Sako, pavasarį visiem būna bloga nuotaika. Būčiau tuo įtikėjus jei ne vieną dieną, kai grįžinėjau namo pietaut, žvilgtelėjau į šalia namų esančią kalvą, užsiklojusią dar pernykšte žole su keliais vienišais medžiais, kurie ištiesę šakas į dangų laukia kol ir vėl sužaliuos. Tada, nei iš šio nei iš to, užuodžiau namie keptą pyragą su kokosu, ir pro akis pralėke kažkas, kas nieko nepriminė. Kas nekėlė jokios nostalgijos, bet ir nebylojo apie ateitį. Kažkas labai paprasto, kas akimirkai padovanojo meilės be emocijų jausmą. Meilės akimirkai ir viskam, kas joje sutelpa.

Kartais mane pagauna. Tas jausmas, kuriame yra neapsakomai daug tylaus džiaugsmo, meilės ir susitaikymo. Ir tada atrodo, kad mano atmintis, tarsi persirašė iš naujo. Tikras džiaugsmas neturi nieko bendro su bet kokia žemiška priežastimi, o tikra meilė neturi nieko bendro su romantika ar emocijomis. Ir aš tikiu, kad dauguma, lietingais vakarais kepdami kuklų, kvapnų marmurinį pyragą, užuosdami pavasario drėgmę pro pusiau atvirą langą, gali ištirpti tame jausme. To jums visiems ir palinkėsiu.

Purus ir drėgnas marmurinis keksas su kokosu

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 6-8

Reikia:
• 100 g kepinių margarino
• 1 stiklinė su kaupu cukraus
• 3 vid. kiaušinių
• 1/2 stiklinės kefyro
• 1 stiklinė pieno
• apie 2 1/2 stiklinės miltų
• 1 1/2 a.š. kepimo miltelių
• 3 šaukštai kokoso drožlių
• 3-4 šaukštai kakavos miltelių
• tarkuotos apelsino žievelės (nebūtina)

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Ištirpinkite margariną ant silpnos ugnies ir gerai ištrinkite su cukrumi. Įmuškite ir įmaišykite tris kiaušinius. Įpilkite kefyro, pieno ir viską atsargiai išmaišykite iki vientisos masės.

2. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir iįmaišykite į tešlą. Atskirkite tešlą į dvi dalis. Į vieną dalį įmaišykite kokoso drožles, į kitą dalį kakavos miltelius.

3. Kepimo indą patepkite riebalais. Pirmiausia supilkite kakavinę tešlos dalį (mat ši yra sunkesnė), tada ant viršaus užpilkite ir kokosinę tešlą. Šakute šiek tiek pamaišykite nuo dugno, kad tešla pasidarytų dvispalvė.

4. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie valandą, kol įsmeigta šakutė išlenda neaplipusi tešlą. Atvėsinkite ir supjaustykite. Bon apetit!

Traškūs svogūnų žiedai, sūrio kamuolėliai apvolioti džiūvėsėliuose, kepintos juodos lazdelės ir krekeriai – einamiausias vakarėlių maistas. Niekada nesižavėjau sūriais užkandžiais (galbūt todėl kad niekad negėriau alaus), tačiau kartą paragavusi Vio keptus sūrio sausainius, pakeičiau nuomonę ir užsimaniau išsikepti ko nors panašaus. Nesaldūs maži kepiniai yra ne tik šaunus vakarėlių maistas ar greitas užkandis sėdint bare, mažyčiai, auksaspalviai sausainiai gali tapti puikia vakarienės kulminacija ir pikantišku užkandžiu. Jeigu net nebenorite galvoti apie sausainius su šokolado traškučiais ar džiovintomis spanguolėmis, metas išsikepti sūrių sausainių. Skoniu labai primena krekerius, tinka ir su puodeliu juodos arbatos.

