Na ką, šventiname obuolių sezono pabaigą ir mano extra super duper daug laisvo laiko turėjimo užbaigti (dėl ko iš tiesų esu nežemiškai laiminga). Ta proga, kepame eksperimentinį pyragą. Nors dėl nuovargio, miego norėjimo ir pavargusių kojyčių neteko išgirti Bremeno muzikantų ir pamatyti Kaniavos, bent jau pyrago receptą įdėsiu. Daugiau…

Tamsiojo šokoladinio triufelio iš mano lauktuvių dėžutės brolis – baltasis triufelis su kokosu, gali kiek priminti „Rafaelo“ skonį, tik kur kas mažiau sintetinis. Saldus ir raminantis, burnoje kaipmat ištirpstantis skonis, suteikiantis palaimos jausmą. Išbandykite. Daugiau…

Viskas taip susiklostė, kad niekur neišvažiavau, tad gausite naujų receptų dozę. Kaip patogu, kad visi jau surašyti belieka push the button. Šokoladinio triufelio receptas iš „magiškos triufelių dėžutės″. Kartus, bet tuo pačiu nuodėmingo saldesio Daugiau…

00: 15 Kad ir kaip bebūtų liūdna ar apmaudu, tenka išvykti, atrodo, turėtų būti smagu, tačiau gyvenimas yra toks paradoksalus. Ir tai, matyt, suprasiu tik aš. Bet kuriuo atveju, life goes on. Dabar yra jau po vidurnakčio, poryt paryčiais lagaminai užuos rytinę drėgmę ir šliauš šaltu, dar neįkaitusiu asfaltu, o aš jau kvėpuosiu baime ir nežinia, ir nostalgija apie kurią beveik niekas nežino, o ir tie, kurie žino, vis tiek nesupranta.

Liūdna bus kuriam laikui apleisti Tasty Art, bet tos 15 dienų, tikiuosi, prabėgs greitai ir vėl galėsiu jums pasakoti, rašyti, paistyti ir džiaugtis naujais kulinariniais eksperimentais. Parvešiu, galbūt, daug įspūdžių ir nepaprastų receptų iš įvairių Europos virtuvės kultūrų virtuvių. O gal, jeigu pavyks, kišenėje saugiai įkalinsiu, prispausiu delnais ir pabandysiu atvešti riekę vasaros, kažkur pietuose dar užsilikusios, o pas mus išskridusios žiogo smuiko melodijos vėjais.

9:15 Rytas. Priešpaskutinis Lietuvoje. Toks pat kaip ir visi, jau kvepiantis rudeniu, naujovėmis, naujais įspūdžiais, problemomis, džiaugsmais, jausmais ir dar daug kuo. Visuomet pavydėjau dirbantiems žmonėms ankstyvų vasaros rytų, gal todėl taip ir nemėgau vasaros, nes gražiausią jos dalį – rytą saldžiai ir tingiai pramiegodavau iki pusiaudienio. Atradimai, kaip jiems ir priklauso, niekšai, atsiveria tik pabaigoje.

Mano lauktuvės – rankų darbo triufeliai, jau laukia šaldytuve kol bus sumesti kuprinėn. Visuomet galvodavau, kad triufelių gaminimas yra kažkoks magiškas procesas, saldaus, kiek kartoko ir nuodėmingo, bet aistringo saldėsio dvasia kvepia prabanga ir euforija.

Pirmieji triufeliai, kuriuos gaminau buvo kiek kitokie. Šįkart ryžausi pagaminti neva tikruosius triufelius, nors ir šie man pasirodė esantys per minkšti, bet laikomi šaldytuve išlaiko formą ir turi nepakartojamą skonį. Man, kaip šokoholikei, atrodo, jog nėra geresnės dovanos ar lauktuvės nei rankų darbo šokoladas. Šių triufelių receptą rasite jau sekančiame poste. Dar sužinosite kaip pasigaminti kriaušių pyragą su neskaldytais migdolais ir laimu.

Tačiau šie įrašai yra shedule’nti ir pasirodys kas pora dienų. Kai aš būsiu kažkur toli, pavargusi, išsekusi kiek liūdna, bet tuo pačiu ir laiminga, jūs skaitysite kaip pasigaminti karališko skonio triufelius ar kriaušinį pyragą.

O, aš, kaip ir seniau, svajosiu apie mažą, fėjišką rankų darbo saldumynų krautuvėlę, su spalvotais ir blizgiais popierėliais, mažoms dialiom dėžutėm su ryškiais kapsinėliais, vaikiškais ir suaugusiems skirtais gardėsiais, kuriuos paragavę žmonės negalės nesugrįžti atgal…

Kai už lango pradeda kvepėti rudenio vakarais, nelieka nieko kito, kaip tik susitaikyti su tuo, jog uogų metas praėjo kaip visada pernelyg greitai. O indeliai su neva ekologiškom braškėm iš Ispanijos, niekada neprilygs lietuviškoms, iš sodo. Tada telieka prisiminti rudens gėrybes ir bandyti sumąstyti pagaminti kažką iš to. Daugiau…

Iš orkaitės vis dar sklinda kažkoks naujas ir nepažįstamas baklažanų kvapas. Visuomet grožėjausi šia daržove tik žvilgsniu, ir kažkaip, dėl man pačiai nežinomų priežasčių, nedrįsau kažko su ja pagaminti. Bet… Today was the day. Receptas labai paprastas, praktiškai tereikėjo naudoti viską ko buvo namuose ir kiek spontaniškai sukurti prieskonių derinį Daugiau…

Štai ir išaušo ta diena, kai Tasty Art pagaliau ryžosi nufilmuoti pirmąjį video receptą. Techninių neigiamų niuansų, garso, bei montažo klaidų dar daug, bet ką jau čia padarysi, su laiku, susitvarkysim, pažadu, jeigu bus laiko, žinoma. Daugiau…