nebevarinėja visai, judesiai ir kūno, ir proto sulėtėję, nosis “fioletava”, amžinai norisi miego. gal aš …meška ar barsukas, gal laikas lįst žiemos miego? :) Šaltu, lietingu metu džiaugiuosi namais ir vilnonėm kojinėm, tingiu dirbti, paprastai “prisiryju” daug knygų ir išgeriu metinį kiekį karšto alkoholio (kitu metu jo vartoti apskritai nėr ko. jokio alkoholio ;))
ginte, :)) man irgi būna šalta, prisirengiu kaip panda, bet vis vaikštau mėlyna ir pašiurpusi. bet man tuo ir patinka, kad namuose visada baisiai šilta ir jauku, ir tingu, ir norisi būti namie (mm) tada pradedi įvertinti kojinių, megztinių teikiamus privalumus. o kažkur jau spalio pabaigoje pradedu laukti kalėdų, kai jos praeina, tik pavasario, nes tas etapas tarp sausio pradžios iki kokio balandžio yra pats nykiausias :(
Na, gerai, taktiškai nutylėsiu, kaip piktina mane oras už lango ir tai, kad iki pavasario dar devynios jūros, devynios marios ir dar kažko ten milijonas… Norėčiau sugebėt, kaip sakai, džiaugtis kiekvienu sezonu, atrast privalumus, bet… Bet. Dar mokytis ir mokytis, o gal, kažkada… :)
O keksiukai mane sužavėjo – labai labai. Dar labiau sužavėtų, jei ta kokosų miltų kaina nebūtų tokia neprieinama man, vargšei nabagėlei studentei :))) Mėėėgstu kokosus, niam niam… Ir vėl – kažkada. Būtinai :)
Mane irgi dažnai tas erzina, eidama gatve keikiuosi, bet tada galvoju, kad ‘viskas yra taip, kaip mes į tai žvelgiame’ ir stengiuosi pamilti rudens orą. Bet reikia pripažinti – auksinė saulėto rudens pradžia buvo neįtikėtinai graži. Visi šitie greiti atšalimai, slogos, lietūs ir vėjai sujaukė visą romantiką :(
O dėl miltų, tai joo, kaina tikrai ne maža. Mat čia riešutai, o riešutai, velniai, jie brangūs būna… ;/ Todėl šituos miltus reikia tausoti ir taupyti :)
Turiu idėją. gal ir nekokią, bet idėją. Kokosų drožles sutrint blenderiu iki miltelių (kaip pvz migdolus marcipaninei masei), a? Gal ir ne miltai, bet bent jau labai kvepės ;)
O kur kokoso drožlių gerų gauti? :) Aš mačiusi tik prekybos centre, kur po 15 g tokie nususę pakeliuose :< Nebent pirkti kokosą, tarkuoti ir tada malti, bet kad tam laiko nėra… ;o
Gi būna sveriamų ir daug. Gal ir nepuiki kokybė, bet… 5 min darbas ;)
Mano parduotuvėje nebūna sveriamų :( ten išvis beveik nieko nebūna ;X Todėl amžiais reikia laukti savaitgalio, kai nuvažiuojame į normalią parduotuvę…
O man labai patinka ruduo… Taip jauku namuose būna tik rudenį: sėdi ant palangės su dideliu puodeliu arbatos ir gabaliuku pyrago ar, kaip šiuo atveju, kokosiniais keksiukais, žiūri į už lango beiplaikstančius medžius, tyliai į langą barbenančius lietaus lašelius…Beveik idiliška. :)
Aurora, va va, puikiai suprantu, nes man lygiai tas pats :) kartais erzina, ypač kai reikia kažkur eiti, o pliaupia kaip iš kibiro, bet svarbiausia – gerai nusiteikti :) ruduo priklauso nuo to, kaip į jį pažvelgsime :)