Šiandien taip išpuolė, kad vėl apėjau visus savo pagrindinius boutique taškus: Nuo „De Žavu“, pro naują vintažinę krautuvėlę Trakų g. (kur, beje, randu puikių puikių indiškų šilko rūbelių kartais) ir dar pirmą kartą užsukau į drabužinę „Aksominė karamelė“, kur jau nuo seno viliojo užeiti draugiškos ir jaukios iškabos, bet vis nedrįsdavau. Radau ten visokių mados žurnalų po 3-5 Lt, tokių pačių kur Rūdninkuose už 20-30 įsigyti gali ir pamaniau, kad čia labai šaunus atradimas, todėl nusprendžiau pasidalinti. Galvoju gal ir maniškius reikės parduot/padovanot/išdalint, nes jau nebetraukia. Nors visai gražiai spintelę puošia dabar. Kokia nemaistiška šįkart įžanga.

Tai gi, po savo žygio grįžinėjau namo ir svajojau apie kepintus ryžius su sojų padažu ir serialo žiūrėjimą. Galvojau, va, pagaliau rasiu atokvėpio valandėlę po visų savo darbų krūvos (kartais mane apima mintis, kad visko atlikti neįmanoma, bet tada vėl grįžta optimizmas ir jausmas, kad nieko nėra neįmanomo). O tada prisiminiau, kad archyvuose, o tiksliau juodraštyje jūsų laukia dienos šviesos neišvydęs receptėlis, pamaniau įmesiu, kol verda ryžiai. Tada ir vėl lauks nemenkas glėbis darbelių. O taip norėčiau šiandien būt visai kitur. Tai gi, gražaus ir šilto vakaro visiems, gaudykite pikantiškų vištienos sparnelių receptą.

Trukmė: 10 min. ruošti, 30 min. marinuoti, apie 20 min. kepti
Porcijos: dviem (arba vienam išalkusiam vyrui)

Reikia:
• apie 800 g viščiuko sparnelių
• druskos ir šviežiai maltų pipirų
• kelių citrinos skiltelių (kepti drauge)
• keptų ar virtų bulvių (patiekimui)

Marinatui:
• apie 100 g/ml alyvų aliejaus
• apie 50 g/ml raudonojo vyno acto
• 2 šaukštų prancūziškų garstyčių
• a.š. garstyčių grūdelių
• a.š. su puse česnako granulių (arba 4-5 grūstų skiltelių)
• šaukšto čili miltelių (naudojau šiuos, jie nėra labai aštrūs)
• a.š. aitriosios paprikos
• 1-2 a.š. kajeno pipiro
• šaukšto saldžiosios paprikos miltelių

1. Paruoškite marinatą: sumaišykite visas sudedamąsias dalis. Viščiukų sparnelius nuplaukite ir nupjaukite smailųjį (ploniausią galiuką), išmeskite jį. Įtrinkite mėsą pipirais ir druska. Sudėkite į marinatą ir marinuokite šaltai apie 30-40 minučių.

2. Išimkite viščiukus iš marinato ir apkepkite keptuvėje, įkaitintame aliejuje. Ant viršaus užmeskite citrinas, leiskite joms iškepti drauge, išleidžiant sultis ant mėsos, tada kartu ir patiekite. Galite dar pabarstyti ant viršaus paprikos miltelių (jei mėgstate aštriau – kajano, jei švelniau – saldžios paprikos). Patiekite su bulvėmis.

Šiandien, kaip, beveik, visada kėliausi šeštą ryto. Pastarieji rytai man buvo itin įkvepiantys ir kupini meilės visam pasauliui. O tai labai nepaprastas jausmas. Ir nors dabar esu kur kas užimtesnė, nei anksčiau, vis tiek atrandu laiko gaminimo aistrai išlieti. Nepykite, jei nespėju atsayti į visus komentarus ar laiškus, aš tikrai viską perskaitau ir stengiuosi nieko nepamiršt.

