Kalėdų karštinė baigėsi: Įrašas Jums
Iki Kalėdų liko mažiau nei 10 valandų. Po kambarį voliojasi keturių rūšių pakavimo popierius, kaspinėliai, ant stalo kyla skaniausių kūčiukų tešla, miltai byra nuo mano nosies ant klaviatūros, man dabar spausdinant įrašą. Aš sėdžiu ir niekaip nesuprantu, kodėl tos Kalėdos kasmet ateina vis greičiau ir greičiau. O šventinė magija nuo vaikystės traukiasi ir sausėja. Iš buvusio milžiniško ežero su žuvelėmis, dumbliais ir undinėmis lieka tik nususęs 2 metrų pločio tvenkinys.
Šiemet aš nejaučiau Kalėdų dvasios, dalyvavau tik kasmetinėse marketingo rungtynėse parduotuvėse: prie kasų, prie lentynų, einant gatvėmis ir akimis atsimušant į blizgias vitrinas. Šiemet man pirmą kartą buvo pikta, kai sausakimšuose centruose nostalgiškai grodavo merry christmas, o pašto dėžutė kasdien lūždavo nuo šventinių pasiūlymų ir akcijų. Šiemet man buvo pikta, kai televizijos puošėsi snaigėmis, kalėdiniais vainikais ir kitu tradiciniu šlamštu. Šiemet pirmą kartą pagalvojau, kad visa tai yra šlamštas. Niekada ir nebuvo kitaip. Eglutė – šlamštas, sausainiai – šlamštas, girliandos – šlamštas, per šlapdribą prisemtais batais vykti į kitą miesto galą pirkti kalakuto – šlamštas, pikti vyrai su 50 cm storumo paltais, besimalantis prie kasos su savo pustonį sveriančiu vežimėliu kalėdinio maisto – šlamštas, ieškoti dovanų Akropoliuose, Panoramose ir panašiai – šlamštas.
Viskas yra šlamštas, išskyrus nematomą, bet jaučiamą gėrį kuris sklando aplink mus, baksnoja į šoną, tačiau bėgdami per pūgą pirkti vyno, jo nepastebime. Arba dar – kai stovime prie perėjos ir lauksime kol užsidegs žalia, mąstydami kokį pyragą šiemet kepti. Kai keikiamės, jog kažkas užstatė mašiną, apmindė batus ir pačiupo iš pat nosies paskutinę pakuotę imbierinių sausainių. Tas gėris plaukioja aplink, sukiojasi ir nori būti pastebėtas, tačiau užsiemę dovanų pirkimu, namų dekoravimu, kalėdinių atvirukų rašymu mes jo nepastebime. Paradoksalu, tačiau kuo labiau ruošiamės Kalėdoms, tuo labiau jų nepastebime.
Tasty Art nori jums palinkėti nenusiminti ir nekaltinti savęs dėl nieko. Atleisti sau ir kitiems. Jeigu šiemet ant jūsų stalo negaruos kepta antis ar kalakutas, jei pritrūko pinigų gražesnėms dovanėlėm – visa tai yra niekas. Jeigu pamiršote iškepti sausainių ar jie prisvilo, o Kalėdiniai sveikinimai taip ir liko neišsiųsti, nekaltinkite savęs dėl to. Nebėkite paskutinę akimirką į prekybos centrą pirkti meduolinių sausainių, nes ir be jų Kalėdos ateina. Kalėdos ateitų ir be puoštų eglučių, blizgučių ir dovanų. Linkiu atsigręžti į tuos, kurie labiausiai myli jus ir šiemet padovanoti jiems tai, ko nerastumėte jokioje pasaulio parduotuvėje – nuoširdumą. Linkiu kitokių, stebuklingų Kalėdų.
Ačiū visiems, kas skaito ir atleiskite, jeigu kažkas buvo ne taip…
Jaukių jums švenčių!
Brigita
Jaukių ir tau Kalėdų, Brigita :)
ačiū, tokio sveikinimo mano širdelė ir troško. dėkui. vidinės ramybės ir Tau, Brigita.
Kaip istikima, bet tyli sio blogo skaitytoja, po tokio iraso negaliu neparasyti kapsint ant klaviaturos ne miltams, bet asarai:) labai smagu skaityt taip siltai aprengtus receptus! ir aciu uz kaledinio kekso recepta! gavosi puikiai:) Ramiu ir jaukiu svenciu,Ramune
Ačiū :) ir už šį sveikinimą ir už visus receptus, tokius šiltus, nuoširdžius ir tikrai vertus išbandyti ir naudoti :)
Labai gražus įrašas-toks tikras ir nuoširdus..Ir aš nejaučiau Kalėdų dvasios, negalėjau pakęsti brukamų dainų ir kalėdinių papuošimų..Bet kad ir kaip keista, vis dėlto pajutau tą dvasią-todėl, kad šias Kalėdas praleidau su šeima, nes matomės tik kartą, du per metus(neskaitant Skaipo;])..Ir buvo puiku.
Gražių praėjusių ir ateinančių švenčių:)
Atrodo, kad bandai užsikrauti visą naštą vienai sau ir paskui dar didesnis psichologinis krūvis užgriūva. Na laikykis, nepasiduok, nors gal, kartais. :)
Mano mintys tokios pat šiemet buvo… Ir todėl nebėgiojau po parduotuves, o tiesiog leidau Kalėdoms ateiti… Net pyragą tik pirmą Kalėdų dieną iškepiau be jokio streso ir iš anksto neplanavusi :) Gerų 2010-ųjų, Bri :)
Ačiū visiem, kad netingite savo šviesos palikti ir TA komentaruose :)
Gražių likusių švenčių visiems!
zinau kad pora menesiu veliau parasiau nei irasas atsirado, bet kas ten per arbata? labai jaukiai ir skaniai ir siltai ten ji stovi…
Rute, :)) ten tieisog dėl fono arbata. kartais taip gerdavau (bet čia jau truputį prabanga, nes greitai prieskoniai išsinaudoja): juodąją arbatą (plikomą ar paprastą) pasigamini ir tada įmerki cinamono lazdelę, anyžių žvaigždėtąjį, dar įtarkuoji šviežio imbiero, įmeti riekelę citrinos, rudojo cukraus (jei norisi) į puodelį, ir po kokių 5-6 minučių, kai geri, būna jau prieskonių skonis arbatoje :)