Kai prieš kelis metus žiūrėjau garsiąją Woody Allen komediją “Viki Kristina Barcelona”, kaskart aikčiojau stebėdama mažomis lempelėmis pasipuošusias kavinukes, gėlėmis apaugusius restoranėlius, tas siauras spalvotas gatves ir skalbiniais nukabintus balkonus bei medines langines. Tada nė neabejojau, kad Barcelona galėtų būti tas miestas, kuriame atrasčiau džiaugsmą. Katalonijos sostinė, vienas iš lankomiausių miestų Europoje, ypač vasarą knibždėte knibždantis turistų, smalsiai besižvalgančių romantiškose gatvelėse, su susižavėjimu spoksančių į Gaudi šedevrus, ar gaudančių pokyčių vėją ramybe dvelkiančiuose kalnuose, kur yra isikūręs žymus Montserrat vienuolynas.

Turbūt kaip ir kiekvienas, širdyje slepiantis mažą kelionių manjaką, bent kartą savaitei aplankau aviabilietų puslapį. Antraštė Bilietai į Barceloną, kaina tik nuo 130 LTL rožiniame Wizzair puslapyje mane užburia. Svajoju vėl pasigauti permainų vėją saulėtoje Barcelonoje ir nesusivaldau nepasinaudojus galimybe. Dėka tų visų pigių skrydžių, man kartais pradeda atrodyti, jog tie išsvajoti Europos miestai šiandien yra kur kas arčiau.

Kepyklėlės, iš kurių devintą valandą ryto išsirango šviežių bandelių kvapas, restoranai, pro kuriuos praeidamas negali nesustot užuodęs puikiai pažįstamos Paellos kvapo. Jaukios turgavietės, besišypsantys žmonės siūlantys įsigyti dar vakar sužvejotos šviežios žuvies ar jūros gėrybių. Šis miestas tiesiog negali pabosti. Be viso to, Barcleona pasitinka kažkokia nematoma dvasia, kuri paskandina rūpesčius, bei grąžina paprastą jausmą džiaugtis gyvenimu.

Vakarop užsimerkiu ir jau svajoju, kaip po kelių dienų vaikščiosiu turistų išmindžiota La Rambla gatve, mandagiai priiminėsiu reklaminius lankstinukus apie kokius 59 vykstančius renginius mieste, o po to mirkysiu kojas sūrioje jūroje. Kad laukimas neprailgtų, nusprendžiau pasidomėti Kataloniška virtuve ir pasigaminti kažką namuose. Traški apkepta duona, įtrinta česnaku, pikantiškas sūraus ispaniško kumpio ir saldžių figų derinys – kataloniškas užkandis tapas yra greitai paruošiamas ir galima liežuvį praryti koks skanus! Išbandykite ir patys įsitikinsite.

Kataloniškos tapas su figomis

Trukmė: 10-15 min.
Porcijos: 4 sumuštiniai

Reikia:
• 4 riekelių šviežios rupios duonos
• 2 šviežių figų
• 4 juostelių Serano kumpio
• kelių drožlių Gran Padano* sūrio
• tyro alyvuogių aliejaus
• poros česnako skiltelių
• šviežiai maltų pipirų
• šviežių bazilikų arba rozmarino šakelių

*Gran Padano sūris – tai kaip parmezano brolis, tik kiek prastesnės kokybės, tačiau skoniu labai mažai kuo skiriasi, bet yra pigesnis už parmezaną. Jeigu nenorite pirkti šio sūrio, galite naudoti ir mūsiškį Džiugą, nieko baisaus neatsitiks.

Duonos riekeles apkepinkite sausai ir tada apšlakstykite aliejumi, arba tiesiog apkepinkite aliejuje, kol dailiai apskrus. Tada ten pat truputi pakepinkite figas. Duonos riekeles gerai įtrinkite česnaku. Uždėkite kumpio, apkeptas figas, užbarstykite sūrio, pipirų ir papuoškite bazilikų lapeliais ir rozmarinu.

