Avinžirnių sriuba su pomidorais
Ši savaitė man prasidėjo gan nykiai. Įkvėpimas suktis virtuvėje užmigo prieangyje, troškimas visur vykti ir dalyvauti paskendo šaltyje, kuris kandžiojo pėdutes ir nosytę. O aplink sukosi kažkokia nematoma apatija, kai viskas nėra blogai, bet ir nėra gerai, o tiesiog kažkaip nuobodžiai tuščia. Be to, pamiršau atlikti galybę dalykų, o dabar jie ir vėl auga kaip saldi mielinių bandelių tešla ant radiatoriaus. Jiems augant, auga ir mano baimė nesuspėti visko atlikti. Įdomus dalykas tie reikalai, – atrodo sėdi, tinginiauji vieną dieną ir viskas taip toli toli, o tada nubundi kitą rytą ir nors šok iki lubų kiek visko nejučia atsiranda.
Kartais man atrodo, jog esamasis laikas yra kupinas užuominų, ženklų, įspėjimų apie tai kas bus. Jie visi dūzgia kaip bičių avilys ir karts nuo karto bando įgelti, pažadinti mus, o mes juos pastebime, koks paradoksas, tik tada kai išgyvename jų ateities prielaidų išsipildymą. Trumpai tariant, dabartyje yra daugiau ateities nei jūs galvojote. Nei aš galvojau/galvoju/galvosiu. Grįžkime į receptą.
Šią sriubą viriau savaitgalį. Viskas paruošiama labai paprastai ir nesudėtingai. Žinau, kad avinžirniai viena iš mėgiamiausių veganų ankštinių kultūrų, be to puikus baltymų šaltinis tiems, kurie nevalgo mėsos. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į skrudintus lazdyno riešutus (mm), tiesa, skonis tą panašumą kaipmat sugriauna. Sriuba labai sveikuoliška ir taip pat tiks tiems, kurie stengiasi maitintis liesiau. Be to – visai nebrangu. Galima įdėti bulvyčių, bet nepatarčiau, nes patys avinžirniai pakankamai sotūs. Saliero šaknį dėjau todėl, kad radau šaldytuve. Dar, jei norite, galite truputį ryžių įmesti į sriubą, bet aš ir to nedariau. Sriuba puikiai tinka žiemos metu, todėl pasistengsiu iki kovo pasiūlyti kuo daugiau „sriubinių“ variantų.
Trukmė: avinžirnius užmerkti iš vakaro, 1.5 val. virti, 30 min. virti sriubą
Porcijos: 4Reikia:
• stiklinės (puodelio) avinžirnių
• skardinės smulkintų itališkų pomidorų (be priedų)
• apie 800 ml daržovių ar kito sultinio
• 2 saliero stiebų
• 1 didelio svogūno
• 1 a.š. džiovinto malto česnako
• gabalėlio sviesto (arba šaukšto aliejaus)
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• lauro lapo
• šviežių petražolių1. Avinžirnius perplaukite, išrinkite pajuodusius ir užmerkite. Palikite mirkti per naktį. Kitą dieną užvirinkite ir virkite apie pusantros valandos. Nuimkite nuo ugnies.
2. Susmulkinkite svogūną ir salierą. Įkaitinkite keptuvėje gabaliuką sviesto ir apkepinkite svogūną, salierą, įberkite česnako ir pipirų. Išmaišykite, pakepkite 5-6 minutes.
3. Užvirinkite sultinį, sudėkite avinžirnius, lauro lapą. Virkite ant mažesnės nei vidutinė ugnies apie 15 minučių. Įberkite keptuvės turinį, išmaišykite, supilkite pomidorų tyrę, pamaišykite virkite dar 15 minučių. Išimkite lauro lapą, supilstykite į indelius ir papuoškite petražolių šakelėmis. Skanaus!
O ar avinžirnių būna pirkti “paprastose” parduotuvėse? Kol kas juos “pažįstu” tik iš Dž.Oliverio laidų :).
