Jeigu pamiršti viską, kas buvo vakar ir nesirūpinti tuo, kas bus rytoj, kartais galima atrasti kažką nepaprasto. Akimirką džiaugsmo, devintą valandą ryto, blankų šeštadienį, tylioje virtuvėje. Kai itališkas kavos aparastas, šniokšdamas pila kavą į balkšvą puodelį ir užuodus tą pažįstamą, violiojantį aromatą, galima ištirpti iš meilės gyvenimui.

Praėjęs savaitgalis buvo nepaprastas. Galbūt tai kiek neįtikėtina, tačiau meilė gyvenimui gali užklupti labai netikėtai. Pavyzdžiui, šeštadienio popietę, saulėtoje virtuvėje ruošiant pietus ir gurkšnojant šviežiai spaustas apelsinų sultis. Gyvenimas yra labai paprastas, viskas yra paprasta, lygiai taip pat paprasta kaip paruošti šitas simpatiškas bulvytes pietums. Išbandykite, aš tikiuosi, jog jums patiks!

Keptos bulvytės su laimo citrina ir česnaku

Trukmė: apie 30 min.
Porcijos: dviem

Reikia:
• 6-8 nedidelių arba vid. bulvyčių su lupena
• šiek tiek alyvuogių aliejaus
• kelių laimo citrinos skiltelių
• kelių česnako skiltelių
• šiek tiek šviežio rozmarino
• šviežiai maltų juodųjų pipirų ir druskos
• žiupsnelio malto muskato riešuto
• žiupsnelio paprikos miltelių
• žiupsnelio ciberžolės

1. Bulvytes švariai nuplaukite, itin gerai nušveiskite lupeną ir apvirkite apie 10 minučių. Tada supjaustykite į ketvirčius ir padėkite ant kepimo popieriumi (rekomenduoju) išklotos skardos.

2. Aliejų sumaišykite su druska, pipirais, muskatu, ciberžole, paprika ir išmaišykite su bulvėmis. Ant viršaus uždėkite šviežio rozmarino šakelių, pasmulkintų citrinų skiltelių (aš tieisog padalinau į keturias dalis) ir pasmulkinto česnako (trinti nereikia, bet jei labai norite, galite ir taip).

3. Pašaukite bulvytes į orkaitę ir kepkite apie 20-25 min., 225 laipsnių tempartūroje.

Last weekend was absolutely stunning. Starting from late morning in the city, enjoying croissants, coffee and life, ending in the kitchen making these simple, but tasty potato wedges. Smell of the spices, glass of freshly squeezed orange juice, a gourmet taste of a lime – we certainly don’t need a lot to enjoy the moment.

Lime & Garlic Potato Wedges

Timing: about 30 min.
Portions: for two

Ingredients:
• 6-8 medium potatoes with skin
• a little bit of olive oil
• few slices of lime
• few cloves of garlic
• some fresh rosemary
• freshly grounded black pepper and salt
• pinch of grounded muscat
• pinch of smoked paprika powder
• pinch of turmeric powder

1. Precisely wash the potatoes, but do not peel them. Boil for 10 minutes then remove and cut into wedges and place on a tin.

2. Mix olive oil with the pepper, salt, muscat, paprika and turmeric, then mix it with potatoes. Add some fresh rosemary. Cut lime slices and simply place on the potato wedges. Do the same with the garlic – you can also grind it if you want.

3. Place tin with potatoes into the oven and bake for 20-25 minutes in 225 degrees.

Šiandien esu pakviesta pietų pas vieną šeimą, o kadangi eiti į svečius be lauktuvių man labai sunku, norėjau atsinešti ką nors. Šįkart ilgai galvos sukti nereikėjo. Jau seniai norėjau išbandyti skrudintus avinžirnius su prieskoniais, bet kažkaip neprisiruošdavau. O iš tiesų jie taip nesudėtingai paruošiami! Jeigu pabandysite ir jums patiks, tikiu, kad greitai tai taps populiariu ir sveiku šeimos užkandžiu.

