Visai neseniai man atrodė, jog visas pasaulis buvo nusistatęs prieš mane. Na, ne prieš mane, o apskritai. Tada erzindavo viskas, kas yra pikta, negera, nešvaru, bereikšmiška. Priežasčių nesidžiaugti buvo galima atrasti ant kiekvieno kampo. Daugiau…
Ar pastebėjote, kad nesvarbu kiek besirūpintume, viskas vienaip ar kitaip vyksta savaime? Nesvarbu kiek jaudinamės ar kiek planuojame, reikalai tarsi patys savaime susitvarko. Kartais, kai per daug kažkuo besirūpiname tik dirbtinai sukeliame sau problemų. Galima netgi atlikti tokį eksperimentą – kai atsiranda kažkoks rūpestis visiškai dėl jo nesijaudinti ir apie jį negalvoti, Daugiau…
Neseniai, eidama į darbą su pyragu, žvilgtelėjau į šalia ofiso esančia kepyklėlę ir pagalvojau: “In your face, kepyklėle, dabar aš ir vėl turiu orkaitę”. Iš tiesų, kartais trumpalaikis kažko neturėjimas padeda mums įvertinti dalykus. Užuot besidžiaugdami tuo ką turime, dažniausiai žvalgomės į tai, ką turėjom arba svajojam apie tai ką kažkada galbūt įgysim. Daugiau…
Šiandien, vėlyvą šeštadienio rytą, pusryčiavau veidu į silpną saulę, kurią užstojo tamsios medžių šakos. Karts nuo karto pro juos praskrisdavo juodų varnų būrys, o apačioj žėrėjo plonas sluoksnis sniego. Ir tik tada, kai pro visą parką žiūrėdavai tiesiai į saulę, suprasdavai, kad nesvarbu kokio tankumo šakos ją užstoja, jei žiūri tiesiai, gali matyti ją ir tik ją. Daugiau…
Mano širdis negali atsistebėti kokie nuostabūs gali būti žmonės. Kurie mato, kad apgaudinėji save, kad nuklysti kažkur, kad pateisini savo ir kitų idiotiškumą, ir nematai Tiesos, bet tyli. Nieko nesako, šypsosi ir tyli, kai nuseki paskui mintis ar ambicingai iškeiti savo svajones į klaidingus įsitikinimus. Daugiau…
Kokie keturi metai iš eilės vienintelis dovana kurios troškau Kalėdoms buvo sniegas. Snieguotos eglių viršūnės, miško takeliai, apsnigtos autostrados ir snaigių sukūriai besisukantys po šiltais miesto žibintais. Ir dar norėjau, kad snigtų prieš Kalėdas, tam, kad šventinės nuotaikos prasidėtų kelioms savaitėmis anksčiau. Taip seniai jau to nebuvo… Daugiau…
Žinau, kad pastaruoju metu nebuvau pavyzdinga rašytoja ir atskinėtoja į komentarus bei laiškus. Noriu nuoširdžiai pasakyti, jog tikrai viską perskaitau, tačiau pastaruoju metu absoliučiai neturiu laiko visiems pagelbėti. Tikiuosi, kad šiemet jūsų šventės bus vykusios, gardžios, kvapnios ir jaukios. Aš, nors ir planavau, negalėjau paruošti naujų Kalėdinių receptų jūsų stalui, dėl ko truputį liūdna, Daugiau…