Pagaminti sausainius užtruksite mažiau nei valandą (bent jau aš apsisukau tikrai ne daugiau kaip per 45-50 minučių), viens du trys ir galėsite traukti kvapnius sūrius auksaspalvius iš orkaitės. Tiesa, iš pradžių galvojau, kad sunaudojau per daug margarino, tačiau paragavusi ataušusio sausainio, įsitikinau kad kiekis pats tas. Galite kepti su sviestu (vietoje margarino) – bus dar skaniau.

Trukmė: apie 45 min.
Porcijos: apie 35 sausainėliai

Reikia:
• 200 g margarino kepiniams
• 100 g tarkuoto parmezano sūrio arba „Džiugas“
• 1 didelio kiaušinio
• žiupsnio druskos
• poros žiupsnių kmynų
• žiupsnio čili miltelių
• miltų (kad išsiminkytų tešla)

1. Margariną (kambario temperatūros) gerai išsukite su sūriu iki purios masės, įmuškite ir įmaišykite kiaušinį. Įberkite druskos, kmynų ir čili, įmaišykite juos į tešlą. Po truputį pilkite miltus ir minkykite tešlą. Miltų pilkite tiek, kad tešla praktiškai neliptų prie rankų ir minkytųsi.

2. padalinkite tešlą į dvi dalis, susukite į tūbeles ir įvynioję į maistinę plėvelę padėkite į šaldiklį maždaug 15 minučių. Įkaitinkite orkaitę iki 180-190 C laipsnių. Išimkite tešlos tuobeles ir aštriu peiliu supjaustykite riekėmis. Sudėkite į skardą, įklotą kepimo popieriumi. Kepkite apie 15-20 min. kol dailiai apskrus. Išimkite, ataušinkite ir ragaukite.

Kai jau sakiau, jog niekada nebekepsiu jokių keksiukų, kad ir koks šviežias, skanus ir nesudėtingai paruošiamas pusryčių gardėsis jie bebūtų, prasidėjo nostalgija. Vėlyvais rytais, kai tingūs „Starbucks“ lankytojai pirkdavo didelius muffinus su mėlynėmis, nesusilaikydavau ir aš. Kas gali būti jaukiau už pusryčius saulėtoje terasoje su dideliu puodeliu kavos ir puriu uoginiu muffin? Na nebent šviežiai spaustos apelsinų sultys, baltuoju šokoladu glaistyta bandelė ant medinio padėklo sekmadienio rytą lovoje, bet čia jau kita tema. Grįžtam pas keksiukus. Tai gi, šiuo metu kaip niekad daug laiko tenka praleisti namuose, tad tam, kad turėčiau užsiemimą… gaminu! Šiandien išsitraukiau iš bagažinės keksiukų kepimo skardą (taip, automobilio bagažinės, puiki vieta netelpančioms kepimų formoms), atsiprašiau jos ir vėl minkiau tešlą keksiukams.

Kadangi mėlynės namuose baigėsi, o parduotuvėje radau tik šilauogių, nusprendžiau išbandyti su jomis (beje, jų skonis nuo mėlynių šiek tiek skiriasi). Vietoje tradicinio pieno ar pasukų naudojau avižų pieną, kurį mėgsta veganai ir šiaip sveikuoliai. Pienas nėra baltas it sniegas, todėl neatrodo labai skaniai, tačiau yra natūralus ir labai sveikas, puikiai tinka pusryčiams. Beje, nieko naujo, tačiau prie šių prisirpusiomis uogomis pripildytų keksiukų puikiai dera stiklinė kvapnaus, rausvo jogurtinio gėrimo. Jo galima nusipirkti (paprasto, geriamo jogurto) arba mikliai išsiplakti namuose, jei turite šviežių uogų.

Jogurtinis aviečių gėrimas

Trukmė: 5 min.
Porcijos: 2

Reikia:
• 1 puodelio nuplautų aviečių
• 200 ml pasukų
• 2 šaukštų braškinio jogurto (2 proc.)
• 2 šaukštų cukraus

Sumaišykite ingredientus elektriniame mikseryje ir gerai išplakite. Supilstykite į stiklines ar puodelius.