Sveiki,
labai gražus ir “apetitnas” receptas, ačiū. Avinžirnių sriubele jau seniai mane vilioja ir Džeimis Oliveris savo itališkų receptų knygutėje. Bet dar nebandžiau ieškoti tam reikalui avinžirnių. Gal galėtumėt tuo pačių išduoti ir tas paslaptis, kuriose vietelėse Jūs tų dar lietuvių virtuvei ne tiek įprastų “maistelių” randat – pvz. ir tų pačių avinžirnių, ir kokius itališkus pomidoriukus iš skardinės naudojat ir pan.? Labai smagu Jūsų receptuose kaskart atrasti vis tokius patrauklius stebuklus kasdienai, bet būtų dar ir smagiau, jeigu pasidalintumėte su mumis ir tais adresiukais, Jūsų atrastom vietelėm, kuriose galima rasti dalykėlių šitiems stebuklams sukurti. Būčiau dėkinga. Sėkmės kūryboje.
regisi, mačiau kadaisepas Eglę kažin ką panašaus – ana išmėginta, tikrai sužavėjo (regisi, ir aštroka buvo), tad šią irgi — užskaitom :) o ir šiaip, kaip minėjau, mylmylmyliu avinžirnius. jie juk kaip maži užpakaliukai, skaičiau angliškame internete.
Avinzirniu buna rimi, maximoj prie kruopu. Virtu avinzirniu maciau m&s.
avinžirnius užtikau “Iki” parduotuvėje, kruopų skyriuje, bet tikiu, kad būna ir kitur :)
o pomidorų tyrę tai pirkau tiesiog “Maximoje”. iš tiesų kartais paprastuose prekybos centruose galima atrasti visokių neblogų dalykėlių, tiesa, jei viename buvo, nereiškia, kad ir kitame bus. daugiausia įdomybių rasdavau Mindaugo g. “Maximoje”, Panoramos “Rimi”, bet dabar visur randu.
O Marcs&Spencer tai jooo, ten visokių gėrybių būna, labai mėgstu ten apsipirkti :)
Jul, :D mano palyginimas su lazdyno riešutais buvo gal kiek labiau apetitą keliantis :)) o šiaip aš dėl to, kad tu ir Eglė taip gyrėt juos ir norėjau pasižiūrėti kas gi ten tokio ypatingo :) kažkur dar buvau mačiau, kad indiškai galima paruošti skrudintus avinžirnius su prieskoniais, kaip užkandį, jauč, turėtų būt įdomu :)
Tiesiog telepatija ar kazkokia mistika. Kaip tik pries kelias dienas uzsimaniau kazko su avinzirniais tik neprisiruosiau susiieskoti receptu su jais :)) O cia atsidarau..ir yra pats naujausias irasas, butinai pabandysiu :)) Aciu
atsiprašau.. bet nuo to laiko, kai perskaičiau tokį palyginimą, jis užstrigo man galvoj nors-tu-ką.
ak avinžirniai avinžirniai. neišsenkamos galimybės.
* pamėginki falafelius. aš juos visur kiaurai reklamuoju, bet jie yra oooooo dievų maistas.
* humusas humusas, bet šitą temą išsamiai Eglė apžvelgė.
* kada nors k5 turėčiau paskelbti pertrintą avinžinių sriubą – gaminau prieš… porą mėnesių, bet taip ir neįkeliu, puiki.
* man dar patinka indiškai ruošti avinžirniai tokiam lyg ir pomidorų padaže.
* ar į belenkokį daržovių troškinį.
* savaitgalį kaip tik gaminau daržovinius burgerius – lęšiai, avinžirniai, avižos, daržovės, prieskoniai. gėris visiškas.
