Iš pradžių planavau kepti pyragą tačiau išėjo kažkas panašaus į apkepą, kurį geriausia valgyti dar šiltą su šaukšteliu uogienės ir grietinės. Kadangi vis dar negaliu atsidžiaugti tuo, jog namuose, kuriuose gyvenu yra puikiai veikianti orkaitė ir jaukiai nuteikianti virtuvė, Tasty Art’e vėl žibės nauji kepinių receptai.

Varškės apkepas su slyvomis

Trukmė: 15 min. ruošti, apie 60 min. kepti
Porcijos: 8-10

Reikia:
4-5 didelių melsvųjų slyvų
85 g naminio sviesto
170 g (3/4 puodelio) cukraus
žiupsnio vanilinio cukraus
4 dideli kiaušiniai
400 g kreminės varškės
apie 300 ml naminio kefyro (2.5 proc.)
2 puodeliai miltų
1.5 šaukštelio kepimo miltelių

1. Sviestą ištirpinkite prikaistuvyje ant silpnos ugnies. Supilkite į didesnį indą ir gerai išsukite su paprastu ir vaniliniu cukrumi.

2. Po vieną įmuškite ir įmaišykite kiaušinius. Varškę gerai ištrinkite ir įmaišykite į tešlą. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir pakaitomis pilkite drauge su kefyru, kad lengviau išsimaišytų viskas.

3. Slyvas švariai nuplaukite, išimkite kaulelius ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Kepimo indą (galite naudoti pailgą, apskritą, ar tradicinį kekso, nesvarbu) ištepkite truputėliu riebalų, jei šis ne silikoninis. Supilkite mažesnę dalį tešlos, ant jos užbarstykite supjaustytas slyvas. Ant viršaus užpilkite likusią tešlą.

4. Pyragą pašaukite į iki 180 laispnių temperatūros įkaitintą orkaitę ir kepkite apie valandą, kol įsmeigta šakutė išlenda neaplipusi tešla. Pyragą atvėsinkite ir tik tada iškrėskite iš kepimo indo. Taip reikia elgtis su keptais varškės pyragais ir apkepais, nes kol varškė karšta, ji būna minkšta, o pyragui kiek atvėsus sukietėja, todėl tada ir išimti ir pjaustyti būna kur kas lengviau :) Skanaus!

Aš jau turbūt geri mėnesiai kaip puodo ir keptuvės rankoje padoriai neturėjusi, visai pamiršau, ką reiškia maisto gaminimas. Juolabiau kai gyvenu, galima sakyti, be orkaitės, prasisukti sunkiau. Tačiau, labai tikiuosi atsigauti, prisipildyti įkvėpimo ir džiaugsmo sukiotis virtuvėje, atsiplėšti nuo visų kitų darbų ir pagaliau įdėti naujų receptų ir nuotraukų. O dabar jau skubėsiu į virtuvę padėt mamytei ir ta proga įmesiu jums mažą, kuklų violetinį sveikinimą. Tik šįkart ne skrandžiui.

Ką reikės padaryti? Nieko nereikės gaminti ir fotografuoti, o tiesiog atsakyti teisingai į 3 klausimus apie Tasty Art ir atsakymus nusiųsti el. paštu hello(eta)tastyart.lt. Pirmas mane pasiekęs laiškas su teisingais atsakymais gaus dovanėlę.

KONKURSAS BAIGĖSI

Nuoširdžiai sveikinu Ritą Jankūnienę laimėjus formeles!

Ačiū visiem dalyvavusiems ir kitiem, kurie ne tik atskaymus, bet dar ir gražius laiškelius siuntė :) Nespėju visiem atrašyti, bet labai šypsausi nuo jūsų laiškų.

Teisingi atsakymai buvo:

1. B – Oficialiai T.A. gimtadieniu laikomas 2008 vasaris (tai įrašyta Facebooke) Patys seniausi receptai ištrinti, todėl “Archyvo” skiltis galėjo suklaidinti.

