French Vanilla Cupcakes

Traukinys pralekia pro tuščius laukus, kuriuose baltuoja vieniši, paskutiniai (greičiausiai) balto sniego lopinėliai. Ir aš kartais jaučiuosi tarsi keliaučiau laiku, iš šilto, žydinčiomis vyšiomis pasipuošusio pavasario staiga atsidūrusi apsiniaukusioje ledo karalystėje, kur žmonės vis dar slepia savo veidus po žieminiais šalikais. Staiga pradeda pliaupti lietus ir vakaras pasidaro nykiai tamsus. Iš kažkur mano ausyse suskamba daina, kurią matyt „pasigavau“ eidama pro kokią nors mažą kavinukę mieste. Šviesūs ir tyri prisiminimai praplaukia pro mano akis.

Ką tokio aš turėjau prieš 7 metus, kas viską keitė, viskam suteikė ryškumo. Ką tokio turėjau tada, kas leido jausti kur kas daugiau nei šiandien. Tuomet nebuvo Jimmy Choo batelių mano spintoje, nei YSL kvepalų buteliuko lentynoje, ar bilietų atostogoms pietuose, tačiau džiaugsmas veržėsi iš krūtinės. Su metais, kai mūsų poreikiai vis auga ir didėja, spindesys akyse mažėja, mes pamirštame kur slypi visa ko branduolys. Ar tada turėjom tiek rūpesčių? Prisimenu kartą vilkėjau tokią gelėtą suknelę, sėdėjau ant upės kranto, po žydinčiu medžiu, kai drungnas pavasario vėjas iš lėto šoko mano plaukuose, o bundanti gamta suteikė tiek taikos viduje.

Ir nepažįstamos dainos akordai smelgia taip giliai į širdį, kad visas nepaliaujamas galvojimas nurimsta ir jaučiu, kaip viduje norisi juoktis ir kartu atleisti visas savo paikybes. Ir net jei gatvės darosi vis pilkesnės ir pilkesnės, aš ir darkart suprantu, kad ir kas tai bebūtų, meilė viską nušviečia. Šaltą akmenį ar apleistą autobuso stotelę, meilė viskam suteikia gyvybės ir šviesos. Ir be tos meilės jokie tviskantys rūmai, nesvarbu kad ir kaip jie bežibėtų, tėra išdžiuvusi dykuma. Yra tam tikros tiesios, kurias, nėra abejonių, žinome visi, bet ir vėl pamirštame, prisimename, ir vėl pamirštame. Ir kuo toliau. tuo sunkiau tampa tai prisiminti. Ką ir besakyti. Tad tegul jūsų Velykos būna nušviestos. O jeigu dėl kažko liūdna – numokite į tai ranka ir nusijuokite. Visa kas mus liūdina vienaip ar kitaip nėra tikra. Tegul jūsų šypsenos, keksiukai ir pyragai, žodžiai ir namai būna nušviesti ♥

The train quickly passes empty fields covered with lonely patches of (probably) the last snow. And I sometimes feel like a time traveler from warm spring and blossoming cherries suddenly entering a kingdom of ice, lack of a sun, and people hiding underneath the warm winter scarfs. The rain starts to fall down and evening turns gloomy dark. Suddenly from nowhere a song starts to ring in my ears, which perhaps I caught before, while going by some small cafeteria. Flashbacks from some bright and pure memories run through my eyes.

And I start wondering what it was back then, 7 years ago that I had, that made everything so special. There were no Jimmy Choo in my wardrobe, nor YSL parfume in my cupboard, nor tickets to south beach for a holidays, yet there was this feeling of freedom, that faith in people, love. With years, when needs grow bigger and a sparkle in the eyes becomes smaller, we forget the essence. Did we have worries back then? I remember wearing a floral dress, sitting on a river bank, under the blossoming tree, when the lukewarm spring wind danced in my hair, and all the awakening nature surroundings gave complete peace.

