Kreminė morkų ir salierų sriuba
Ant stalo guli pakuotė paracetamolio. Kalendorius, kabantis ant sienos, įkyriai kas 10 sekundžių primena apie nesustojantį metų ciklą. Žiemą keičia pavasaris, pavasarį keičia vasara… Jei būčiau lietus, lyčiau tiesiai į vandenyną, nes norėčiau mirti neaprėpiamo vandens didybėje. Vis geriau nei atsitrenkt į pilką asfaltą.
Mano kelionė prasidėjo maždaug prieš mėnesį. Kai vieną rytą, po bemiegės nakties, sėdėdama auditorijoje, netikėtai supratau, jog esu ne ten kur turėčiau būti. Šis jausmas mane smaugė visur: vonioje, kai įsisupusi į rankšluostį valiau aprasojusį veidrodį, virtuvėje, kai akys aptemdavo nuo karšto vandens garų, kai prieš miegą išgerdavau puodelį žalios arbatos su jazminais, kai laiptinėje, man rakinant duris, pro šalį praskriedavo blyškus ateities atspindys.
Ateitis kvepėjo indiškais smilkalais, kurie visus metus pragulėjo trečiame stalčiuje nuo viršaus. Ateitis kvepėjo levandomis. Ateitis kvepėjo slyvų pyragu su cinamonu. Bet išlaikydavau ją rankose vos 1/2 sekundės, ne mažiau. O tądien, tądien viskas buvo kitaip. Ateitis atsistojo prieš mane, prieš langą, kuriame nykiai snigo ant statybų aikštelės, prieš kėdes, stalus, prieš sienas. Ji stovėjo ir žiūrėjo man į akis. Tada man pasidarė baisiai liūdna. Todėl, užsimetusi ryžto ir įkvėpimo kuprinę, pradėjau savo kelionę. Paskui pašaukimą.
<…>
Na, o dabar grįžtame į Žemę. Be karšto puodelio žalios arbatos su jazminais, jaukiai rusenančios židinio ar žvakės liepsnos, kvapniai po kambarį šokančio smilkalų kvapo, žiemą yra nepaprastai gera apsikabinti puodelį šiltos, kreminės, trintos daržovių sriubos. Šį ritualą mes stengsimės praktikuoti iki pavasario. Tada, kai ištirps tvenkinių ledai, nuogos medžių šakos pasipuoš pūkuotais kačiukais, o iš po žiemų šalnų pradės lįsti pirmosios snieguolės, kepsime minkštus blynus ir vaflius saulėtiems pusryčiams. O ankstyvais vakarais, kai dienos ilgės ir ilgės, mėgausimės šiltomis salotomis, pikantiškais naminiais makaronais ir tyliai lauksime braškių sezono pradžios…
Trukmė: 30 min.
Porcijos: 4
Energetinė vertė: 184 kcal/porcijaReikia:
• 4 salierų stiebų (apie 350-400 g)
• 3 vid. morkų (apie 250 g)
• 1 vid. baltojo svogūno
• 2 česnako skiltelių
• 1 v.š. itališkų daržovių prieskonių*
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• žiupsnio kumino
• 1 l vištienos ar daržovių sultinio**
• 1 a.š. tyro alyvų aliejaus
• 50 ml riebios grietinėlės
• migdolų drožlių (patiekti)1. Tuo tarpu susmulkinkite nuluptą svogūną ir nuluptas česnako skilteles. Apkepinkite šaukšte įkaitinto aliejaus su kuminu ir itališkais daržovių prieskoniais. Kepinkite kokias 3-5 minutes. Nuimkite nuo ugnies.
2. Užvirinkite sultinį. Nuplaukite morkas ir salierus. Morkas švariai nuskuskite. Supjaustykite daržoves kubeliais, sumeskite į verdantį vandenį. Virkite ant vidutinės ugnies 10 min. Tada sudėkite keptuvės turinį. Virkite dar apie 10-15 min. ant mažesnės nei vid. ugnis.
3. Įpilkite grietinėlės, dar pavirkite 1-2 minutes. Viską kaipmat supilkite į elektrinį plakiklį ir sutrinkite iki vientisos masės. Grąžinkite sriubą į puodą. Išpilstykite į lėkštes, papuoškite migdolų drožlėmis arba petražolėmis, grietine. Skanaus!
Pastabos:
*Naudoju šį mišinuką, kuriame yra daug gardžių kvapiųjų prieskonių: kvapnūs raudonėliai, mairūnai, petražolės, bazilikai, čiobreliai. Jeigu neturite, galite pasigaminti patys, sumaišydami įv. itališkus žolelių prieskonius.