* oi ir dar labai gerai esti avinžirnių-lęšių troškinys su daug daug kepintų anakardžių. va šitas.
man kažkaip jie turbūt labiau nei belenkokios kitos pupelės patinka. na dar skaldytas mung dal, bet jo tik vienokį panaudojimą težinau, tad avinžirniai top of the list.
likau apstulbinta. Na įrašas, ne išimtis, kaip visuomet – įkvepiantis, nuotaikingas,spalvos tapančios gerą nusiteikimą. :)
tačiau, tačiau, pirmieji sakiniai, tiksliau netgi visa pastraipa buvo tikslus mano dabartinės savijautos pavertimas kala. žodis į žodį.
atrodytų: lyg ir nėra akivaizdžių, ant nosies tupinčių problemų ar šiaip daug ‘brudo’, bet vistiek… veiksmas rutuliuojasi savaime, atrodo – gyveni įpročio vedamas.
nieko, pūstels kitas vėjas, ir kaip mat pasveiksim. :p
o aš tuo tarpu lekiu gamintis avižirnių sriubytė, gal ji sušildys ir pabudins iš to nelemto žiemos miego (:
Medėja, na va kaip šaunu, manau dar kažką gaminsiu su jais artimiausiu metu :)
Jul, :))) oho, na apie falafelius žinau, mano pažįstamos veganės irgi svaigo kažkada apie juos :) lęšių troškinys su anakardėm ir avinžirniais skamba puikiai ;o reikės gal rytojui užsimerkti :) man irgi iš ankštinių tik ajurvediniai mung dalas ir šiti atrodo patrauklūs, visi kiti šiuo metu not. ir dar apsistoju ties kuskusu ir ryžiais (mm), ir dar kinva :)
Lina, pasitaiko :) aš tai jau atradau kaip pažadinti džiaugsmą ir ramybę, stengiuosi eiti link to. sako, reikia labai labai gerai įsiklausyt į save :)
o aš kažin kodėl kuskuso nemėgau. ryžių irgi ne. išvis buvau tooooOOOkia anti-kruopinė (ir šiaip išranki maistui).. bet po truputį, po žingsnelį Atrandu. pirmiausia kynvą (prieš trejetą metų!), tada po truputį ryžius (fantastiškas receptas). o vasarą pamėgau ir kuskuso salotas à la tabouleh.
pupeles prisiruošti valgyti man buvo sunku. kažkaip atrodė prėskas, nesmagios struktūros maistas. bet kaip vegetarei – pri-va-lo-ma! tad tiesiog ėmiau jų berti į daržovių troškinius ar malti į kokletukus, na, kur mažiau jaučiasi ,)
didelių baltų vis dar nepripažįstu (per dideli miltingos masės ‘maišeliai’), bet raudonąsias džiaugsmingai sutinku.
aš irgi buvau labai išranki, bet ne tik pačiam maistui, o ir kaip jis pagamintas. bet negaliu patikėt, kad kuskuso nemėgsti, aš į mėnesį po kelias dėžutes perku turbūt, nes man jis number one kruopos. kažkada buvo grikiai, bet pabodo…
tą jogos mitybos ryžių receptą labai labai noriu išbandyti jau kuris laikas, bet vis neprisiruošiu šviežio kokoso nusipirkti :) ai, man tai tofu labai gerai, praktiškai veganiška vištiena :)) gaila nedažnai pirkti būna, pasirinkimas kuklus, bet įmanoma rasti. kaip tik žadėjau marinuoti, bet vis išperka tą tofu, kad jį kur…
pššššš, paslaptis – aš dariau su džiovintu kokosu, tik jį gerai apkepinau, kad gardžiau kvepėtų.
iš kur gavai tokio? ;o matyt pas mus nėra… ar pati džiovinai? :))
ką tik suvalgiau indelį šios sriubos – prisipažinsiu, nesitikėjau tokio skanumo :) tokie paprasti produktai, o skonis toks.
Katik pasigaminau sitos sriubytes. Receptas nuostabus! KO gero, skaniausia mano gaminta sriuba ever.