Varškės žagarėliai
What a strange world. Mano kompiuterinis termometras, rodo, kad Vilniuje dabar 14 laipsnių šalčio, bet man atrodė, galiu prisiekti, kokie minus trisdešimt. Skubėjau namo, kad nufotografuočiau jums žagarėlius, kol saulė nenusileido. Kaip žadėjau, taip ir padariau. Tiesa, šie žagarėliai vizualiai panašūs į spurgas, tačiau iš tiesų yra traškūs, todėl jei norite minkštų, a la spurginių žagarėlių, įsidėmėkite, kad pagal šį receptą jie tokie nebus. Šitie gali truputėlį priminti senoviškas, kupinas nostalgijos voverūškas, pamenat?
What a strange world. Šiandien nuo pat ryto skendau džiaugsme, kad gyvenimas tęsiasi, tačiau vėl įkritau į materialųjį liūną. Tuoj eisiu ieškot nusiraminimo. O jis visai čia pat, ant gretimos spintelės.
What a strange world. Žinote, kas yra beprotiškai nuostabu? Viduje visą gyvenimą miegojusį žinojimą pagaliau išvysti dienos šviesoje ir suprasti kad viskas yra ne be reikalo. Anksčiau ar vėliau. Seniau klausdavau savęs kodėl iki tikslo, link kurio veda širdis, aš pasirinkdavau aplinkelius. Kodėl slopinau jausmą sekti tuo kas tikra po mechanišku gyvenimo būdu ir kaip galėjau nesuprasti kas yra tikra, o kas tik priklijuotos proto prielaidos. Tačiau, galbūt tie aplinkeliai tik sustiprina atradimo džiaugsmą. Gyvenime, tarp įvykių, tikrai yra kažkoks magiškas ryšis. Ir nereikia stengtis jo suprasti, apie jį galvoti. Matyt tereikia atsiduoti troškimui eiti pirmyn.
Trukmė: apie 2-3 val.
Porcijos: apie apie 50-60 žagarėliųReikia:
• 180 g riebios varškės
• 3/4 puodelio (170 g) cukraus
• 4 nemažų kiaušinių
• 200 g liesesnės grietinės
• a.š. vanilinio cukraus
• žiupsnio cinamono
• romo esencijos šlakelio
• maždaug 4 puodelių miltų (kol tešla nelips prie rankų)
• 700-800 ml aliejaus (kepimui)
• miltų (kočiojimui)1. Varškę ištrinkite su cukrumi, įmuškite kiaušinius ir išmaišykite su grietine. Įmaišykite vanilinio cukraus, cinamono, romo esencijos. Jeigu norite, į tešlą galite įpilti šaukštą degtinės, romo ar kito stipraus alkoholio (sakoma tada žagarėliai būna traškesni ir ne taip riebalus sugeria). Po truputį dėkite miltus ir šakute ar šaukštu sukite tešlą, kai tešla nebelips prie rankų, išminkykite ir padėkite 15-20 min. į šaldytuvą.
2. Puode įkaitinkite aliejų (pasižiūrėti ar aliejus įkaito, galite įmesdami gabalėlį tešlos, jei šis spirgėdamas iššoka į viršų, vadinasi aliejus pakankamai karštas). Pabarstykite miltais paviršių ir kočiokite vid. storumo lakštą, padalinkite jį į juosteles. Juostelių viduryje padarykite nedidelį įpjovimą, pro kurį prakiškite vieną galą žagarėlio (taip gausis bandelės, žr. foto). žagarėlius kepkite įkaitusiame aliejuje, kol šie taps aukso spalvos. Padėkite ant virtuvinio (popierinio) rankšluosčio, kad susigertų riebalai. tada sudėkite į indą ir apibarstykite cukraus pudra.
Oj kokie artimi mano mamytės kepamiems…tik pagal receptą matau, kad taviškiai pagerinti ;) mama berods grietinės nededa..
Nuotraukos labai labai gražios. Fotografuoji nuo štatyvo?
“… ir suprasti kad viskas yra ne be reikalo.” Visiška grynų gryniausia tiesa, vienintelė tiesa, kuria aš tikiu labiausiai.
Aš tai šiuos gaminau visai “iš kosmoso”, dėjau tai, kas buvo šaldytuve. Truputį bijojau, kad nepavyks, bet pavyko :) Man tai mama nekėpė žagarėlių, bet kaimynės močiutė kepdavo :)) Gražios, rimtai? Ačiū, man tai šitos tokios paprastos, na spragt fotiku ir viskas. Ne ne, be štatyvo, štatyvą traukiu labai retais atvejais :) kai saulė švieč, nereikia štatyvo :)
mano tiesos, jog “viskas ne be reikalo” ir “kad yra šis bei tas daugiau”, ir veda pirmyn su šypsena :)
nuostabūs!!!!! :)))))) labiausiai Brigitos receptuose patinka, kad ji nepamiršta svarbiausio ingridiento – meiles tam, ką daro :)
P.S. ta rožytė tai čia tobulai :))
tai ta rožytė buvo the special one (ten skaniausius įdėjau) ir galvoju, na va, kas ištrauks to ir bus… bet taip niekas ir neištraukė :))
Prisimenu “voverūškas” … oho tokios traškios būdavo, net tą daiktą joms kepti turiu virtuvės stalčiuje, bet kaip jas kepti jau nieks nebežino :(.
Dėkui už pažadintus prisiminimus :). Už jūsų meilę tiems mažmožėliams, kurie taip praskaidrina ir be to skaidrią žiemos dieną.
Oho, o mes jau nebeturime tos keptuvės, bet įsitikinau, kad ir be jos panašiai išeina :) Ak, voverūškos… Įdomu, ką mūsų vaikai sakys: “Ak, amerikietiškas sūrio pyragas” arba “Ak tiramisu…”
Meilė neturi prasmės, jei ja nesidalini su kitais. Tiesą pasakius, man atrodo, kad meilė auga, kai ja daliniesi :)
Brigita yra miela mergina :) viskam kuo imasi skiria daug demesio.
GQZ, tik ne indų plovimui! nors kadaise ir jam daug dėmesio skyriau :)) ačiū, Giedriau, tavo porcijos dar niekas nesuvalgė, nors buvo pagundų. kol bus švieži, tol saugosiu :)
Nuostabūs žagarėliai…
Žiūrėdama šias nuotraukas prisiminiau Velykas kaime, kai močiutė kepdavo žagarėlius, barstydavo cukraus pudra ir maudavo juos ant tokio strypo. Tai būdavo stalo puošmena…
Ačiū :) Pas mane nors ir niekas namie nekepė, vis tiek nostalgija išlikusi :)
manau,kd zagareliai bus skanus,mano mama kepe visada su varske,tik be alkocholio,ir grietines dedavo arba kefyro,.as kepu be grietines ir be alkocholio,bet iseina traskus ir sunus juos megsta labai,aciu uz grazias nuotraukas ir recepta:)
labai skanus,situos ir tekepu ir kitiems rekomenduoju,patiko ir seimai ir sveciams