Tailandietiška kokosinė vištiena su ryžiais (aštru)
Viskas buvo kitaip. Menu tą vakarą, kai po vieno labai svarbaus pasirinkimo gyvenime, gulėjau, žiūrėdama į lubas. Pragulėjau mažiausiai 3 valandas. O miegas niekaip nekvietė manęs atitrūkti nuo savo vieno smegenų pusrutulio link kito. Arba dar toliau. Buvau įkvėpta, laiminga, tačiau nerami. Galvojau, kad tokį mano pasirinkimą lėmė širdies balsas, bet tuo abejojau. Ir iš tiesų, paklausiau savęs, kaip gali žinoti, kur širdies balsas, o kur tik balsas, apsimetantis širdies balsu. Mumyse juk gyvena daug veidmainių. Tą vakarą, vėliau, aš užmigau. Tačiau ir prabudau su kirbančiu nerimo klaustuku. Praėjo mėnesis.
Aš buvau iš tų, kurie galėjo viską mesti ir pabėgti į pasaulį laimės ieškoti. Negaliu racionaliai paaiškinti tokios savo poelgių filosofijos, bet man atrodo, kad bėgau ne norėdama pabėgti nuo kažko, o norėdama atrasti kažką, nuo ko nereikėtų bėgti. Aš buvau bėgikė. Ir kaskart bėgant mane už kasų traukė nerimas, – kas, jei reikėjo likti vietoje? Ir vėl gi. Šįkart viskas buvo kitaip – kartais nereikia bijoti gyvenime keisti kažką, jei dabartinė situacija neleidžia nusiraminti. Priėmus sprendimą, kurį įtakojo širdies balsas, viskas būną kitaip. Nelieka jokio nerimo, jokios abejonės, kad pasielgei teisingai. Visame kūne įsivyrauja ramybė. Štai, kaip paprasta viską atskirti.

Mano pašaukimas buvo stebėti pasaulį ir įsiklausyti į jį. Erdvės, kuriose mums lemta atsidurti, plūduriuoja lyg niekur nieko ir laukia, kol tu pradėsi žiūrėti į jas. Jos visada žiūri į mus, tik mes kažkodėl nusisukame. Pašaukimas yra tai, kai tu darai, kažką, dėl ko neabejoji. Aš vis dar ieškau, nes tikiu, kad verta. Čia kaip sekti paskui pienės pūką – jų milijonai rugpjūčio danguje sukasi, bet išsirenki vieną ir seki paskui. Nes tiki, kad jis kažkur nuves. Ir kas žino, gal tikrai nuves. Aš turiu 6 mėnesius.
<…>
Grįžtame į Žemę Vol. 2. Kai nusibosta visi tradiciniai viščiukų sparneliai, keptos filė gabaliukai su pirktiniu padažu ir ta pati skonių jūra, metas ieškoti kažko naujo. Nebūtina peršokti ant ančių kepenėlių pašteto ir serbentų putėsių, kartais užtenka pasidomėti kitų šalių kultūra, jų virtuvėmis ir pabandyti pasigaminti kažką, mums lietuviams, egzotiško. Jeigu dar nesate ragavę paukštienos kokosiniame padaže, išbandykite, galbūt atrasite kažką naujo ir beprotiškai gardaus. Tiesa, šis troškinys aštrus, aštrumą įtakoja džiovinta aitrioji paprika, kurią vėliau išimame ir kajano pipiro milteliai. Jei bijote aštrumo, atkreipkite dėmesį į šiuos prieskonius ir susireguliuokite pagal save.
Tailando virtuvėje kokoso pienas yra gausiai naudojamas, taip pat tokie prieskoniai kaip aitrioji paprika, ciberžolė, kalendra ir kiek egzotiškesni prieskoniai, kurių galbūt mėgėjas virtuvėje ir neatras. Tačiau tokią kokosinę vištieną pagaminti yra tikrai nesunku, receptas paprastas, nesudėtingas, o svarbiausia – gamindami nesugaišite daug laiko. Puikus greitas būdas pasigaminti kažką netradiciško.