Keksiukai su šilauogėmis ir avižų pienu

Trukmė: 60 min.
Porcijos: 12 keksiukų
Energetinė vertė: apie 245 kcal/keksiukas

Reikia:
• 100 g tikro sviesto
• 2 vid. kiaušinių
• stiklinės cukraus
• stiklinės avižų pieno (galima pakeisti paprastu arba sojos)
• žiupsnelio druskos
• 1 a.š. valgomosios sodos
• 1 1/2 a.š. kepimo miltelių
• apie 3 stiklinių a.r. miltų
• 200 g šilauogių (galima pakeist mėlynėmis)

1. Kambario temperatūros sviestą gerai išsukite su cukrumi. Įmuškite ir įmaišykite kiaušinius, įmaišykite žiupsnelį druskos, supilkite ir įmaišykite pieną.

2. Suberkite į tešlą sodos ir įmaišykite kepimo miltelius sumaišytus su miltais. Galiausiai į tirštą tešlos masę įmaišykite šilauoges.

3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Į keksiukų kepimo skardą įtieskite iškirptas kepimo popieriaus skiautes (works fine, kai baigiasi specialūs krepšeliai), prilaikydami, kad popierius neišslystų, supilkite tešlą. Kepkite apie 40 minučių.

4. Kai keksiukai kiek atvės patiekite su stikline šalto pieno arba jogurtinio gėrimo (receptas aukščiau).

Visai neseniai teko ragauti gruzdintų koldūnų su trintų daržovių įdaru ir rytietiškais prieskoniais – labai skanu. Kai jau amžinybė besitęsiantys karščiai pasibaigs ir apims noras kuo ilgiau laiko praleisti virtuvėje eksperimentuojant – išbandysiu. Tačiau dabar gelbėja greiti, paprasti ir skanūs pietūs. Pradedant pasta (kuri, kaip jau ir minėjau, gali nepabosti net 5 dienas iš eilės) baigiant nuobodžiais koldūnais, kuriuos užuot išvirus, galima apkepti su dviejų rūšių sūriu ir špinatais ir gauti labai neblogą rezultatą. O jei dar virtinukai naminiai…

Šiam apkepui geriausia naudoti tortellini, kita vertus, manau būtų puiku ir su paprastais virtinukais arba itališkais bulvių virtinukais – gnocci. Mozzarella su parmezanu čia puikiai tinka, tačiau jeigu turėsite tik paprasto, fermentinio lietuviško – irgi galite pabandyti išsikepti. Vietoje pomidorų tyrės naudoti ketčupo nerekomenduoju, geriau jau šviežio pomidoro skiltelės. Tiesa, sūrio kitą kartą dėčiau daugiau (250 g koldūnų maždaug 2-3 burbuliukus mozzarellos), šįkart namie tebuvo vienas kuris prašyte prašėsi būt kur nors sunaudotas.

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 4

Reikia:
• 250 g tortellini koldūnų
• 4 šaukštų pomidorų tyrės
• poros saujų šviežių špinatų lapų
• 1-2 burbuliukų mozzarellos
• šviežiai sutarkuoto parmezano
• druskos ir pipirų
• alyvų aliejaus

1. Jei naudosite šaldytus koldūnus, atitirpinkite juos kambario temperatūroje. Sudėkite į specialų apkepų indą (kurį galima dėti į karštą orkaitę), pašlakstytą aliejumi, ant viršaus dar pašlakstykite truputį aliejaus. Kepkite apie 35-40 min. 180 laipsnių temperatūroje. Kol koldūnėliai vos apskrus.

2. Išimkite indą, užpilkite pomidorų padažo, sudėkite nuplautus špinatų lapus. Pabarstykite druska ir pipirais, uždėkite suplėšyto mozzarella sūrio, tarkuoto parmezano, pašaukite atgal į karštą orkaitę ir pakepinkite dar apie 15 minučių.