Vakarykštis mano rytas ir popietė buvo dedikuoti diplominiam darbui, o šį rytą nusprendžiau dedikuoti triufeliams. Paprastiems, šiek tiek karstelėjusiems, su aitriąja paprika, žiupsneliu cinamono ir traškiu sausainių trupinių apvalkalu. Įsisupus į minkščiausią pasaulyje chalatą, maišiau tirpstančią šokolado masę ir niūniuodama klausiausi sargo dainos.

Ir pagaliau išpildžiau savo smalsumą bei apsilankiau G9 „Irmanto sriubose“. Sriuba buvo not bad, tačiau imbierinė arbata su apelsinais pasakiška, ne veltui meniu buvo įvardinta kaip magiška. Išgėrus visą arbatą jaučiausi tarsi naujai atgimusi, todėl besišypsodama patraukiau namo, toliau klausytis Nusibodo, valgyti pyragėlio „Bulvytė“ ir žinoti, „kad yra kažkur pasauly man skirta šalis gražiausia“.

Trukmė: 10-15 min. gaminti, 1-2 val. šaldyti
Porcijos/kiekis: apie 15 triufeliukų

Reikia:
• 45 g natūralaus sviesto
• apie 2 v.š. riebesnės grietinės
• 200 g konditerinio šokolado (50-60 proc. kakavos)
• v.š. cukraus
• 1/2 cinamono
• 1/4 čili miltelių
• 1 v.š. brendžio arba romo
• kakavos miltelių (nesaldintų, apvoliojimui)
• kelių sutrupintų karamelinių sausainių (apvoliojimui)

1. Ištirpinkite šokoladą drauge su sviestu ir grietine prikaistuvyje, kaitindami ant silpnos ugnies, ir pastoviai maišydami. Galite ištirpinti karšto vandens vonelėje, t.y. įstatę dubenėlį su sutrupintu šokoladu sviestu ir grietine į kitą indą su karštu vandeniu. Jei norite, kad ištirptų greičiau – reikės pastoviai maišyti.

2. Nuimkite nuo ugnies, įmaišykite cukraus, čili miltelių, kakavos, brendžio ar romo. Nebijokite, alkoholis šiuose saldainiuose beveik nesijaus, t.y. tikrai nepasigersite :) Visa, dėl aromato ir pikantiškumo. Tai gi, kai viską įmaišysite, masę supilkite į gilė lėkštę (aš naudoju sriubos). Lėkštę padėkite į šaldytuvą ir laikykite kokias 1-2 valandas, kol masę sustingsta taip, kad galima formuoti saldainius.

3. Sutrupintus sausainius ir šiek tiek kakavos suberkite į dubenėlį. Naudokite maždaug 2-3 sausainius ir 4 šaukštus kakavos. Turėtų pakakti. Išimkite masę iš šaldytuvo, rankelėmis voliokite saldainius, formuodami burbuliukus, kuriuos apvoliokite kakavos milteliuose ir trupintuose sausainiuose. Dar 30 minučių paruoštus saldainius palaikykite šaldytuve. Sakoma, skaniausi jie būna šalti.

Galėčiau pasakoti apie monologus su nukritusiais medžių lapais, rausvus, gavėjų nepasiekusius laiškus, vėją, šalčiu nubrozdinusį nosį, subtilią rudens šizofreniją ir vienišus vakarus, bet pasiliksiu tai desertams. Tiesiogine ta žodžio prasme. Turiu mažytę, tiesiog mikroskopinę, kiek naivią idėją iškepti tortą. Ne šiaip tortą, o teminį tortą. Kadangi neturiu nė menkiausio supratimo, ar tai įgyvendinti pavyks ir ar sparnuotas įkvėpimas neišskris drauge pro langą, tyliu. Kalbant apie pačią tylą, kartais man ji pasirodo iškalbingesnė už keliasdešimt puslapių besitęsiantį memuarą. Bet pasilikime ir tai kitam kartui.