Catalonian tapas with figs and Serrano ham

Timing: 10-15 min.
Portions: 4 tapas

Ingredients:
• 4 slices of wholemeal bread (or any other you prefer)
• 2 fresh figs
• 4 thin slices of Serrano ham
• some Gran Padano* cheese
• extra virgin olive oil
• few garlic cloves
• freshly grounded black pepper
• some fresh basil or rosemary

*Gran Padano cheese tastes almost like Parmesan cheese, however is cheaper. Of course you can use Parmigiano-reggiano as well, if desired.

Fry bread slices in the pan or oven till crusty. Then brush with olive oil and rub in some of the garlic clove. Then cut figs into slices and fry them a little bit. Add ham on the bread, figs, sprinkle with roughly grated cheese pepper and decorate with some basil or rosemary. Enjoy!

Penktadienis visuomet buvo mano mėgstamiausia diena. Kai pasibaigia darbai ir gali viską metęs akimirkai atitrūkti nuo rūpesčių, paskęsti draugų būryje, išeiti į miestą, barą, kavinę, restoraną ar kur kitur. Neįsivaizduoju penktadienio be tikro, naminio maisto arba bent jau gurmaniško deserto gabalėlio ir taurės gero vyno. Brushettas pradėjau vadinti „penktadienio maistu“, nes jos pasigamina greitai, tampa puikiu draugų vakarėlių užkandžiu ir kaipmat dingsta nuo stalo. Šįkart brushettos pavyko neįtikėtinai skaniai: minkštos, apskrudusios, sultingos, su beprotiškai gardžiu itališku padažu ir šviežia pomidoro riekele… Iš tiesų tai taip paprasta pagaminti, bet taip toli nuo įprasto sumuštinio batonas+sviestas+sūris/kumpis.

Patiekite apibarstę šviežiais pipirais, prieskoniais, geriausia – ant didžiulės medinės lentelės. Naudokite tik gerus, kokybiškus produktus ir nustebinkite draugus neįtikėtinai skania užkandėle. Mano bruschettų atradimas – itališkas, ekologiškas „Toskanos“ padažas iš „Sveikų produktų“. Baisiai skanus. Ir idealiai dera tiek prie crostini, tiek ir prie brushetta. Puikus pasirinkimas, kai skubate, neturite laiko, bet norite kažko sveiko ir gurmaniško.

Šį penktadienį mano planai prasidės tada kai iš virtuvės išnyks tas kalnas neplautų indų ir prisiversiu bent truputį apsikuopti. Tada gal bandysiu šturmuoti miestą ir, galbūt, gyvos Balkanų muzikos vakarą restorane. Arba nuvyksim pagaliau aplankyti atsidariusio „Briusly“. O jeigu ką, turiu vakaro alibi: kepti sausainius, gerti vyną mėnesienoje ir mėgautis gurmaniškomis bruschettomis… Fine settimana!

Trukmė: 20-30 min.
Porcijos: lėkštė bruschettų (užteks 4-5)

Reikia:
• šviežio tamsios ciabatta duonos kepalo
• gero, tyro alyvuogių aliejaus
• poros česnako skiltelių
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• kelių šviežių, sodriai prinokusių pomidorų
• ypatingosios „Toskanos“ užtepėlės
• šviežių bazilikų lapelių
(dar galite pagardinti Serano kumpiu, druska)

1. Supjaustykite duoną riekelėmis, įtrinkite tyru alyvuogių aliejumi (naudokite gerą, nuo jo labai priklauso šių sumuštinių skonis). Apkepinkite ant grotelių, paprastos keptuvės ar keptuvės su grotelėmis (naudojau pastarąją). Česnako skiltelės galiuką nupjaukite, įtrinkite riekeles iš abiejų pusių.

2. Negailėdami patepkite duoneles ekologiška „Toskanos“ užtepėle. Uždėkite riekelę (geriausia plonai atpjauto) pomidoro. Ant viršaus užbarstykite šviežiai maltų juodųjų pipirų, pabarstykite šviežiu baziliku. Manosios bruschettos su kumpiu, kadangi gaminau mėsėdžiui, tačiau jūs galite nenaudoti jokių priedų – labai skanu ir be jų.