Trukmė: apie 30 min.
Porcijos: 2Reikia:
• 300 g vištienos filė be odelių
• 250 ml kokosų pieno*
• 2 v.š. kokoso miltų arba malto kokoso*
• 4-5 v.š. aliejaus (kepimui)
• vieno nedidelio svogūno
• 100 g ilgagrūdžių ryžiųPrieskonių:
• 1 cinamono lazdelės
• 1 džiovintos aitriosios raud. paprikos
• kelių gabalėlių citrinžolės**
• gabalėlio galangalo šaknies**
• kajano pipiro miltelių žiupsnio
• žiupsnelio kalendros
• žiupsnelio ciberžolės
• žiupsnelio druskos (pagal skonį)1. Įkaitinkite troškintuvėje aliejų, į kurį įmeskite cinamono lazdelę. pakaitinkite ją 1-2 minutes, tada suberkite į troškintuvą nuplautą, nuluptą ir susmulkintą svogūną. Apkepinkite 3 minutes. Išimkite cinamono lazdelę. Užuodžiat koks nepaprastai malonus aromatas? Įmeskite aitriąją papriką ir kubeliais supjaustytą vištieną. Kepkite vištieną apie 7-8 minutes, kol gabaliukai dailiai apkeps iš visų pusių. Sumažinkite ugnį.
2. Užvirinkite vandenį ryžiams. Supilkite į troškintuvą kokosų pieną, išmaišykite. Kad padažas sutirštėtų, įpilkite kokoso miltų, gerai išmaišykite. Tada suberkite ciberžolės, druskos, kalendros, pipirų, įmeskite citrinžolės, galangalo. Kai ryžiai išvirs (maniškiai virė 10-12 min.), sudėkite į troškintuvą, išmaišykite su vištiena. Išimkite aitriąją papriką, galangalą ir citrinžolę. Patiekite. Aš papuošiau aitriąją paprika ir cinamono lazdele, bet jums to daryti nereikia, a tai dar paskui kas nors pabandys jas suvalgyti :) Skanaus!
•••
*Kokosų pieno rasite daugumoje prekybos centrų. Jis gali būti egzotiškuose skyriuose arba konservų lentynose. Kokoso miltų galima nusipirkti „Sveikuose produktuose“, bet vienam kartui neapsimoka, todėl pabandykite sutirštinti padažą keliais šaukštais paprastų, kvietinių miltų. Arba išvis netirštinkite nieko, nes skystis įsigers į ryžius.
**Galangalo ir citrinžolės galima gauti „Skonio studijoje“ ir… Tailande. Man pasisekė – draugo teta parvežė lauktuvių visą rinkinį (mm). Jei neturite ir nenorite pirkti, galite apsieiti ir be šių prieskonių, tačiau jei domitės Tailando virtuve ir žadate gaminti daugiau tailandietiškų patiekalų, atkreipkite dėmesį į tai, kad tokie prieskoniai yra gausiai naudojami jų virtuvėje.



Žinai, mane irgi dažnai kankina nerimas, ar priimu teisingus sprendimus, ar ein teisingu keliu, ar, galų galų, tai turi prasmę. Manau, kad tokie klausimai be galo svarbūs, nes verčia pasitempti, svarstyti ir nenumoti ranka į savo gyvenimą. Tuomet ieškai kokybės, išliekamosios vertės, o tai juk vis dėlto svarbu… Jau geriau blaškytis, abejoti, nerimauti, panikuoti :) negu tik plaukti pasroviui ir leisti kitiems nustatyti SAVO GYVENIMO kryptį!!! :)
Beje, vištiena labai gardžiai atrodo. Kaip norėčiau, kad man kas nors ją dabar, pačame sesijos įkarštyje (!) pagamintų…. :)
Labai keistas receptas.. Iš kur jis?
Tailandietišką virtuvę labai mėgstu ir dažnai gaminu, be to neretai lankausi thai restoranėliuose, kurių čia aplink labai daug, bet neteko niekur matyt tokio sutirštinto varianto.. na nenorint skysto padažo galima įmesti noodlių, kurie viską į save sutraukia, bet kad miltų dėt.. ne, tokio nemačiau tikrai ir nelabai matau prasmės..
Mademoiselle, tiesa, ir aš manau, kad nerimas yra savotiškas signalas, jog kažkurioje vietoje reikia truputį pagerinti gyvenimo kokybę. Sesija dabar? O man dar prieš šventes buvo :) Sėkmės, gerai išlaikyt :)
ŽD, iš galvos ;)) taip taip, žinau dėl tų miltų, bet pradžioje padažas atrodė pernelyg skystas, o kaip tik atsiminiau, kad turiu kokoso miltų, na ir turiu pasakyti jie šioje vietoje tikrai tiko :) kita vertus, jų nebūtina, nes ir ryžiai daug skysčio sugeria ;) antrą kartą gal ir nebedėčiau. O noodlai namie jau buvo pasibaigę.
Taip taip…sesija…stengiuosi nesiskųst ir didvyriškai ją atlaikyti :)
Kartais galima pasiskųst :) Manęs irgi greit lauks antra, mat paskutiniai metai, tai viskas “suspausta”.
Paskutiniai metai…pavydžiu :) nors šiaip aš nejaučiu didžiulės apatijos ir priešiškumo mokslam, niekada nejaučiau, tačiau sesija išmuša iš vėžių, jautiesi kaip su plyta per galvą gavęs ir pradedi vis klausinėti “kam man viso to reik?”… tačiau galiausiai viskas praeina ir vėl grįžta gyvenimo džiaugsmas…taip ir gyvenu tokiuose vadinamuosiuose “amerikietiškuose kalneliuose” :)
taigi, bet vistiek pavydžiu dėl paskutiniųjų tavo metų…;)
trumpai tariant – labai suprantu ta jausma ir is solidarumo einu gaminti tailandietiskos vistienos.
Na šian buvau vilniuje minsko iki, ir neradau kokosų pieno :( , o iš ties norėjau pameginti pasigaminti.