Dar visai neseniai pajutau, kad iš tiesų, man reikia visai mažai. Štai kodėl nusprendžiau atsikratyti prisirišimų ir iškeliauti vienui viena į pasaulį laimės ieškoti. Žinot apie ką aš svajoju?

Norėčiau dirbti padavėja. Kokiam mažam pietų Italijos mieste, prie jūros įsikūrusioje jaukioje namų stiliaus kavinėje. Kiekvieną dieną vilkėčiau gėlėtą suknelę ir ryšėčiau kuklų žiurstą, kuriame slėptųsi provansiško stiliaus užrašų knygelė. Darbo būtų ne daug, pinigų irgi, bet visko pakaktų, be to nereikėtų skubėti, nervintis, pyktis…

Į kavinukę užsuktų įvairūs žmonės. Pavyzdžiui, pagyvenę džentelmenai, kurie užsisakytų stiprios kavos ir gabalėlį šokoladinio pyrago, atsisėstų prie lango ir žiūrėtų į praplaukiančius laivus, o prieš išeidami visada maloniai atsisveikintų. Arba romantiška porelė turistų, kurie aikčiotų nuo nostalgiškai krintančių vakarinių saulės spindulių ant denio ir dviese gurkšnotų pasiflorų kokteilį. Kartais užsuktų ir gyvenimu nepatenkinti ponai, kurie pabambėję, kad nepardavinėjame cigarečių, galiausiai užsisakytų pienišką kokteilį, o tada išsitepę skruostus, kaip vaikai, pamirštų visus dienos rūpesčius.

Ateitų ir visokių keistuolių, tarkim dvidešimt aštuonerių metų vaikinas, kolekcionuojantis laumžirgius ir žiogus apsilankytų šeštadienio rytais, kažkur apie devintą, kai dar rasa ant žolės būna neištirpusi. Jis nešiotųsi kuprinėje stiklainius, vartytų juos tarsi deimantus ir pasakotų apie vabzdžius su tokiu užsidegimu, kad net arbata porcelianiniame puodelyje atšaltų.

Žinau, yra kažkur Europoje, tokia kavinukė. Visai mažutė, medinėmis, truputį girgždančiomis grindimis, senoviškais langais, baltomis palangėmis, visada kvepianti kava, pienu ir sausainiais. Kur gali sėdėti valandų valandas (nors kava seniai pasibaigė) ir stebėti tyrą ryto ar vakaro ramybę ir nejučia suprasti, kad tam, jog būtum laimingas reikia labai nedaug. Ne tik man, ar kaimynui iš gretimo namo, visiem. Pavyzdžiui, apsilankyti vietiniame ūkininkų turguje, kur perki daržoves iš jas užauginusių rankų, o grietinės tirštumas toks, kaip pas močiutę kaime. Tada kam nors iškepti traškių bulvyčių itališku stiliumi, su šviežiu, tirštu, naminiu voveraičių padažu…

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 2-3

Reikia:
• 6-8 vid. dydžio šviežių bulvių
• rozmarino
• žiupsnio druskos
• žiupsnelio šviežiai maltų pipirų
• šviežių krapų (nebūtinai)

Prieskonių mišinys mirkimui:
• kelių šaukštų tyro alyvų aliejaus
• rozmarino
• smulkinto baziliko
• smulkinto raudonėlio
• žiupsnelio aitriosios paprikos
• saldžiosios paprikos miltelių

Padažui:
• didelės stiklinės voveraičių
• didelio svogūno
• 3 did. grūstų česnako skiltelių
• kelių šaukštų kaimiškos grietinės
• šviežiai maltų pipirų
• druskos
• krapų
• šlakelio alyvų aliejaus

1. Jei gaminate su voveraitėmis pirmą kartą, turėtumėte įsidėmėti, kad jas visada geriausia dar prieš kepant apvirti. Tai gi, švariai nuplaukite grybus ir apvirkite kokias 30-40 min. Kai užvirs vanduo, nugrėbkite putas ir sumažinkite ugnį.

2. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros. Švariai nuplaukite ir nuskuskite bulves bei supjaustykite ketvirčiais ir dar perpus. Sumaišykite aliejų su prieskoniais (tais kurie nurodytais prieskonių mišinyje) kokiame maišelyje, į tą maišelį sudėkite bulves (patikėkit, taip labai patogu), gerai užriškite ir pavolioję, pavartę, išmirkykite. Išimkite bulves ir sudėkite į kepimo skardą. Pabarstykite druska, pipirais bei rozmarinais. Kepkite kol apskrus, apie 35 minutes.

3. Susmulkinkite svogūną ir apkepinkite su grūstu česnaku įkaitintame truputyje aliejaus. Sudėkite apvirtas voveraites. Pakepinkite, pagardinkite druska, pipirais, šviežiais ar džiovintais krapais, sumaišykite su grietine, pašildykite dar kelias minutes.

4. Bulves patiekite drauge su šiltu voveraičių ir grietinės pagardu. Tinka patiekti ir prie paukštienos (pvz. ant grilio keptų vištienos kepsnelių). Skanaus :)

Negaliu patikėti, kaip viskas keičiasi, o kai kurie dalykai, rodos, lieka 20 metų nepaliesti. Ir tai, kas buvo prieš mėnesį šiandieni kaip sapnas. Pradeda atrodyti, kad jeigu praeitis nepalieka apčiuopiamų jos buvimo įrodymų, ji išvis niekada ir neegzistavo. Todėl turiu namie tokią nedidelę medinę dėžutę, provansiškoo stiliaus, su auksiniu rakteliu ant šono, ir rausvomis gėlėmis ant viršaus. Sakiau, nuo šiol uždarysiu ten visą praeitį. Tokią praeitį, kurią nori atsiminti, kurią prisimeni būtent tada, kai netyčia pasuki ne tuo keliu ar įsėdi ne į tą valtį.

Ir nors dabar atrodytų, kad darbų daugiau nei smėlio Nidos kopose, man viskas slow motion. Ir plaukiu kaip medžio šakelė atsigavusiame Neryje, pagal The National dainą. Kartais, kai apima bent kruopelė vis dar manyje likusio, nors sparčiai dingstančio kulinarinio įkvėpimo, panaudoju for fast bake. Kad ir vakar, kai šaldytuve pirmą kartą sūrio buvo daugiau nei jogurtų ar pomidorų. Net nežinau kodėl, mes nelabai mėgstame sūrį.

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 9 keksiukai

Reikia:
• 70-80 g margarino
• 3 vid. kiaušiniai
• 100 ml neriebaus pieno (arba pasukų)
• puodelis miltų
• 1.5 a.š. kepimo miltelių
• apie 40 g tarkuoto oranžinio Čederio*
• apie 20 g tarkuoto parmezano*
• 1 nedidelio melsvojo svogūno
• žiupsnelis druskos
• žiupsnelis kmynų
• žiupsnelis paprikos miltelių
• šviežiai maltų pipirų

Pastaba: galite naudoti ir paprastą fermentinį sūrį, vis tiek bus skanu ir viskas derės, aš naudojau šiuos nes reikėjo pabaigti. Taip pat, jei turite labai ne daug sūrio, galite jo neįmaišyti į tešlą, o užbarstyti ant keksiukų viršaus, tik atsargiai, kad nepriliptų prie keksiukų keptuvės. Jei vis gi naudosite popierėlius, nuimkite keksiukams atvėsus. Sėkmės gaminant!

1. Sutarkuokite sūrį. Galite itin smulkiai, galite ir šiek tiek stambiau. Aš tarkavau šiek tiek stambiau, todėl pas mane jis gražiai matėsi keksiukuose, jei nepatinka, galite tarkuoti smulkiai. Supjaustykite smulkiai svogūną. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.

2. Margariną išlydykite, atvėsinkite ir išsukite su kiaušiniais. Supilkite pieną ir išmaišykite. Suberkite miltus sumaišytus su kepimo milteliais, išmaišė, suberkite kmynus, druską, papriką, išmaišykite. Įmaišykite tarkuotą sūrį, susmulkintą svogūną.