2. A – Lietuviams labiausiai patinka tradiciniai receptai, todėl ieškant spurgų ir žagarėlių tokie postai tampa populiariausi (žinau, netikėta, kad ne meduoliai)

3. A- Nors Tasty Art yra kurtas šviesus savo koncepcija ir dabartiniu dizainu, pats pirmasis variantas buvo juodas. Tiesa jis buvo neilgai, vėliau pasidengė žalia tekstūra :)

Mažulytės taisyklės:

1. Dalyvauti gali visi gyvenantys Lietuvoje.
2. Dalyvauti negalite jei esate mano draugas, kaimynas, grupiokas ar dar bala iš kur mane pažįstate realybėje.
3. Bandyti teisingai atsakyti į klausimus galite tik vieną kartą.
4. Atsakymus galite siųsti tik į nurodytą el.paštą iki pirmadienio (2010 10 18) 18 val.
5. Ir paskutinė – nuoširdžiai norėti formelių rinkinio :)

Aš savo ruožtu laimėtoją paskelbsiu kitą savaitę šiame įraše ir jam pačiam parašysiu elektroniniu paštu.

Konkurso klausimai:

1. Kurių metų, kurį mėnesį sakoma, jog oficialiai “gimė” Tasty Art?
a) 2007 sausio pabaigoje
b) 2008 vasarį
c) 2008 kovą

2. Spėkite, kuris Tasty Art įrašas per visą tinklaraščio gyvavimo istoriją susilaukė daugiausia lankytojų?
a) “Trapūs lietuviški naminiai žagarėliai”
b) “Labai skanus kokosinis varškės pyragas su serbentų uogiene”
c) “101 meduolis”

3. Koks buvo pirmojo Tasty Art tinklalapio fonas (backgroundas)?
a) Juodas
b) Baltas
c) Žalsvas (tekstūra)

Būkit atidūs ir apsisprendę, nes spėti galit tik kartą, laukiu laiškų!

Norėčiau dirbti padavėja. Kokiam mažam pietų Italijos mieste, prie jūros įsikūrusioje jaukioje namų stiliaus kavinėje. Kiekvieną dieną vilkėčiau gėlėtą suknelę ir ryšėčiau kuklų žiurstą, kuriame slėptųsi provansiško stiliaus užrašų knygelė. Darbo būtų ne daug, pinigų irgi, bet visko pakaktų, be to nereikėtų skubėti, nervintis, pyktis…

Į kavinukę užsuktų įvairūs žmonės. Pavyzdžiui, pagyvenę džentelmenai, kurie užsisakytų stiprios kavos ir gabalėlį šokoladinio pyrago, atsisėstų prie lango ir žiūrėtų į praplaukiančius laivus, o prieš išeidami visada maloniai atsisveikintų. Arba romantiška porelė turistų, kurie aikčiotų nuo nostalgiškai krintančių vakarinių saulės spindulių ant denio ir dviese gurkšnotų pasiflorų kokteilį. Kartais užsuktų ir gyvenimu nepatenkinti ponai, kurie pabambėję, kad nepardavinėjame cigarečių, galiausiai užsisakytų pienišką kokteilį, o tada išsitepę skruostus, kaip vaikai, pamirštų visus dienos rūpesčius.

Ateitų ir visokių keistuolių, tarkim dvidešimt aštuonerių metų vaikinas, kolekcionuojantis laumžirgius ir žiogus apsilankytų šeštadienio rytais, kažkur apie devintą, kai dar rasa ant žolės būna neištirpusi. Jis nešiotųsi kuprinėje stiklainius, vartytų juos tarsi deimantus ir pasakotų apie vabzdžius su tokiu užsidegimu, kad net arbata porcelianiniame puodelyje atšaltų.

Žinau, yra kažkur Europoje, tokia kavinukė. Visai mažutė, medinėmis, truputį girgždančiomis grindimis, senoviškais langais, baltomis palangėmis, visada kvepianti kava, pienu ir sausainiais. Kur gali sėdėti valandų valandas (nors kava seniai pasibaigė) ir stebėti tyrą ryto ar vakaro ramybę ir nejučia suprasti, kad tam, jog būtum laimingas reikia labai nedaug. Ne tik man, ar kaimynui iš gretimo namo, visiem. Pavyzdžiui, apsilankyti vietiniame ūkininkų turguje, kur perki daržoves iš jas užauginusių rankų, o grietinės tirštumas toks, kaip pas močiutę kaime. Tada kam nors iškepti traškių bulvyčių itališku stiliumi, su šviežiu, tirštu, naminiu voveraičių padažu…