** Jei gaminsite su sausais kubeliais, prireiks dviejų sultinio kubelių.
o mane supratimas, kad kažkas ne taip smaugė daugiau nei pusę metų, kol pagaliau supratau, kad jei nepasiryšiu BENT KAŽKO keist, tai niekas ir nepasikeis. Todėl vieną rytą aš nusprendžiau vėl pradėti gyventi.
salierų skonis labai intensyvus čia?
būtent, – dalykai nekrinta iš dangaus, jei netimptelime už virvelės, prie kurios jie yra pritvirtinti :) o salierų skonis šioje sriuboje tikrai ne intensyvus, iš pradžių galvojau, kad jei bus labai intensyvus – bus ne kažką, bet gavosi tiesiog skanu. svogūnas ir grietinė sudarė duetą, kuris priminė truputį bulvių traškučių skonį, nors pačių bulvių čia ir nedėjau :)
Bri, tai kuris gi pagaliau yra tavo pašaukimas? Kuris, nu pasakyk prašau :)
:))) tęsinys kitame recepte ;)
ak ak, o kaip aš laukiu, kol man prieš akis nusišvies Ateitis ir bent koks Naujas Jausmas širdelę užpildys. naivuolė naivuolė? tinginėėėė .)
laukiu kito įrašo. su platesniais paaiškinimais ,))
žinai, tas ateities nušvietimas tik iš dalies metaforiškas. mane labai dažnai apima jausmas, kad “aš žinojau, kad taip įvyks”, bet suvoki, kaip paradoksalu, tai tik tuomet kai tai jau įvyksta. kažkokia nedarna tarp paralelinių laiko pasaulių. tačiau kartais tą nušvietimą pagauni ir prieš, gerokai prieš. net jei ir plačiau paaiškini, tai vis tiek atrodo mažiau suprantama, o kuo labiau nori įsigilinti, tuo labiau, rodos, tolsti nuo tos tiesos, spooky. o naujų jausmų galima eiti ir… ieškoti. paklausk savęs, kažkur deep deep inside tu žinai kur ir kada reikia eiti, jog atrastum kažką naujo. kas nebūtinai pakeis iš esmės gyvenimą, bet bent jau suteiks neįtikėtinų akimirkų džiaugsmo :)
Tikrai jau gražiai ir skaniai glamonėjanti sriubytė! ;)
ak ak, bri, kaip norisi tavim tikėti. tik pastaruoju metu mane apėmęs toks Nieko Nežinojimas ir Nejautimas, kad net jei savo plaučių inkstų skrandžio galvos širdies rankų klausiu, ‘ko tu nori?’, tik sumurma – ‘nežinau..’
Tik kartais taip baisu užklausti savęs TŲ klausimų. Ir dar baisiau išdrįsti atsakyti į juos SAU. Nuoširdžiai, atvirai. Nes suvoki, kaip tai supurtys visa, kuo kaip kodėl gyveni. Ir iškils dar milijonų milijardai naujų klausimų, į kuriuos atsakymų (dar) nė nenutuoki. Bet verta. Ypač, kai po to atsisukęs atgal supranti, kad laiku įsispyrei sau į užpakalį, kad pakiltum nuo žemės ir skristum :D Ir tas vidinis ramumo jausmas, kad teisingai padarei.
Ir vis vien, kad ir žinai, kad krypties keitimas reikalingas ir teisingas, kiekvieną kartą bijai. To paties. Hrrrr.
Jul, tai ieškok, gal rasi ko tu nori. aš kai nežinau ko noriu, pavyzdžiui pyrago ar troškinio, atsiverčiu kokį tastespottingą ir surandu ko noriu. arba jei nežinau ko noriu iš gyvenimo, išeinu į miestą ieškoti nuotykių. kartais randu, kartais taip nusivarau nuo kojų, kad net jėgų nėra klausti ko aš noriu, nes tada būna aišku – tik miego :)
Asta, baisu, žinoma, tam reikia drąsos ir ryžto. O iš tiesų ne visada žinai, ar teisingai pasirinkai. Tačiau kaip aš sakau: geriau nueiti, pamatyti, patirti ir suprasti, kad nevertėjo, negu išvis nenueiti ir svarstyti, o kas būtų buvę jei…
Visiškai pritariu Bri. Ypač dėl paskutinio sakinio —> Tačiau kaip aš sakau: geriau nueiti, pamatyti, patirti ir suprasti, kad nevertėjo, negu išvis nenueiti ir svarstyti, o kas būtų buvę jei…
Kad dabar man kas tokios išvirtų… Ech, kada gi bus knyga m? Būtų daug mieliau, nei tiesiog ekrane… Kaip įsivaizduoju tokią melsvu slidžiu viršeliu su paauksinimais, o viduj popieriumi skirtu kaip piešimui, šiurkštoku, ant kurio pieštuku galima žymėtis pastabas, o vėliau gražiai jas ištrinti…
Na, T.A. planuose knyga dabar tikrai nesišviečia :) kadaise buvo tokių svajonių, bet dabar šitas reikalas gan supopsėjo, jau norisi kažko naujo ir nematyto, – man nepatinka elgtis nuspėjamai ;)
skanulė sriuba :) ačiū.