3. Aš padariau klaidą (nors ir turėjau įtarimą, kad taip atsitiks), sūris yra linkęs prilipti, lydytis ir visaip kitaip elgtis kepant keksiukams, kas gali padaryti popierėlį sunkiai nuimamą, todėl rekomenduoju nenaudoti pop. krepšelių keksiukams šįkart, o pilti tešlą į šiek tiek sviestu pateptas duobutes. Tešlos turėtų pakakti 9 keksiukams.

4. Pašaukite juos į įkaitusią orkaitę ir kepkite apie 45-50 min. Išimkite, ataušinkite ant grotelių, sudėkite į lėkšteles. Skanaus :)

Į mane žiūri kvepiantys narcizai. Dideli ir skaisčiai geltoni. Tarsi už monitoriaus šviestų mažos asmeninės saulės. Pasaulis ir vėl bunda. Žiema kaunasi su pavasariu: dienomis tai siaučia pūgos, tai lenda spiginanti saulė, pavojingai atsispindinti nuo ledinio sniego. Visi skuba, o aš šiandien niekur neskubu. Ir net neraginu pavasario ateit. Nes jis vis tiek ateis. Juk, kam bereikalingai raginti tai, kas ir taip anksčiau ar vėliau įvyks įvyks. Šiandien aš šapelis, įkritęs į upę. Jei irčiausi, nematyčiau dangaus. O dabar galiu plaukti ir skaičiuoti debesys, plaukiančius į Rytus.

Rodos, taip ilgai neberašiau, kad net pamiršau kaip tai reikia daryti (turiu pasigaminusi savo mažą receptų įdėjimo sistemą, kurią esu atkalus gan šauniai, bet va po savaitės kitos nebenaudojimo, pamirštu). Dar turiu šiokių tokių naujienų: dėl laiko stygiaus galiu daug rečiau atsakinėti į laiškus, komentarus, ir taip pat rečiau skelbsiu naujus įrašus ar receptus. Visa tai truks iki birželio vidurio, kol galiausiai (tikiuosi) gausiu diplomą, baigsiu visus projektus ir būsiu laisva kaip paukštis. O dabar pasidžiaukime kartu, kad saulė vis dažniau džiugina apledijusius langus (ir nesvarbu, kad lauke minus dešimt) ir paragaukime sveikos, šviežios, naminės daržovių sriubos su kalakutiena. Pasakysiu kaip Oliveris: „Tiesiog skanumėlis!“.

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 4

Reikia:
• 1.2 l daržovių sultinio
• 400 g kalakutienos filė be odelių
• 2 itališkų (melsvųjų) svogūnų
• 3 česnako skiltelių
• 2 nemažų morkų
• saujos atskirtų brokolio galvučių
• 2 nedidelių saliero stiebų
• smulkintų petražolių
• žiupsnio kmynų
• lauro lapo
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos
• tyro alyvų aliejaus

1. Užvirinkite puode sultinį. Įkaitinkite keptuvėje šaukštą kitą alyvų aliejaus. Tuo tarpu susmulkinkite svogūnus ir česnakų skilteles. Apkepinkite juos keptuvėje.

2. Nuplaukite paukštieną po tekančiu vandeniu ir supjaustykite kubeliais. Sumeskite į keptuvę ir apkepkite drauge su svogūnais ir česnakais.

3. Į užvirusį sultinį sudėkite nuplautas ir nuskustas morkas, supjaustytus salierus. Kai kalakutiena iškeps, supilkite keptuvės turinį į puodą, įmeskite lauro lapą, įberkite šviežiai maltų juodųjų pipirų, kmynų ir petražolių. Virkite apie 15-20 min.

4. Sudėkite brokolius, paragaukite skystį, jei trūksta – įdėkite druskos. Virkite dar apie 20 minučių. Paragaukite, išimkite lauro lapą. Išpilstykite į lėkštes ar dubenėlius ir patiekite. Skanaus :)