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 2-3

Reikia:
• 6-8 vid. dydžio šviežių bulvių
• rozmarino
• žiupsnio druskos
• žiupsnelio šviežiai maltų pipirų
• šviežių krapų (nebūtinai)

Prieskonių mišinys mirkimui:
• kelių šaukštų tyro alyvų aliejaus
• rozmarino
• smulkinto baziliko
• smulkinto raudonėlio
• žiupsnelio aitriosios paprikos
• saldžiosios paprikos miltelių

Padažui:
• didelės stiklinės voveraičių
• didelio svogūno
• 3 did. grūstų česnako skiltelių
• kelių šaukštų kaimiškos grietinės
• šviežiai maltų pipirų
• druskos
• krapų
• šlakelio alyvų aliejaus

1. Jei gaminate su voveraitėmis pirmą kartą, turėtumėte įsidėmėti, kad jas visada geriausia dar prieš kepant apvirti. Tai gi, švariai nuplaukite grybus ir apvirkite kokias 30-40 min. Kai užvirs vanduo, nugrėbkite putas ir sumažinkite ugnį.

2. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Švariai nuplaukite ir nuskuskite bulves bei supjaustykite ketvirčiais ir dar perpus. Sumaišykite aliejų su prieskoniais (tais kurie nurodytais prieskonių mišinyje) kokiame maišelyje, į tą maišelį sudėkite bulves (patikėkit, taip labai patogu), gerai užriškite ir pavolioję, pavartę, išmirkykite. Išimkite bulves ir sudėkite į kepimo skardą. Pabarstykite druska, pipirais bei rozmarinais. Kepkite kol apskrus, apie 35 minutes.

3. Susmulkinkite svogūną ir apkepinkite su grūstu česnaku įkaitintame truputyje aliejaus. Sudėkite apvirtas voveraites. Pakepinkite, pagardinkite druska, pipirais, šviežiais ar džiovintais krapais, sumaišykite su grietine, pašildykite dar kelias minutes.

4. Bulves patiekite drauge su šiltu voveraičių ir grietinės pagardu. Tinka patiekti ir prie paukštienos (pvz. ant grilio keptų vištienos kepsnelių). Skanaus :)

Ir nors dabar atrodytų, kad darbų daugiau nei smėlio Nidos kopose, man viskas slow motion. Ir plaukiu kaip medžio šakelė atsigavusiame Neryje, pagal The National dainą. Kartais, kai apima bent kruopelė vis dar manyje likusio, nors sparčiai dingstančio kulinarinio įkvėpimo, panaudoju for fast bake. Kad ir vakar, kai šaldytuve pirmą kartą sūrio buvo daugiau nei jogurtų ar pomidorų. Net nežinau kodėl, mes nelabai mėgstame sūrį.

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 9 keksiukai

Reikia:
• 70-80 g margarino
• 3 vid. kiaušiniai
• 100 ml neriebaus pieno (arba pasukų)
• puodelis miltų
• 1.5 a.š. kepimo miltelių
• apie 40 g tarkuoto oranžinio Čederio*
• apie 20 g tarkuoto parmezano*
• 1 nedidelio melsvojo svogūno
• žiupsnelis druskos
• žiupsnelis kmynų
• žiupsnelis paprikos miltelių
• šviežiai maltų pipirų

Pastaba: galite naudoti ir paprastą fermentinį sūrį, vis tiek bus skanu ir viskas derės, aš naudojau šiuos nes reikėjo pabaigti. Taip pat, jei turite labai ne daug sūrio, galite jo neįmaišyti į tešlą, o užbarstyti ant keksiukų viršaus, tik atsargiai, kad nepriliptų prie keksiukų keptuvės. Jei vis gi naudosite popierėlius, nuimkite keksiukams atvėsus. Sėkmės gaminant!