Pastaruoju metu atradau daugybę dalykų kurie teikia džiaugsmą. Jaučiu kaip viskas keičiasi. Nesulaukiu kai pagaliau sniegas nustos negailestingai kristi iš dangaus, žydės žibutės, o rytai ir vakarai kvepės pavasariu ir glostys širdį džiaugsmu. Jau dabar dienos tarsi transformuojasi, teikia daugiau džiaugsmo, ramybės ir bėga sau nerūpestingai, primindamos, kad geriausi dalykai gyvenime yra patys papasčiausi, patys kukliausi.

Jeigu pirmą kartą gaminsite avinžirnius arba apskritai nesatę gaminę kažko panašaus, galite užmesti akį į trumpą video.

Skrudinti avinžirniai su indiškais prieskoniais

Trukmė: apie 45 min.
Porcijos: lėkštė (žr. nuotr.)

Reikia:
• stiklinę avinžirnių užmerkti išbrinkti per naktį
• šlakelio tyro alyvų ar riešutų aliejaus
• žiupsnio kumino sėklų
• žiupsnio indiško kario miltelių
• žiupsnelio aitriosios paprikos
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• druskos

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200°C temperatūros. Išbrinkusius avinžirnius gerai nusausinkite (tam geriausia naudoti virtuvinį rankšluostį) ir sudėkite į kokį nors indą.

2. Iškart suberkite visus prieskonius, įpilkite šlakelį aliejaus ir gerai išmaišykite su avinžirniais.

3. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir ant viršaus suberkite avinžirnius, kad neužliptų vienas ant kito. Pašaukite į jau įkaitusią orkaitę ir kepkite apie 35 min., porą kartų atidarydami orkaitę ir pamaišydami ar pakratydami skardą. Viskas! Išimkite ir ragaukite. Labai tiks vietoje popkorno žiūrint kokį nors bolivudinį filmą.

Man labai lengva atprasti, lengva ir apsiprasti. Nesudėtinga viską išmesti ir iškeliauti į pasaulį laimės ieškoti. Taip ir nusprendžiau padaryti, kai filmas jau buvo sukurtas, diplominis apgintas, o Vilniuje neturėjau daug prisirišimų. Nusprendžiau susikrauti lagaminą ir išvykti. Viskas gali būti labai paprasta, kai vyksta spontaniškai be jokių apgalvojimų. Kartais man atrodo, kuo ilgiau galvoji ir planuoji, tuo labiau tolsti nuo tikslo. Reikia imti ir daryti. Dar tada, kai širdis dega entuziazmu…

Dar neseniai grožėjausi Catalunya ir Barcelonos didybe suprasdama, kodėl tai vienas lankomiausių miestų Europoje, tačiau nusprendžiau, kad mano širdis vis dėlto traukia link Italijos. Todėl jau greitai krausiuosi lagaminą, mojuosiu Vilniui ir išvyksiu ieškoti laimės. Nežinau, kaip bus su Tasty Art, todėl nusprendžiau jus įspėti, jei pastebėsite, kad įrašai nebe atsiranda, žinokite, kad išmečiau kompiuterį ir, užuot sėdėjusi Facebooke, kepu ciabatta, gaminu caprese salotas 20-čiai žmonių arba tiesiog guliu po apelsinmedžiu ir mėgaujuosi saulėta ramybe.

Kitame įraše plačiau papasakosiu apie Kataloniją ir, be abejo, jų maistą, o šįkart noriu pasigirti, kad po kelionių į mano širdį ir vėl beldžiasi maisto gaminimo įkvėpimas. Akyse kurį laiką stūksojo indiškas vištienos karis (tokių Ispanijoje rasti sunkoka), todėl grįžusi, čiupau puodą, keptuvę ir ėmiausi serviruoti stalą balkone…