Traškus, trapus, gardus picos padas su sultingu, sodriu pomidorų padažu, svogūnais, aromatingu česnaku, apskrudusiu parmezano sūriu ir švelniomis, plonytėmis vytinto Serano kumpio juostelėmis – mano namuose buvo sunaikinta greitai ir pripažinta „skaniausia namie pagaminta pica″. Iš tiesų tai vienas iš pačių lengviausių, daug laiko neatimančių receptų, kuriam reikia truputį to, truputį to, ir, svarbiausia – kelių itin gerų produktų: aliejaus, kumpio, sūrio.

Šiandien buvęs kolega man parodė mergaitės iš Peru, mažos, jaukios, mielos kavinukės tinklalapį. Šakės, kaip įkvepia. Įkvepia bėgti pasisėdėti į miestą, į kokią jaukią vietelę arba namie išsikepti ką nors gardaus, atidaryti „naminę arbatinę″ ir vaišinti daugus (o jei šie atsisakytų – balandžius kieme). Dar norėčiau turėti laiko, kantrybės ir aistros visus savo kepinius dailiai pakuoti, paišyti ant pakuotės tušu ir plunksna, aprišti spalvingais arba šiaudiniais kaspinėliais. O šiaip, po truputį, brandinu mintį ruoštis didžiajai Žiemos šventei. Ak, taip, Kalėdoms.

Kuo toliau, tuo labiau tikiu, kad švenčių džiaugsmas slypi ne šventėse, o jų laukime. Tad kodėl to džiugesio šiemet neatkėlus dar anksčiau? Na gerai gerai, bent jau palauksiu, kol medžiai apsinuogins…

Reikia:
Tešlai:
• 1 puodelio šilto vandens
• maždaug 2 1/2 puodelių kvietinių miltų
• žiupsnio jūros druskos
• žiupsnio cukraus
• 6 g sausų mielių (1/2 pakuotės)
• 3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
• miltų (kočiojimui)
Picai:
• pomidorų padažo (pagal šį receptą)
• šviežio gabalo parmezano Reggiano
• Serano kumpio kelių riekelių
• saulėje džiovintų pomidorų (geriausia konservuotų aliejuje)
• šakelių šviežių prieskonių: baziliko, čiobrelio, raudonėlio

1. Sumaišykite mieles su žiupsniu cukraus (maždaug nubrauktu šaukštu). Užpilkite šiltu vandeniu (užteks 1/4 arba 1/2 puodelio iš to ką turime). Išmaišykite šakute ir palikite kokioms 10-15 minučių. Masė turi suputoti, suburbuliuoti, padidėti.

2. Puodelį miltų dubenyje sumaišykite su druska. Supilkite mielių, cukraus, vandens mišinį, išmaišykite. Supilkite likusius miltus, vandenį ir aliejų. Užminkykite minkštą, truputį lipnią tešlą. Kitą dubenį ištepkite aliejumi, įdėkite išminkytą gumulą tešlos ir leiskite pakilti (60-80 min.).

3. Kai tešla pakyla ir bando išsiropšti iš indo, laikas ją minkyti. Pabarstykite miltais medinę lentą ar stalo paviršių. Padalinkite tešlą į 3-4 lygias dalis. Paimkite vieną burbulą, susukite jį, minkykite, tada suplokite kočėlu. Iškočiokite ploną blyną. Tieskite jį į miltais pabarstytą kepimo skardą. Kepkite įkaitintoje orkaitėje, 200°C laipsnių temperatūroje, apie 12-15 minučių, kol švelniai paauksuos.

4. Taip iškepkite visus picos lakštus ir uždenkite kad nesukietėtų. Aptepkite picas paruoštu padažu, galite dar trupučiu aliejaus apšlakstyti. Ant viršaus užtarkuokite sūrio, apdėliokite mėsos riekelėmis, saulėje džiovintais pomidorais. Kepkite kol sūris išsilydys ir pica dailiai apskrus. Paruoštą picą apibarstykite šviežiais prieskoniais (aš dar šviežiai maltais pipirais pabarsčiau). Patiekite.