1. Sutarkuokite sūrį. Galite itin smulkiai, galite ir šiek tiek stambiau. Aš tarkavau šiek tiek stambiau, todėl pas mane jis gražiai matėsi keksiukuose, jei nepatinka, galite tarkuoti smulkiai. Supjaustykite smulkiai svogūną. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.

2. Margariną išlydykite, atvėsinkite ir išsukite su kiaušiniais. Supilkite pieną ir išmaišykite. Suberkite miltus sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišė, suberkite kmynus, druską, papriką, išmaišykite. Įmaišykite tarkuotą sūrį, susmulkintą svogūną.

3. Aš padariau klaidą (nors ir turėjau įtarimą, kad taip atsitiks), sūris yra linkęs prilipti, lydytis ir visaip kitaip elgtis kepant keksiukams, kas gali padaryti popierėlį sunkiai nuimamą, todėl rekomenduoju nenaudoti pop. krepšelių keksiukams šįkart, o pilti tešlą į šiek tiek sviestu pateptas duobutes. Tešlos turėtų pakakti 9 keksiukams.

4. Pašaukite juos į įkaitusią orkaitę ir kepkite apie 45-50 min. Išimkite, ataušinkite ant grotelių, sudėkite į lėkšteles. Skanaus :)

Tačiau labiausiai mėgstu saulėtus pavasario ir vasaros rytus, maždaug iki vienuoliktos valandos. Ir niekaip negaliu atsikratyti įpročio pradėti savaitgalio rytą virtuvėje: tyla ir ramybė, šviesioje virtuvėje ant grindų besivoliojanti saulė, šviežios kavos kvapas ir naminiai pusryčiai. Šakės, atrodo tiek daug kartų apie tai jums pasakojau, tačiau man vis nepabosta. Šį savaitgalį praleidau ten, kur prabėgo bene didžioji dalis mano vaikystės. Milijonas senoviškų, neįprastų, kiek juokingų daiktų ir sena sena vaflinė kepyklė vėl paskandino visą pasaulio netikrumą ir grąžino ten, kur nėra problemų, visada šviesu, ramu ir gera. Norėjau tuo jausmu pasidalinti ir su jumis, todėl įamžinau senoviškų vaflių kepimo ritualą.

Dar radau kažkokią senovišką knygikę, labai labai seną, Julios Child stiliaus, tik nespėjau pavartyt.

P.S. Labai atsiprašau už neatsakytus laiškus, komentarus ir kita. Pastaruoju metu kartais net nespėju visko peržiūrėti ir tai truks iki birželio 7 d. Tačiau net ir iki tol, pasistengsiu retsykiais pasirodyti su vienu kitu nostalgišku, gaiviu, pikantišku ar saldžiu receptu.

Trukmė: apie 60 min. (su kepimo procesu)
Porcijos: mums išėjo 27 vafliai

Reikia:
• 200 g natūralaus sviesto
• puodelio (250 ml) cukraus
• žiupsnelio vanilės
• žiupsnelio cinamono
• 6 nedidelių kiaušinių (užteks ir 5 jei nėra maži)
• 1 puodelio miltų
• a.š. brendžio*

* Mes pakeitėme brendžiu, nes neradome sodos, o kepimo milteliai irgi buvo pasibaigę. bet jūs galite naudoti a.š. sodos (nugesinkite šlakeliu citrinos sulčių) arba šaukšteliu kepimo miltelių.

Patarimas: jei norite labai traškių vaflių, galite dar truputį (1-2 šaukštus) kukurūzų krakmolo įdėt, tik nepersistenkite su kiekiu. be to, atminkite, kad traškesnį vaflių bus truputį sudėtingiau susukti, net ir karštą.

1. Supjaustykite sviestą gabaliukais ir ištirpinkite prikaistuvyje. Sviesto popierėlio neskubėkite išmesti (žr. žingsnį 5). Pastoviai maišykite ir nekaitinkite ant karštos ugnies. Kai sviestas ištirps, perpilkite į indą, kuriame ruošite tešlą ir atvėsinkite (palaukite apie 10 min.).

2. Ištirpintą sviestą gerai išsukite su cukrumi ir įmaišykite cinamono bei vanilės.

3. Į sviesto bei kiaušinių masę įmuškite kiaušinius. Galite mušti ir maišyti po vieną, galite įmušti iškart visus ir tada išmaišyt.