Trukmė: 15 min. ruošti, apie 20 min. troškinti
Porcijos: 4

Reikia:
• apie 400 g vištienos filė be odelių
• 1 didelio svogūno
• 3 nemažų morkų
• 4 vid. česnako skiltelių
• apie 250 g natūralaus jogurto (be cukraus)
• šlakelio natūralaus alyvuogių aliejaus
• vištienos sultinio (ryžiams virti)
• 250 g Jasmine arba Basmati ryžių

Prieskonių prieskonėlių:*
• 1 nubraukto a.š. ciberžolės
• žiupsnelio kumino
• žiupsnelio ožragės
• 1-2 a.š. maltos saldžiosios paprikos
• 1 a.š. aitriosios paprikos
• 1/2 a.š. maltos kalendros
• žiupsnio malto cinamono
• šviežiai maltų juodųjų pipirų
• žiupsnelio druskos

*Nepopuliariųjų prieskonių (ciberžolės, ožragės ir pan.) perku specializuotose parduotuvėse. Jeigu tingėsite traukti link tokios, o baisiai norėsis troškinio, galite visą šį nurodytą prieskonių rinkinį tieisog pakeisti paprastais kario milteliais, dar pridėdami kumino ar įprastų kmynų. Taip, skonis nukentės, bet kartais galima ir taip. Indiški patiekalai man patinka tuo, kad čia prieskoniais stipriai improvizuojama, todėl jausčiausi baisiai nejaukiai, jei spintelėse būtų vos kelių rūšių prieskoniai. Be to, kartais prieskoniais galia taip sužaisti, kad nebereikės nei druskos, nei daugiau riebalų, o tai padarys maistukį sveikesniu.

1. Susmulkinkite svogūną ir česnaką. Įkaitinkite keptuvėje šlakelį aliejaus ir apkepinkite juos. Į keptus svogūnus bei česnaką sudėkite visus prieskonius (išskyrus druską ir pipirus, juos galite pasilikti pabaigai). Išmaišykite viską.

2. Nuplaukite ir gabalėliais supjaustykite vištieną, sudėkite ją į keptuvę ir apkepinkite iš visų pusių. Švariai nuplautas, nuskustas ir šviežiai tarkuotas morkas supilkite į keptuvę. Kepinkite 5-6 min. ant nedidelės ugnies. Supilkite jogurto, pagardinkite druska, pipirais ir patroškinkite apie 10-12 min.

3. Išvirkite ryžius vištienos sultinyje. Sudėkite ryžius į lėkštę ir ant viršaus uždėkite vištienos troškinio. Patiekite. Skanaus!

Kai vėsų rytą darosi sunku nubusti ir visiškai nesinori iškišti nosytės iš po antklodės, nesijauti kaltas kad eilinį kartą pramiegojai ne tik darbus, bet ir studijas. Ir išvis nusižengei griežtai dienotvarkei, be kurios laiko sankaupos išvis turbūt neegzistuotų. Kartais reikia į viską numoti ranka. Bet tik kartais, nepiknaudžiaujant.

Retsykiais, kai prieš vėlyvą saulėtekį guliu ir žvelgiu į melsvas lubas, mane apima keisti jausmai. Tarsi būčiau įkritusi į laiko duobę, kur persipina viskas kas buvo ir net tai, kas bus. Tarsi įbaugintas keliautojas, bandai gaudyti vizijas kaip plaštakes, naktį besidaužančias sparnais į geltoną zyziančios lemputės šviesą. Pagauni vieną, kitą, tačiau jos taip greitai išsprūsta iš rankų, kad nespėji suskaityti kas parašyta ant jų sparnų. Lieka tik pavieniai žodžiai iš kurių gali dėlioti sakinius, ir kartais net nuspėti, kas tavęs laukia. Seniau sakydavau, kad žinojimas, apie tai kas bus, visada tyliai tūno viduje. O suvokimas, jog „aš visą laiką žinojau“ išnyrą į dienos šviesą netikėtai, kai būna per vėlu.

