4 rūšių pomidorų salotos su alyvuogėmis ir ožkos sūriu
Ten, kur aukštus krantus skalauja sodriai melsvas, saulėje raibuliuojantis Viduržemio jūros vanduo, o akmenimis grįstus takus puošia apelsinmedžių kvapas. Arba ten, kur vėjas ankstyvais rytais nešioja smėlį po tyrą ir tylią pakrantę, užkabindamas per naktį į krantą išmestus akmenėlius ir kriaukles. Ten, kur oras kvepia rodos amžinai žydinčiomis gėlėmis, ilgus tolius nusidriekiančiais vynuogynais, prinokusiais rausvais persikais ir gaivia rytmečio rasa paglostyta šalikelių žaluma. Ten žmonės neskuba, o sėdi po citrinmedžiais ir lukštena šviežią granatą, kurį pardavė vietinis turgavietės senelis. Ten žmonės šypsosi, kai šakute graibo spalvotus pomidorus giliose lėkštėse arba devintą valandą ryto išeina į provansiškomis grotelėmis puoštą balkoną pakabinti skalbinių, ir palaistyti naminio baziliko. Ten kažkur yra jūra, gėlėmis ir šviežiais vaisiais kvepiantis pasaulis, kažkur po kelių mėnesių atgims iš naujo, kaip kasmet. Ir kvies mane, viską metus, pabėgti į pasaulį, kaip sakoma, laimės ieškoti.
Jei kartais pabosta rytais klampoti po milžiniškas sniego pusnis, valyti apsnigtus mašinos langus, o pietums valgyti šaldytų daržovių sriubą, siūlau viską užmiršti vienai valandai. Įleisti į kambarį kuo daugiau šviesos, ant medinės lentos pasistatyti butelaitį šviežio alyvų aliejaus ir lėkštę salotų. Užsimerkti ir atsidurti ten, kur šiuo metu labiausiai trokšta būti širdis. Kur kvepia pavasariu. Kuris, beje, jau ne už kalnų. Juk laikas taip gretai bėga…
Trukmė: 10 min.
Porcijos: dviemReikia:
• saujelės maišytų salotų lapų (su gražgarstėmis)
• 5-6 raudonųjų pomidoriukų
• 3-4 tamsiųjų-margųjų pomidoriukų
• 3-4 mažųjų slyvinių oranžinių pomidorų
• 3-4 mažųjų geltonųjų pomidoriukų
• šiek tiek juodųjų alyvuogių be kauliukų
• 50 g ožkos sūrio (supjaustyt gabaliukais)
• druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
• džiovintų bazilikų ir raudonėlių
• tyro, šalto spaudimo alyvų aliejausPastaba: Sudėtinių dalių proporcijos nurodytos mėgstantiems tikslumą, tačiau gaminant salotas, nebūtina jų kruopščiai laikytis, pavyzdžiui, jei norite galite dėti daugiau sūrio, pilti truputį mažiau ar daugiau aliejaus ir pan.Jei norisi – galite pridėti dagiau žalumynų, ypač tiktų švieži tamsūs ar šviesūs baziliko lapeliai.
Pomidorus nuplaukite ir supjaustykite kaip jums patinka: galite ketvirčiais, galite ir mažomis riekėmis. Sumaišykite su salotų lapeliais. Užmeskite ant viršaus alyvuogių, ožkos sūrio. pabarstykite druska ir pipirais. Maždaug 4 šaukštus alyvų aliejaus sumaišykite su žiupsniu raudonėlių ir bazilikų ir apliekite salotas.
OoO taip…taip norėtųsi ten pabėgti..nuo sniego, nuo drėgmės..ir lėta tėkme pasitikti dieną..
nuotraukos laaaaaaaaaaabai gražios, Brigita. Iškart nuotaiką pakėlė.
like like like like like
Ačiū! Šiandien pas mane salotų diena, – artimiausiu metu laukite dar vieno nesveikai skanių salotų recepto (kuriuo dabar tyliai didžiuojuosi sau) :))
*bėk*.
o tuo tarpu siunčiu tau glėbį mūsų pavasario. šaltoka dar, vakar ir kruša buvo, ir liūtis, ir ko tik nebuvo, ir saulė, ir viskas. bet per langą atrodo — pavasaris.
Jul, priimu glėbį tavo pavasario :) et, baltai pavydu. pas mus graži žiema, saulės trūksta, bet sniegas šviečia. tačiau kaip ir kasmet, kažkur vasariui įpusėjus pradedi nejučia laukti kaip snieguolės savo žiedais tingiai išners iš žemės…
ne nu, kai aš TAIP gyvenau, tai kažkodėl nevertinau to, ką tenturėjau. Noriu atgaaaaal. kur šviežias sūris ir tūkstantis pomidorų rūšių. Tobula, Brie ;)
dažnai įvertiname kai jau nebeturime ar apskritai prarandame, aš noriu pabėgti ir įvertinti (kaži įmanoma?) bet svajoti gera. vis tiek :)
Jau buvau pasiilgusi jūsų fotokoliažų.
Labai miela. Ypač tos vienu raišteliu surištos šakutės.
Paprasta. Bet tai, kad paprasta, yra geriausia! ;) be to, nuostabios foto :)
Stela, ačiū, turėsiu omeny, gal reikės dažniau “pafotokoležuoti” :)
Gabija, dėkoju, ir aš manau, kad kuo paprasčiau, tuo geriau :)
:) Atrodo skaniai. Tik aš ožkos sūrio nėmėgstu.. Bet reikės saviškį palepinti :))
Ne problema – galima drąsiai keisti fetos sūriu :)
Jau kokius dvejus metus (berods) skaitinėju tavo blog’ą. Tie saulėti rytai terasoje prie pusryčių stalo, šviežių daržovių salotos,vandenyno kvapas..taip artimas širdžiai :] Tikiuosi kadanors jie išsipildys,o aš savųjų laukiu po metų,kai bus didysis kraustymasis į vakarus.
Oho, baltai pavydžiu :) aš irgi svajoju svajoju, bet kol kas nedrįstu, dar kaupiuosi, bet tikrai tikiu, kad someday… :) ten kur daug daug saulės :)