Šiandien žemiškas įrašas žemiškam receptui. „Ką pagaminti pietums?“ , – kartais būna toks pat įkyrus klausimas kaip ir „Ką apsirengti?“. Skirtumas tas, kad apsirengti dažniausiai nebūna ką, o pagaminti tiek daug idėjų ir minčių, todėl sunku išsirinkti. Savaitgalį gaminau paprastą, nesudėtingai paruošiamą, bet gan pikantišką paukštienos troškinį su pomidorais. Nors naudojau konservuotus produktus (ei, visi kartais esame tinginiai), jūs galite naudoti šviežius. Taip pat nebūtina naudoti vyno, – galite pilti vištienos sultinio. Bet būtinai, tieisog būtinai įdėkite džiovinto oregano ir kmynų (jei neturite jų tiks ir kuminas, tik jis aitresnis, tad nepiktnaudžiaukite), pamatysite kaip gardžiai pakvips namai. Skanių pietų!

Sultingas vištienos, pomidorų ir baltųjų pupelių čili

Trukmė: apie 60 min.
Porcijos: 4
Energetinė vertė: 465 kcal/porcija (be garnyro)

Reikia:
• 380 g vištienos filė be odelių
• 2 baltųjų svogūnų
• 2 česnako skiltelių
• gumulėlio natūralaus sviesto
• 3 v.š. alyvų aliejaus
• konservuotų baltųjų pupelių indelio
• konservuotų pomidorų be odelių
• 4 v.š. pomidorų pastos (ketčupo arba tyrės)
• 2 v.š. čili paprikos miltelių
• 2 v.š. džiovintų raudonėlių
• gero žiupsnio kmynų (arba žiupsnelio kumino)
• baltojo sauso vyno (aromatui)
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos
+ virtų ryžių arba bulvių (garnyrui)

1. Įkaitinkite keptuvėje gumulėlį sviesto. Susmulkinkite svogūną ir česnaką. Sudėkite į įkaitintą sviestą ir apkepinkite apie 8 min. Nuplaukite vištieną, supjaustykite vid. dydžio gabalėliais (kad būtų patogu įsidėti į burną). Apkepinkite drauge su svogūnais ir česnakais, kol įgaus dailią balkšvą spalvą. Supilkite alyvuogių aliejaus, dar apkepkite kokias 2-3 minutes and vidutinės ugnies.

2. Sumažinkite ugnį. Sudėkite čili, raudonėlius, kmynus, išmaišykite. Nusausinkite, nupilkite pupeles, nupilkite dalį pomidorų skysčio, supilkite juos į keptuvę. Sumaišykite visą troškinio mišinį. Neuždengtame puode troškinkite apie 15 min. Pagardinkite druska, pipirais, į pilkite šlakelį vyno. Troškinkite dar 10-15 minučių, vėl įpilkite šlakelį vyno. Ir vėl truputį patroškinkite, jeigu trūksta skystumo, galite įpilti vištienos sultinio. Kaip jo pasigaminti galite perskaityti čia. Patiekite su virtais ryžiais arba bulvytėmis.

Juicy chicken, tomato and white beans chili

Timing: 60 min.
Portions: 4
Calories: 465 cal per portion (without garnish)

Ingredients:
• 13.4 oz (380 gr) chicken fillets with no skin
• 2 white onions
• 2 garlic cloves
• piece of natural butter
• 3 tbpsns of olive oil
• 1 can of white beans
• 1 can of peeled tomatoes
• 4 tbpns of ketchup
• 2 tbpns of peperoncini (chili) powder
• 2 tbpsns of dried oregano
• nice pinch of caraway
• a bit of white dry wine
• freshly grounded black pepper
• salt
plus rice or potatoes (for garnish)

1. Heat a piece of butter in a large pan. Cut onion and garlic cloves into small pieces. Add them in to hot butter and cook for 8 minutes. Wash chicken fillets and cut into cubes. Add and cook with onions and garlic, until ready. Pout olive oil, cook for 2-3 minutes on a medium heat.