Tavo vaivorų naktys, mano klevų sirupo rytai. Vakar skaptavom moliūgą. Matyt gyvename kitoje laiko juostoje. Aš atlikau tik eskizo pareigas. Ir moliūgo minkštimo gaminimo pareigas.

Moliūginiai blyneliai su klevų sirupu, be gliuteno

Trukmė: 15-20 min.
Porcijos: dviem
Energetinė vertė (be sirupo): apie 395 kcal/porcija

Reikia:
• 1/2 puodelio (stiklinės) moliūgų minkštimo be sėklų
• 1/2 puodelio lieso pieno
• 1 didelio kiaušinio
• maždaug puodelio „Speltos“ miltų
• 1/2 a.š. valgomosios sodos
• šaukšto saulėgrąžų aliejaus
• klevų sirupo patiekimui (nebūtinai)

Prieskonių:
• 1/4 a.š. malto imbiero
• 1/8 a.š. maltų gvazdikėlių
• 1/8 a.š. malto muskato
• 1.5-2 a.š. malto cinamono
• 5 v.š. rudojo cukraus

* Klevų sirupą ir „Speltos“ miltus pirkau „Sveikuose produktuose“. „Speltos“ miltai turo specifinį skonį, ypač maišant juos su bananais, moliūgais ir kitais panašiais vaisiais, todėl tikrai nebus blogai jei pakeisite juos paprastai. Žinoma, tada receptas nebebus „be gluteno“.

Sumaišyti visus prieskonius su cukrumi ir moliūgų minkštimu atskirame indelyje. Kiaušinį sutrinti šakute, supilti moliūgo minkštimo mišinį, išmaišyti. Sudėti sodos miltelius, įmaišyti. Įpilti pieno, miltų išmaišyti, aliejaus. Įkaitinti keptuvę, semti tešlą šaukštu, formuoti keptuvėje blynelius. Kai blynelio kraštai tampa nebe skysti, blynelį apverskite ir apkepkite iš abiejų pusių. Sudėkite į lėkštę ir apliekite klevų sirupu. Puikuoliški pusryčiai!

Gluten free pumpkin pancakes with maple syrup

Timing: 15-20 min.
Portions: 2
Calories (without syrup): about 395 cal per portion

Ingredients:
• 1/2 cup of pumpkin puree (soft inside of fresh pumpkin)
• 1/2 cup of light milk
• 1 big egg
• about cup of „Spelta“ flour
• 1/2teaspoon baking soda
• tablespoon of sunflower oil
• maple syrup (optional)

Spices:
• 1/4 tspn of grounded ginger
• 1/8 tspn of grounded cloves
• 1/8 tspn of grounded muscat
• 1.5-2 tspn of grounded cinnamon
• 5 tbspns of brown sugar

Combine all spices and sugar together, add pumpkin puree and mic with a fork. Whisk egg with a fork, add pumpkin puree with spices and baking soda, mix everything. Add milk, mix, then flour and oil, mix everything. Preheat pan without any oil or butter. Add a spoon of your pastry and bake from both sides, untill golden brown. Serve with maple syrup, enjoy!

Traškus, trapus, gardus picos padas su sultingu, sodriu pomidorų padažu, svogūnais, aromatingu česnaku, apskrudusiu parmezano sūriu ir švelniomis, plonytėmis vytinto Serano kumpio juostelėmis – mano namuose buvo sunaikinta greitai ir pripažinta „skaniausia namie pagaminta pica″. Iš tiesų tai vienas iš pačių lengviausių, daug laiko neatimančių receptų, kuriam reikia truputį to, truputį to, ir, svarbiausia – kelių itin gerų produktų: aliejaus, kumpio, sūrio.

Šiandien buvęs kolega man parodė mergaitės iš Peru, mažos, jaukios, mielos kavinukės tinklalapį. Šakės, kaip įkvepia. Įkvepia bėgti pasisėdėti į miestą, į kokią jaukią vietelę arba namie išsikepti ką nors gardaus, atidaryti „naminę arbatinę″ ir vaišinti daugus (o jei šie atsisakytų – balandžius kieme). Dar norėčiau turėti laiko, kantrybės ir aistros visus savo kepinius dailiai pakuoti, paišyti ant pakuotės tušu ir plunksna, aprišti spalvingais arba šiaudiniais kaspinėliais. O šiaip, po truputį, brandinu mintį ruoštis didžiajai Žiemos šventei. Ak, taip, Kalėdoms.