Mūsų mažasis vakarinis ritualas retsykiais (kai dienos saulėtos ir šiltos) virsta mano mažuoju pietinių ritualu. Stebėdama saulėtą gyvenimą pro didžiulius langus, mėgaujuosi šviežių prieskonių kvapu (mėgstu juos pasidėti ant stalo vietoje įprastų gėlyčių) ir skaniais pietumis. Grįžusi iš mažo pasivaikščiojimo saulėtame parke, šįkart jaučiausi itin pakylėta.

Einant rudenėjančiomis gatvėmis, mane apniko milijonai prisiminimų. Ir visi jie iš prabėgusių metų rudens pradžių. Apie tai, kaip pirmą kartą važiavau į paskaitas (tada dar studijavau fotografiją) ir viskas atrodė nauja, nepatirta, baisu. Arba kaip drebėdama iš jaudulio ir laimės autobusu keliavau į savo pirmąjį darbą. O pažvelgus į parduotuvių vitrinas, prisiminiau paauglystę. Kaip aš laukdavau rudens vakarų, kai retsykiais išeidavome į miestą suvalgyti varškės spurgų mūsų pamėgtoje cukrainėje, arba žvilgčiojau į sutemusias gatves, kurias apšvietė tik šurmuliuojančių parduotuvių virtinos. O tada, tarsi filme „Breakfast at Tiffanys“, kartais sustodavau ties vitrinomis ir spoksodavau, kol pabosdavo. Keistas buvo ruduo.

Šįkart iš rudens bandysiu išpešti viską, kas įmanoma: paskutinę saulę ir šiltas dienas, gelsvai rausvus parkus, kuriuose dar yra šiek tiek žalumos, greitai temstančius romantiškus vakarus, sausainių kepimą lietui lyjant, vakarinės arbatos tradiciją ir filmų žiūrėjimą šeštadieniais. Šiandien ruduo buvo dar arčiau.

Makaronų receptas gan paprastas, tačiau iš tiesų gardus. Be to, jis puikiai tinka tuomet, kai taupote, tačiau vis tiek norite palepinti save skania vakariene (pietumis). Aš naudoju sūrių karalių parmezaną Reggiano, tačiau tiktų ir lietuviškas „Džiugas“. Kita vertus, aš labiau mėgstu Reggiano nei „Džiugą“. Nors šis ir brangesnis, 200 g gabalo užtenka daugiau nei savaitei. Pradžioje galite nusipirkti ir 100 g sūrio, jei nesate tikri ar daug su juo gaminsite. Dažniausiai prekybos centruose jau būna supakuoti sūriai įv. kiekiais (paprastai 200-400 g), todėl prieikite prie sūrių pardavėjos ir paprašykite kad jums atpjautų mažą gabalėlį. Jeigu ši pažiūrės nedraugiškai (man taip yra buvę), nekreipkite dėmesio – šis sūris per daug ypatingas, kad jį vartoti dideliais kiekiais, be to, gurmanai valgo ne daug, bet labai skaniai. Gabalėlis šviežiai tarkuoto parmezano į pastą yra nepaprastai skanu!

Trukmė: 20-25 minutės
Porcijos: dviem romantikams
Energetinė vertė: apie 350 kcal/porcija

Reikia:
• 1 l vandens
• 120 g rotini pastos
• gabalėlio šviežio Parmigiano Reggiano (parmezano sūrio)
• šviežių prieskonių: kelių baziliko ir raudonėlio lapelių
Padažui:
• 250 g trintų pomidorų (galite pasigaminti patys arba pirkti tyrę)
• 1 vidutinio svogūno galvutės
• skiltelės šviežio česnako
• maždaug 50-60 g raudonosios saldžiosios paprikos
• šaukšto su kaupu šalto spaudimo, tyro alyvuogių aliejaus
• šviežiai maltų juodųjų pipirų

1. Užvirinkite vandenį makaronams. Tuo tarpu keptuvėje ant vidutinės ugnies (be riebalų, tefloninėje) paskrudinkite svogūnus, kai šie gerai apskrus ir pradės gardžiai kvepėti, sudėkite susmulkintą papriką. Dar pakepinkite viską maždaug porą minučių. Į užvirusį vandenį sudėkite makaronus.