2. Reduce the heat. Add chili, oregano, and caraway; mix everything. Dry canned beans (I mean, pour off the water from the can) and add to pan. Add canned tomatoes with juice. Mix and cook for 15 minutes. Add pepper, salt, a bit of wine. Cook for 10-15 minutes again. Add a bit f wine again. Cook for 10-15 minutes. If needed, you can add a bit of chicken broth or water. Put in a deeper plate. Serve with rice or potatoes.

Šiuo metu stengiuosi pereiti per tam tikrą self-recognition procesą, esu išsiblaškiusi, laisva, nesugaunama, nesuprantama ne tik aplinkiniams, bet blogiausia, kad ir sau pačiai. Manyje amžinai verda vidinis chaosas tarp įvairiomis savybėmis ir būdo bruožais pasižyminčių skirtingų mano charakteristikos pusių. Tuo, kad kažkur yra mano gyvenimo kelias, t.y. profesija, veikla, kuria man lemta užsiiminėti, tikiu tarsi penkiametė mergaitė apie amžinosios meilės ir to vienintelio buvimą kažkur pasaulyje. O gal net ir stipriau.

Prieš ketverius metus tikėjau, kad man lemta pasukti ekonomikos ir skaičiukų keliu, po metų atsibudau ir supratau, kad visada mane traukė menai. Tada, kai įstojau į animaciją, galvojau pasaulis išriedės iš po kojų – aš skraidžiau, nes šventai tikėjau, jog tai yra man. O tada įsimylėjau režisūrą, po pirmojo filmo sukūrimo, kai matant rezultatą kelios ašaros labai norėjo nuriedėti iš džiaugsmo, o draugas pasakė: „Blemba, kurti filmus yra tau…“ – pagalvojau, viskas, atradau save.

O tada, prisiminus kaip įdomiai nuo 7 metų pradėjau žiūrėti laidas apie reklamas, prisiminiau, jog tai buvo mano svajonių profesija, kuri praktiškai apjungė visus kitus mano pomėgius: kūrybą, rašymą, dizainą ir netgi režisūrą. Po darbo reklamoje, pradėjau ausimis karpyti, kai žmonės kalbėjo jog tikrasis mano pašaukimas: kepiniai, kulinarija ir maistas, tai bene daugiausia apčiuopiamų įrodymų turintis pomėgis (vieną iš jų jūs ir skaitote dabar), bet aš vis tiek netikiu, jog tai mano pašaukimas. Nes dabar įsipyniau į mados gyvenimą ir pradedu svarstyti, taip, teisingai, jau supratote. Mano gyvenimas šiuo klausimu visada atrodė paradoksalus iš šalies, aš tai supratau tik prieš keletą savaičių.

Ir nebežinau ar džiaugtis, ar verkti, kad taip galutinai ir nesugebu užsiciklinti ties viena sritimi (tos, kurias čia minėjau, yra toli gražu ne viskas). Gal man taip ir lemta blaškytis nuo vieno taško prie kito. O galbūt, tikėti pašaukimu yra taip pat naivu, kaip ir happilly ever after? Bet kuriuo atveju, nusprendžiau nevaržyti savęs ir leisti, kol yra galimybė lietis į visas puses, nebijoti nei suklysti, nei totaliai susimauti, o tiesiog lietis, ir su laiku, savaime, vieną rytą nubusti žinant, jog mano pasirinkimas, buvo teisingas. Galbūt tai, visai kaip ir meilė, ateina netikėtai.

Kas čia per įžangos keptoms bulvėms, tiesa? Ignoruokite apmąstymus ir išbandykite paprastą, nebrangų ir gausiai skanų receptą. Originaliai galima gaminti su tradicine varške ir grietine, tačiau veganai, gali įsigyti sojų varškės (arba to pačio tofu) ir įdaryti juo, bet kuriuo atveju, manau jums turėtų patikti. Aš dar ilgai jaučiau čili prieskonius ant savo pirštų galų – labai viliojančiai kvepėjo…