Kuo toliau, tuo labiau tikiu, kad švenčių džiaugsmas slypi ne šventėse, o jų laukime. Tad kodėl to džiugesio šiemet neatkėlus dar anksčiau? Na gerai gerai, bent jau palauksiu, kol medžiai apsinuogins…

Reikia:
Tešlai:
• 1 puodelio šilto vandens
• maždaug 2 1/2 puodelių kvietinių miltų
• žiupsnio jūros druskos
• žiupsnio cukraus
• 6 g sausų mielių (1/2 pakuotės)
• 3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
• miltų (kočiojimui)
Picai:
• pomidorų padažo (pagal šį receptą)
• šviežio gabalo parmezano Reggiano
• Serano kumpio kelių riekelių
• saulėje džiovintų pomidorų (geriausia konservuotų aliejuje)
• šakelių šviežių prieskonių: baziliko, čiobrelio, raudonėlio

1. Sumaišykite mieles su žiupsniu cukraus (maždaug nubrauktu šaukštu). Užpilkite šiltu vandeniu (užteks 1/4 arba 1/2 puodelio iš to ką turime). Išmaišykite šakute ir palikite kokioms 10-15 minučių. Masė turi suputoti, suburbuliuoti, padidėti.

2. Puodelį miltų dubenyje sumaišykite su druska. Supilkite mielių, cukraus, vandens mišinį, išmaišykite. Supilkite likusius miltus, vandenį ir aliejų. Užminkykite minkštą, truputį lipnią tešlą. Kitą dubenį ištepkite aliejumi, įdėkite išminkytą gumulą tešlos ir leiskite pakilti (60-80 min.).

3. Kai tešla pakyla ir bando išsiropšti iš indo, laikas ją minkyti. Pabarstykite miltais medinę lentą ar stalo paviršių. Padalinkite tešlą į 3-4 lygias dalis. Paimkite vieną burbulą, susukite jį, minkykite, tada suplokite kočėlu. Iškočiokite ploną blyną. Tieskite jį į miltais pabarstytą kepimo skardą. Kepkite įkaitintoje orkaitėje, 200°C laipsnių temperatūroje, apie 12-15 minučių, kol švelniai paauksuos.

4. Taip iškepkite visus picos lakštus ir uždenkite kad nesukietėtų. Aptepkite picas paruoštu padažu, galite dar trupučiu aliejaus apšlakstyti. Ant viršaus užtarkuokite sūrio, apdėliokite mėsos riekelėmis, saulėje džiovintais pomidorais. Kepkite kol sūris išsilydys ir pica dailiai apskrus. Paruoštą picą apibarstykite šviežiais prieskoniais (aš dar šviežiai maltais pipirais pabarsčiau). Patiekite.

Ruduo kasmet ateina nežymiai. Vieną dieną tu leki su plazdančia suknele, valgai žemuoges nuo smilgų, vienuoliktą valandą vakaro žiūri kaip leidžiasi saulė, o kitą rytą nubundi ir medžiai jau nuplikę, dangus apsiniaukęs, o žemę dengia liūdnas nukritusių lapų kilimas. Kai savaitgalį ėjome lietingomis senamiesčio gatvėmis, tyliai pagalvojau, kad jau viskas – vasara baigėsi.

Pas mus namuose niekada neaugdavo gėlės. Turėjome dailų bonsą. Tokį dailų, kad kartais į jį pasižiūrėti atskrisdavo zylė. Aš, žinoma, rytais gerdama kavą, ją išbaidydavau. Tačiau kartais mėgau pasislėpti už užuolaidos kampelio ir apžiūrinėti kaip ji mielai striksi aplink medelį. Bet kartą bonsas susirgo depresija (tai gėlių prižiūrėtojos žodžiai), nuvyto, numetė lapelius ir iki šiol neatsigavo. Nuo to laiko ir zylė mūsų nebeaplanko.