And the song scores swoops so deeply into my heart that all the restless thinking smooths down, and all of a sudden I find myself in a laugh from my foolishness and slowly diving into the complete forgiveness. And even though the streets turns grayer and grayer, there is something I realize: whatever it is, love illuminates everything. A cold stone or some abandoned bus stop, it illuminates everything. And without love any sparkling palace, no matter how shiny it looks, is just a drained out dessert. There are some certain truths we all know, no doubt we do, but once again we forget and remember, we forget and remember. And with a time, alas, it gets harder and harder to remember the essence. What else to say. So may your Easter be illuminated. And if there is still something that makes you sad – let it go, and laugh. In any case, whatever makes us sad is not real. May your smiles, your cupcakes, your words and your homes be illuminated ♥

Prancūziški keksiukai su vaniliniu kremu

Trukmė: 45-50 min.
Porcijos: apie 15 keksiukų

Keksiukams reikia:
• 100 gr sviesto
• 4 kiaušinių, atskirtų
• 150 gr (2/3 puodelio) cukraus
• 3 šaukštų kokoso miltų*
• 250 ml pieno
• 200 gr (1 ½ puodelio) miltų
• 2 šaukštelių kepimo miltelių
• kelių lašų vanilės ekstrakto

Sviestiniam kremui:
• 220 gr sviesto
• 10-15 gr vanilinio cukraus
• 3-4 puodelių cukraus pudros (persijotos)
• 2 šaukštų pieno
• šiek tiek migdolų esencijos
• migdolų (papuošimui)

*Galite pakeisti kokoso drožlėmis (vietoje 3 šaukštų miltų naudokite 1/2 stiklinės kokoso drožlių)

1. Kambario temperatūros sviestą suplakite su cukrumi, o paskui viską drauge su kiaušinių tryniais. Miltus sumaišykite su kokoso miltais ir kepimo milteliais. Paeiliui pilkite pieną ir miltų mišinį į tešlą ir pastoviai maišykite. Atskirame inde suplakite kiaušinių baltymus iki putų. Atsargiai įmaišykite juos į tešlą drauge su vanilės ekstraktu. Tešlą supilkite į popierines keksiukų formeles. kepkite 180 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 30-35 minutes, kol galutinai iškeps.

2. Iškepusiems keksiukams leiskite atvėsti ir tuo tarpu paruoškite kremą. Minkštą sviestą (geriausia kad jis būtų krmeinių ledų konsistencijos) išsukite drauge su cukraus pudra, pienu, migdolų esencija ir vaniliniu cukrumi, kol masė taps vientisa ir kreme nesijaus cukrus. Tuomet supilkite kremą į konditerinį maišelį ir juo papuoškite keksiukus. Galiausiai įsmeikite po migdolą. O jau tuomet belieka ragauti, džiaugtis ir vaišinti kitus!

French cupcakes with vanilla butter cream frosting

Timing: 45-50 min.
Portions: about 15 cupcakes

Cupcakes:
• 100 gr butter
• 4 eggs, separated
• 150 gr (2/3 cup) of sugar
• 3 spoons of coconut flour
• 250 ml of milk
• 200 gr (1 ½ cup) of flour
• 2 teaspoons of baking powder
• few drops of vanilla extract

Buttercream frosting:
• 220 gr butter
• 10-15 gr of vanilla sugar
• 3-4 cups of sugar powder (sifted)
• 2 spoons of milk
• some almond extract
• full almonds

1. Whisk melted butter together with sugar and egg yolks in a main bowl. Combine flour with coconut flour and baking powder in a separate bowl and, step by step, add to a main bowl together with a milk. In a separate bowl finally whisk egg whites. Carefully mix in egg whites and vanilla extract. Pour dough into baking cups. Bake in 180 temperature for about 30-35 minutes.

2. When cupcakes are ready, cool them on a wire and prepare the butter-cream: whisk butter (it should be as soft as gelato) with sifted sugar powder, some milk, few drops of almond extract and vanilla sugar. When the cream is smooth, pour it into an icing bag. Use icing bag to decorate cupcakes with a cream and then stick in an almond. Enjoy!