Pagaminsim per: 50-60 min.
Pamaitinsim: 2 žmogučius

Reikės:
• 3 didelių bulvių;
• 180-200 g liesos varškės;
• 2 v.š. liesos grietinės
• druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
• ekologiškų čili prieskonių
• saldžiosios paprikos miltelių
• šiek tiek džiovintų kmynų
• džiovinto, smulkinto mairūno

1. Išsirinkite bulves, kurios būtų daugiau ne pailgos, o apvalesnės formos ir be akučių, arba kuo mažiau jų. Jas nuplaukite paprastai po tekančiu vandeniu, patrindami rankomis. Tada dar kartą nuplaukite su šepetėliu šveisdami. Iškrapštykite peiliu „akutes“ ir negražias dėmeles, jeigu rasite. Nuplaukite paskutinį kartą po šiltu, tekančiu vandeniu. Sudėkite bulves į verdantį vandenį ir apvirkite 10-15min.

2. Tuomet bulvytes išimkite, leiskite kiek atvėsti (3-4min.). Perpjaukite peiliu per pusę ir šiek tiek išskobkite vidaus. Sudėkite bulves į kepimo indą ar ant skardos, ar ant folijos, kaip jums patiks. Aš tiesiog dėjau į kepimo indą, nes folijos namie neberadau.

3. Paruoškite įdarą: varškę sumaišykite su grietine, šiek tiek pasūdykite, sudėkite čili, saldžią papriką ir kmynus. Išmaišykite viską gerai. Bulves apibarstykite pipirais ir druska, tada dėkite po šaukštą įdaro, ant viršaus užbarstykite mairūno prieskonių.

4. Įdarytas bulvytes išleiskite aplankyti orkaitės. Paprašykite orkaitės, jog ji įkaistų iki 180-200°C temperatūros ir laimingų bulvyčių kelionę tęskite apie 30 minučių, kol dailiai apskrus. Išimkite ir gardžiuokitės.

Lygiai devinta valanda ryto. Mūsų langai į rytus. Ant blakstienų, ant nosies galiuko, ant užmerktų vokų ir šiltų, ant iš po užtiesalų išlindusių pėdučių, jaučiu saulės spindulius. Akimis, prisidengusiomis sapnų migla, regiu baltą šviesų kambarį, kuriame taip dailiai įsikomponuoja rytiniai šešėliai, pro didžiulius langus, su šviesiomis skaidriomis užuolaidomis, matosi ryškiai melsvas dangaus kraštelis. Atrodo, gaivus pavasario kvapas sugebėjo prasiveržti pro langus į vidų. Prieinu arčiau ir stebiu kaip iš trečio aukšto man atsiveria nuostabios prieskonių plantacijos, kuriose jau entuziastingai pluši įdegę ir stiprūs darbininkai, atidžiai, su meile, pasitaisydami šiaudinės skrybėles kraštelį, rinkdami prieskonius į dailų pintą krepšį.

Nusileidžiu mediniais laiptais žemyn. Mane pasitinka didžiulis tamsios medienos paviršiaus stalas, papuoštas baltomis kaip sniegas servetėlėmis, kiek toliau stovi didelis krepšys kupinas įvairiausių bandelių: ciabatta, panelle, bruschetta, rosetti… Jų kvapą gali užuosti dar sustojęs viduryje laiptelių. Traški plutelė ir minkštas, švelnus, šiltas duonos aromatas traukia už nosytės prisėsti prie stalo. Kiek toliau guli jau paruošti panini: su kumpiu, sūriu, feta, daržovėmis – kokių tik nori. Didžiulis indas su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis dailiai žėri saulės šviesoje. O netoliese, mažuose indeliuose, stovi įvairiausi prieskoniai – basil, oregano, peperoncino ir kiti. Nuostabus pusryčių stalas su nuostabiais saulės spinduliais ir tikro Gyvenimo kvapu– tokia mano kiekvieno ryto svajonė.

