Aš tikiu, kad kaip Lao Tze teigė, jog “geras keliautojas neplanuoja ir neketina pasiekti kelionės tikslo“. Net jeigu minėtoji kelionė – iškepti pyragą. Geras kepėjas, kaip ir geras keliautojas, yra laisvi, nevaržomi planų ir rūpesčių, o apie tikslą negalvoja todėl, kad mėgaujasi pačiu procesu. Daugiau…

Tik tie, kurie yra stipresni už savo praeitį – iš tiesų yra stiprūs. Jei tik mes mokėtume kiekvieną dieną gyventi taip, tarsi prieš tai nebūtų nieko įvykę, tuomet iš tiesų galėtume džiaugtis visa širdimi. Iš tiesų praeitis tarsi uždeda savotišką šydą mums ant akių – mes nematome to, kas yra, kas vyksta, Daugiau…

Sako, pavasarį visiem būna bloga nuotaika. Būčiau tuo įtikėjus jei ne vieną dieną, kai grįžinėjau namo pietaut, žvilgtelėjau į šalia namų esančią kalvą, užsiklojusią dar pernykšte žole su keliais vienišais medžiais, kurie ištiesę šakas į dangų laukia kol ir vėl sužaliuos. Daugiau…

Šiandien darkart įsitikinau, kad betono džiunglės – ne man. Ir man reikia saulės. Rytinės saulės, kuri taip taikiai nušviečia kuklią, kava kvepiančią virtuvę ir nuo vakar pietų likusius balkšvus puodus ant viryklės. Ir vakarinės saulės, kurį užlieja dangų rausva skraiste ir namus, Daugiau…

Kas gali būti nuostabesnio už ramų ir saulėtą, vėlyvą šeštadienio rytą, kvepianti šviežia kava su grietinėle ir namais, kvepiančiais šokoladu. Gyvenimas tada atrodo, saldus, taikus ir nerūpestingas, o tirpstantis gabalėlis šokolado nuneša lyg ant sparnų į šviesų gyvenimą: Daugiau…

Šiandien esu pakviesta pietų pas vieną šeimą, o kadangi eiti į svečius be lauktuvių man labai sunku, norėjau atsinešti ką nors. Šįkart ilgai galvos sukti nereikėjo. Jau seniai norėjau išbandyti skrudintus avinžirnius su prieskoniais, bet kažkaip neprisiruošdavau. Daugiau…

Dienos po truputį vis šviesėja. Dar po penkių, sėdėdama darbe, žvilgteliu pro plyšelį žaliuzėse į rausvą saulę besiliejančią ant namų stogų. Greitai ištirps sniegas, negailestingai varvėdamas nuo palangių, sužydės žibuoklės ir iš po žemės pradės lįsti pirmoji žaluma. Daugiau…