Nors daugelis žmonių man paprieštarautų, mosikuodami panosėje gydomųjų arbatų maišeliais, aš vis tiek sakyčiau, kad nėra subtilesnio, labiau intriguojančio, užburiančio ir turinčio savo charakterį gėrimo už kavą. Daugiau…

Savaitgalį su puodeliu mėtinės kavos, pagardintos tarkuotu šokoladu, žiūrėjau Oliverį, kaip visada. Jis gamino žolėmis, prieskoniniais krūmais apaugusiame sode, kur jaukiame mediniame namelyje ant kojelių stovėjo koks pusšimtis mažųjų butelaičių Daugiau…

Pagaliau pro langą rytais galima žvejoti saulę. Tiesa, tik blyškius spindulius, atsispindinčius nuo gretimų namų langų, tačiau ir tai – jau šis tas. Nebežinau iš kur semtis įkvėpimo kai dienos pačios, kaip apsiniaukęs dangus – be prošvaisčių ir be entuziazmo Daugiau…

Sveiki dar n-tąjį kartą brangieji skaitytojai. Labai dažnai susilaukiu klausimų, prašymų padėti ir viso kito, kas susiję su blogo dizainu, tam tikrų widgets naudojimu ir kitomis smulkmenomis. Dauguma žmonių nedrįsta pradėti bloginti tik todėl, kad bijo, jog nepajėgs susitvarkyti Daugiau…

Visada norėjau, kad šalia puodelio kavos, arba anyžiais ir mėtomis kvepiančios arbatos į džiaugsmingai žiūrėtų itališki biscotti su masyviais, skaldytais riešutais ir prašyte prašytųsi būti suvalgomi. Daugiau…

Niekada nesupratau, kodėl įkvėpimas, tarsi vėjo vaikomas celofaninis maišelis purve skendinčiam kieme, yra toks greitas ir toks nesugaunamas, o tuo pačiu toks trapus ir toks galingas. Kodėl keisti žvilgsniai, per lėti žingsniai, pasibaigusi arbata spintelėse Daugiau…

Kartą, viešėdama pas močiutę ,nusprendžiau pradžiuginti ją paruoštais pusryčiais. Kadangi žinojau, jog ji seniai mėgo omletinius pusryčius, tąkart iškepiau omletą. Lėkštė buvo kaipmat ištuštinta ir išlaižyta, močiutė nenustojo klausinėti kaip aš taip skaniai paruošiau omletą. Daugiau…