O kol Vilniaus gatvės ne iš tolo neprimena jaukių, saulėtų ir šiltų Italijos miestų gatvelių, vienintelis džiaugsmas, kuris man belieka tai užsimerkti ir įsivaizduoti. Užsukti į jaukias krautuvėlės, kuriose gali rasti magiškų prieskonių arba kitų gaminių, ir namie, užsidaręs nuo viso pasaulio, rytais ar vakarais uosti, ragauti ir įsivaizduoti, kad už lango, paėjus kelis žingsnius, banguoja nepaprastai skaidri, žėrinti ir užburianti Viduržemio jūra.

Šiandien pagaliau išbandžiau ekologiškus, šviežius ir ypatingus Čili prieskonius. Šie prieskoniai ne šiaip sau mažos šiukšlytės, supakuotos į prastos kokybės popierinį maišelį – jos ekologiškos nuo a iki z. Štai netgi jų pakuotė yra sukurta tokia, kad po kurio laiko, nebenaudojama, išsiskaido savaime, na žinote, kaip ir tie garsūs, populiarūs ekologiniai maišeliai, kuriuos šiandien siūlo beveik kiekviename prekybos centre. Bet čia tai ne maišelis – čia visa dėžutė!

Negana to, kad šie prieskoniai yra agrocultura biologica (t.y. ekologiškai auginti), pakuotė nurodo kuriame Italijos regione buvo rinkti – italai geriausiai žino, kad tam tikri prieskoniai turi pačias palankiausias savybes išaugti tik tam tikrose vietose, būtent tokiomis žiniomis ir yra paremtas šių prieskonių auginimas. Šiuo metu Lietuvoje jų galima įsigyti tik „Sveikų produktų“ krautuvėlėse. Iš šios serijos dar turiu ir muskato riešutų, tačiau su jais gaminsiu kitą kartą. Šį kartą visas mano dėmesys – itališkam čili.



Peperoncino siciliano – tai visiems gerai žinomas čili prieskonis, kuris, kaip įprasta manyti degina burną, sukeldamas drakono savijautą. Tačiau tai tik klaidingas įsitikinimas. Nemėgstu aštrių ir deginančių prieskonių, todėl šiuos buvau nužiūrėjus ne sau, o draugui. Tačiau, kaip bebūtų keista, šie prieskoniai ne degina gerklę, o turi maloniai aštrų skonį – pikantiškumo ir malonaus kartėlio dozė kiekvienam jūsų gaminamam patiekalui.

„Arbe“ Peperoncino siciliano pakuotė man kužda, jog jis puikiai tinka ir šokolado gaminiams, na gerai, prisipažinsiu, tai, matyt, bene nuostabiausia šio prieskonio savybė, kuri mane įkvepia. Tad štai taip po visų liūdesių ir bandymų prisivilioti įkvėpimą į namus, aš vėl susigrąžinau džiaugsmą gaminti, išbandžius šiuos prieskonius. Mano naivi širdis sako, kad džiaugtis tokiais mažais, bet ypatingais dalykėliais ir smulkmenomis yra atviras kelias į džiaugsmą ir tą išsvajotą Gyvenimą iš didžiosios G. Tad nieko nelaukusi išbandžiau siciliškus čili su orkaitėje keptomis bulvytėmis.

Reikia tik:
• 1 kg šviežių ekologiškų bulvių
• šviežiai maltos jūros druskos
• nubraukto šaukšto rozmarino
• mažyčio žiupsnelio kumino
• šiek tiek Peperoncino siciliano
• džiovinto raudonėlio
• tyro alyvuogių aliejaus
•šviežios citrinos

1. Bulves švariai nuplauti, nuskusti, tada dar kartelį nuplauti po tekančiu vandeniu. Supjaustyti gabaliukais, sudėti į foliją, įdėtą į kepimo indą, apibarstyti šviežiai malta druska, įtrinti.

2. Apšlakstyti aliejumi ir šviežiomis citrinos sultimis, tada pabarstyti rozmarinu, kuminu, raudonėliu ir itališkais čili.

3. Įkaitinti orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros. Įdėti bulves ir kepti toje pačioje temperatūroje maždaug 40-45 minutes. Valgyti karštas, galima pagardinti prancūzišku sūrio ar varškės kremu su krapais.