Keptas kiaušinis su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
Kada nors aš sukalsiu didelį medinį stalą. Šviesų, iš natūralių medžio lentų. Galbūt nudažysiu jį baltai, o gal paliksiu natūralios medžio spalvos. Per vidurį pastatysiu dailią provansišką vazelę, kurią nusipirksiu Londono sendaikčių turguje už kelis svarus. Joje visuomet pamerksiu puokštę gėlių: narcizų, pakalnučių, ramunių, rugiagėlių ar alyvų. Tuomet kelsiuosi ankstyvais saulėtais savaitgalio rytais ir užsikaisiu puodelį kavos. Kai visas miestas miegos pavargęs ir sapnuos aveles, aš tyliai trauksiu iš spintelės baltas linines servetėles, neriniuotais kraštais, mažus šviesius dubenėlius ir dailias lėkštes. Tada čirškinsiu keptą kiaušinį su daržovėmis, o iš šaldytuvo ištrauksiu didelį asotį su apelsinų sultimis ir prancūzišką pieno butelį. O kai dėliosiu jogurto indelius ant stalo, išgirsiu kaip sucypia orkaitė ir skubėsiu traukti iš jos šviežius kruasanus, kurių tešlą jau būsiu paruošusi iš vakar. Tada tyliai stebėsiu kaip saulė ridenasi gaiva kvepiančiais gėlių vazonais balkone, ir lauksiu kol naminių pusryčių kvapų aromato viliojama, nubus šeima. O tada pūkuotomis šlepetėmis atšliauš iki šviesios virtuvės ir taip prasidės dar vienas gražus rytas. Kada nors.
Trukmė: 10-15 min.
Porcijos: dviemReikia:
• 2 didelių kiaušinių
• 250 g šparaginių pupelių
• 150 g slyvinių pomidoriukų
• 1 didelio svogūno
• 2 česnako skiltelių
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• žiupsnelio druskos
• prieskoninių žolelių (pvz. petražolių)
• alyvų aliejaus (kepimui)1. Įkaitinkite aliejų ir jame apkepinkite susmulkintą svogūną ir susmulkintą česnaką. Sudėkite šparagines pupeles (jei šios labai ilgos, prieš tai supjaustykite, maždaug į tris-keturias dalis) ir pusiau perpjautus pomidoriukus. Pabarstykite druska ir pipirais, pamaišykite.
2. Kiaušinius su lukštu pakiškite po bėgančiu vandeniu, nušluostykite rankšluosčiu, tada atsargiai įmuškite į keptuvę (galite į kitą, arba į tos pačios, kurioje yra daržovės kampelį). Kepkite ant silpnos ugnies, kol kiaušinio apačia taps traški. Tuomet į lėkštę pirmiausia sudėkite daržoves, atsargiai mentele užmeskite keptą kiaušinį ir pabarstykite prieskoninėmis žolelėmis.
Turėjom panašų stalą senuosiuose namuose. Gera būdavo iš vieno stalo galo, kur žaisdavom stalo žaidimus su draugais nejučiomis persikraustyti į kitą gerti arbatos iš gėlėtų puodukų, lyg kokie Skrybėlius ir kiškis Kvanka beprotiškoje L.Kerolio “Alisos” arbatėlėje :). Dabar tokių nebegamina, arba jie be proto brangūs arba netelpa niekur.
Aš tai nesvajoju apie tokį labai labai didžiulį, tačiau 2 metrai ilgio būtų idealu (jei gerai įsivaizduoju) :) Aš irgi pastebėjau, kad tokio natūralaus, paprasto medžio stalai labai brangūs… Todėl ir nusprendžiau pati susikalti :)) Iš pavienių lentų. Žinoma, su kieno nors pagalba. Bet juk nothing is impossible.
Kokios artimos mintys…svaigstu. Kaip norėčiau tokių rytų. gal tikrai kada nors, a? ;)
tas kiaušinis kaip saulė :) tiesiog puikiai :)
Žinai, tokį stalą, tiesa, ne dviejų metrų, draugai pirko Jyske. Ten, kur, atrodo, tik fanierą teparduoda, aptiko Tikrų Lentų Ąžuolinį stalą. Puikus. Apie tokį ir aš svajoč’ :)
cha, mūsiškis medinukas irgi iš Jysko, tik metras ant metro. toks, kaip Bri svajoja, turbūt užimtų pusę mūsų virtuvės ir mes į ją nebetiltume :D planuojam kokį miniatiūrinį balkone patys susikalti . ot bus smagu vasarą prie jo kažką skanaus gurkšnoti į gulimąją kėdę įdribus ir kokį romaną skaitinėti ar saulę gaudyti
gražus kiaušinis, toks Pikasiškai kampuotas :)
Violeta, kada nors, kada nors :) manau, tai graži svajonė, o gražios svajonės juk pildosi :)
Jurgita ir egidija, oi, buvau sumąsčius ar tik nereikia į JYSK užsukti, ačiū labai, kad pasidalinote informacija, manau greitu metu tysiu namo stalą :)) neįsivaizduoju kur teks statyti, bet labai noriu stalo.
ai, o kiaušinio kampuotumas yra suklastotas :)) buvo per didelis, tai teko apkarpyti, kad dailiai lėkštėje atrodytų :)
Tau, Brie, valstybinį prizą pirmiausia ne už receptūras reikėtų duoti (kurios neabejotinai nuostabios) ir net ne už foto (kurios nenusileidžia receptūrom), bet už nuoširdumą, pozityvumą, nebijojimą svajoti ir už tų svajonių turinį ;)
Ačiū :)I’m not the only one, visi juk svajojame, tik kiti tyliai, o aš garsiai pasakoju svajones, nes turiu tatsyartą kur leidžiu sau jas sudėti į lentynelės ir spinteles, į dėžutes ir stiklainius. Ir tūno jos čia sau jau antri metai, vienos išskrenda išsipildžiusias, kitas ir vėl pagaunu. O aš manau, kaip K.Gibran pasakė: “Geriau jau būčiau svajotojas tarp kukliausiųjų, su vizijomis, kurias norėčiau įgyvendinti, nei karalius tarp tų, kurie be troškimų ir svajonių”.