2. Pakepintus svogūnus su paprika sudėkite į pomidorų tyrę, gerai išmaišykite. Padažą pagardinkite alyvuogių aliejumi ir šviežiai maltais pipirais. Įtarkuokite česnako skiltelę ir išmaišykite. Turbūt pastebėjote, kad niekur nenaudoju druskos. Be to, į daugumą pomidorų padažų dažnai dedamas ir cukrus. Nemėgstu šių dviejų ingredientų. Sūrumą man atstoja pikantiškas česnako skonis, o naminiai, sode užauginti pomidorai būna natūraliai saldūs, todėl nereikia jokių kitų priedų. Net nepastebėjau valgydama, kad patiekalas be cukraus, pažiūrėkite, gal pavyks ir jums. Taip daug sveikiau.

3. Makaronus nusausinkite, sudėkite į gilesnę lėkštę, užpilkite padažu ir greitai išmaišykite. Tada apibarstykite smulkintais baziliko ir raudonėlio lapeliais, užtarkuokite parmezano ir kaipmat patiekite (makaronai greitai atvėsta). Bon Appétit!

Rytoj jau penktadienis. Dar nelaidojam vilčių pamatyti jūrą. Kad ir dviem valandoms. Kartais spontaniški dalykai nebūna tokie nusisekę, kaip norėtųsi. Ypač, jei daug kas priklauso ir nuo kitų aspektų,o ne tik noro ir entuziazmo. Aistra gaminti, degustuoti, pirkti, bėgioti, išragauti naujus gurmaniškus pirkinius, ar atsidžiaugti saulėtomis ir šiltomis vasaros dienomis mane spaudžia iš visų pusių. Jaučiuosi kaip entuziazmu trykštantis vaikas, norintis apimti viską vienu metu. Tačiau tas jaudulys ir energija atrodo esą tokie stiprūs, kad nebepajėgi jų suvaldyti. O štai vėliau, žvilgt, jau per vėlu…

Trukmė: 15 min.
Porcijos: dviem
Energetinė vertė: apie 630 kcal/porcija

Reikia:
• 200 g špinatų pastos lakštinių
• tyro alyvuogių aliejaus
• 100 g sūrio su mėlynuoju pelėsiniu* (itin minkšto)
• 4 vš. su kaupu 20-25 proc. riebumo grietinės
• žiupsnis džiovinto baziliko
• žiupsnis džiovinto raudonėlio
• šviežiai maltų pipirų ir druskos

1. Užvirinkite vandenį. Sudėkite lakštinius, sumažinkite ugnį iki vidutinės. Įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, žiupsnelį druskos.

2. Kol makaronai verda (8-10 min.), paruoškite sūrio padažą: pelėsinį sūrį sudėkite į nedidelį prikaistuvį. Kaitinkite ant silpnos ugnies, pastoviai maišydami. Kai sūris visiškai ištirps, sudėkite grietinę ir dar šiek tiek pakaitinkite. Jeigu padažas per skystas, galite įberti šaukštą miltų, kad sutirštėtų.

3. Makaronus nusausinkite, sudėkite į lėkštę kaipmat apipilkite karštu sūrio padažu. Apibarstykite raudonėliais ir bazilikais. Patiekite.

Trukmė: 10 min.
Porcijos: dviem
Energetinė vertė: 580 kcal/porcija

Reikia:
• 160 g mozzarellos
• 200 g bazilikų
• 2 didelių pomidorų
• 4 saulėje džiovintų pomidorų
• 10 juodųjų alyvuogių
• apie 40 g kedro riešutų
• 2 v.š. tyro alyvuogių aliejaus
• šviežiai maltų pipirų
• druskos

1. Švariai nuplaukite pomidorus, supjaustyti galite riekelėmis arba gabalėliais, sumaišykite su mozzarella ir bazilikais. Jei pjaustėte riekelėmis, dėkite vieną ant kito: pomidorą, tada sūrį ir t.t. Įmaišykite alyvuoges (aš smulkinau, nes mano buvo su kauliukais) džiovintus pomidorus (taip pat susmulkinę), riešutus.

2. Apšlakstykite aliejumi, apibarstykite druska ir pipirais. Patiekti reikia iškart, labai skanu su itališka duona arba grūdų bandele.