Kartą bandžiau ir baziliką, raudonėlį, mairūną, mėtas auginti. Svajojau apie savo mažąją ekologišką lysvę verandoje (taip kartais vadinu balkoną ir apsimetu, kad žvelgiant pro jį atsiskleidžia ne miesto, bet gėlių džiunglės). Tačiau išlindęs mikroskopinis raudonėlio lapelis nuvyto jau po paros. Vis pamiršdavau palaistyti.

Neseniai, sėdėdama balkone, nusprendžiau, kad nuo ateinančio pavasario kruopščiai, kantriai ir su meile auginsiu ir prižiūrėsiu savo lysvę. Galbūt man sukals provansišką trijų aukštų medinę lentynėlę. Nudažysiu ją baltais dažais. Auginsiu prieskonius keliais sluoksniais: viršuje bus krapai, petražolės, pipirmėtės, antrajame aukšte karaliaus mano mylimiausieji: žaliasis ir raudonasis bazilikas, raudonėlis, mairūnai, rozmarinas. Trečiame aukšte priglausiu čiobrelius, ramunėlės, gal dar kažką.

Nusipirksiu mažyčius bespalvius vazonėlius ir pati juos išmarginsiu. Arba kurį savaitgalį nueisiu į dirbtuves, kurias rengia viena aksesuarų parduotuvė. Ten nemokamai galima susikurti vieną savo vazonėlį. O kad prižiūrėti prieskonius būtų smagiau, būtinai įsigysiu gražų laistytuvą. Jis visada stovės greta prieskoninių žolėlių ir rytais, kai išeisiu į verandą gerti arbatos, primins apie mano rytinę pareigą.

Via Really Linda Barker/Radau savo beveik svajonių laistytuvėlį (kainuoja apie 69 Lt).

O dabar laistysiu, mylėsiu ir stengsiuosi kuo ilgiau išlaikyti savo naujuosius prieskonių vazonėlius. Pirkau jau užaugintus, bet nesvarbu. Jau po dviejų dienų jie tampa tarsi savi… Ne tas pats, bet vis šis tas. Laukiu pavasario.

Jau greitai aštuonios. Kosulys „tiuninguoja“ mano pilvo presą, o nosinaičių bankas tuoj patirs bankrotą. Turbūt nėra nieko šlykštesnio už sirgimą prieš pat Kalėdas, kai manęs laukia tiek daug darbų, tiek daug planų, tiek daug kepinių, ruošos, o visa ko norisi, tai šiltai įsisupti į antklodę, su didžiuliu puodu arbatos, kurį puošia „Kalėdiniai Rudolfai“, ir pamiršti apie visą likusį pasaulį.

Tačiau šiaip ne taip prisiverčiau išsiristi iš lovos ir pagaminti žadėtus kalėdinius imbierinius sausainius. Pažadus reikia tesėti. Ši partija – kolegų vaikučiams. Prie meduolinių briedžiukų pridėsiu jiems ir dar savo tradicinių Kalėdų sausainėlių. Tiesa, didžioji dalis jau palaidota mano skrandyje, nes „šitas sausainis negražus – galiu jį suvalgyti“ iššaukia norą visus sausainius tyčia subjauroti. Bet nieko tokio, sausainių užteks visiems :)

Reikia:
• 200g sviesto (80-82 proc.)
• 2 didelių kiaušinių
• 1 puodelio rudojo cukraus
• 1/3 puodelio baltojo cukraus
• vanilino žiupsnelio
• citrinos žievelės
• citrinos emulsijos (keli lašai)
• 1 a.š. valgomosios sodos
• apie 3 puodelių kvietinių miltų

Prieskonių:
• malto imbiero 2 v.š.
• malto cinamono 2 v.š.
• maltų gvazdikėlių 1/2 a.š.
• malto kardamono 1/2 v.š.
• malto muskato 1/2 v.š.