4. Supilkite miltus ir išmaišykite iki vientisumo. Jei miltai atrodo negražūs, galite persijoti per sietelį. Įmaišykite šaukštelį brendžio arba nugesintos sodos. Jei naudosite kepimo miltelius, geriau sumaišykite juos iškart su miltais ir tada įmaišykite į tešlą.

5. Vaflinę patepkite sviestu (trupučiu, labai patogu jei naudosite sviesto popierių, kuris liko). Įkaitinkite vaflinę. Šaukštu semkite tešlą ir pilkite per viduriuką. Nepilkite daug tešlos, kai uždengsite keptuvę dangčiu, tešla savaime išsilydys, mes naudojome nemažą medinį šaukštą (žr. foto) ir pylėm po 1-1.5 jo. Kepkite vaflį, kol apskrus, tada atsargiai peiliu nuimkite ir kaipmat susukite, kol dar karštas ir nesukietėjo. Padėkite į šoną. Ir taip toliau. Skanaus! :)

Vakarykštis mano rytas ir popietė buvo dedikuoti diplominiam darbui, o šį rytą nusprendžiau dedikuoti triufeliams. Paprastiems, šiek tiek karstelėjusiems, su aitriąja paprika, žiupsneliu cinamono ir traškiu sausainių trupinių apvalkalu. Įsisupus į minkščiausią pasaulyje chalatą, maišiau tirpstančią šokolado masę ir niūniuodama klausiausi sargo dainos.

Ir pagaliau išpildžiau savo smalsumą bei apsilankiau G9 „Irmanto sriubose“. Sriuba buvo not bad, tačiau imbierinė arbata su apelsinais pasakiška, ne veltui meniu buvo įvardinta kaip magiška. Išgėrus visą arbatą jaučiausi tarsi naujai atgimusi, todėl besišypsodama patraukiau namo, toliau klausytis Nusibodo, valgyti pyragėlio „Bulvytė“ ir žinoti, „kad yra kažkur pasauly man skirta šalis gražiausia“.

Trukmė: 10-15 min. gaminti, 1-2 val. šaldyti
Porcijos/kiekis: apie 15 triufeliukų

Reikia:
• 45 g natūralaus sviesto
• apie 2 v.š. riebesnės grietinės
• 200 g konditerinio šokolado (50-60 proc. kakavos)
• v.š. cukraus
• 1/2 cinamono
• 1/4 čili miltelių
• 1 v.š. brendžio arba romo
• kakavos miltelių (nesaldintų, apvoliojimui)
• kelių sutrupintų karamelinių sausainių (apvoliojimui)

1. Ištirpinkite šokoladą drauge su sviestu ir grietine prikaistuvyje, kaitindami ant silpnos ugnies, ir pastoviai maišydami. Galite ištirpinti karšto vandens vonelėje, t.y. įstatę dubenėlį su sutrupintu šokoladu sviestu ir grietine į kitą indą su karštu vandeniu. Jei norite, kad ištirptų greičiau – reikės pastoviai maišyti.

2. Nuimkite nuo ugnies, įmaišykite cukraus, čili miltelių, kakavos, brendžio ar romo. Nebijokite, alkoholis šiuose saldainiuose beveik nesijaus, t.y. tikrai nepasigersite :) Visa, dėl aromato ir pikantiškumo. Tai gi, kai viską įmaišysite, masę supilkite į gilė lėkštę (aš naudoju sriubos). Lėkštę padėkite į šaldytuvą ir laikykite kokias 1-2 valandas, kol masę sustingsta taip, kad galima formuoti saldainius.

3. Sutrupintus sausainius ir šiek tiek kakavos suberkite į dubenėlį. Naudokite maždaug 2-3 sausainius ir 4 šaukštus kakavos. Turėtų pakakti. Išimkite masę iš šaldytuvo, rankelėmis voliokite saldainius, formuodami burbuliukus, kuriuos apvoliokite kakavos milteliuose ir trupintuose sausainiuose. Dar 30 minučių paruoštus saldainius palaikykite šaldytuve. Sakoma, skaniausi jie būna šalti.