Glajui:
• 1 didelio kiaušinio baltymo
• 100-200 g cukraus pudros
• 1/2 a.š. citrinos rūgšties
• valgomųjų dažų (nebūtinai)

1. Šįkart gaminau kiek kitaip: sviestą ištirpinau karšto vandens vonelėje (įdėjau sviestą į indelį, kurį pamerkiau į karštą vandenį). Tuo metu kai sviestas tirpo, įmušiau du kiaušinius, sudėjau abiejų rūšių cukraus, vanilino ir gerai išmaišiau viską. Tuomet sudėjau visus prieskonius, citrinos žievelę, citrinos emulsijos, dar kartą išmaišiau. Kai sviestas ištirpo, supyliau į dubenį su cukrumi ir kiaušiniais, gerai išsukau masę.

2. Tada sumaišiau sodą su puodeliu miltų, subėriau miltus su soda, maišiau tešlą, po truputį pildama vis daugiau miltų. Miltų pyliau tiek, kad tešla neliptų prie rankų, tačiau ir nebūtų per kieta, o tokia tarsi guminė, tampri. Tada susukau ją į gumulą, padėjau ant lėkštutės, uždengiau maistine plėvele ir padėjau į šaldytuvą visai nakčiai.

3. Kai išsitraukiau tešlą, rankose gumulą sušildydavau, kočiojau ant miltuoto paviršiaus, lakšto storis buvo maždaug 0.3-0.5cm, formeles pamirkiau miltuose ir, išspaudžiusi, dėjau ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Ssausainėlių partiją pašaudavau įkaitinton 180°C laispnių orkaitėn ir kepdavau 15 min.

4. Glajų paruošdavau, tiesiog išplovusi kiaušinį su lukštu po tekančiu vandeniu ir jo atskirtą baltymą sumaišiusi su daug cukraus pudros. Citrinos rūgštis glajų daro pikantiškai skanesnį, su rūgštele, ir balina – ant apskrudusių sausainėlių tai atrodo labai puikiai. Tiesa, glajus turi būti gerokai tirštas ir sunkiai nuvarvėti nuo sausainėlių, toks greitai džiūva ir yra kokybiškas. Geriausią jį tepti ant jau atašusių sausainių. Galima naudoti valgomuosius dažus, bet šiemet pagalvojau, kad man labai dailiai atrodo paprasti “monochrominiai” sausainėliai, tada jie atrodo namiškesni, šiltesni, tikresni ir labiau Kalėdiški… :)

Tad kepkite kalėdinius imbierinius sausainiukus, imbierinius namelius, puoštus su saldžiarūgčiu glajumi, įsigykite candy canes, prekybos centrų parkavimo vietose nevokite vietų kitiems iš panosės. Nerėkite ant vaikų, jeigu jie netyčia išmeta saldainiuką iš rankų. Ir per visus skubėjimus nepamirškite, kad Kalėdos tai kur kas daugiau nei paskubomis nupirkta dovana per išpardavimą, išmesti pinigai neskoningam įpakavimui prekybos centre, ar Kinijoje pagamintas blizgutis už 2,99Lt.

Jeigu į šią sumaištį žiūrėsite su meile, ir negailėsite nė cento išleistam palepinimui jums brangių žmonių ir savęs pačio, daugiau dėmesio skirsite paprastiems ir nuoširdiems užsiėmimams (kaip sausianių kepimas) galbūt įtikėsite, jog Kalėdos yra tokios, kokias jas matote, jei tikit, kad tai stebuklų metas – tai stebuklų metas, jei galvosite, jog Kalėdos tik butaforinis surežisuotas išpardavimas prekybos centre – užprogramuosite save tokiam šventės stereotipui.

Tegul jūsų šventės būna tokios, kad atsimintumėte jas dar ir po gero mėnesio :)